Kitas posėdis įvyks spalio 3 dieną. Tokia pertrauka skelbiama
dėl advokatų, prokurorų, teisėjų atostogų. Šioje byloje yra 65
advokatai, trys prokurorai ir keturi teisėjai, įskaitant atsarginį.
Posėdžiai šioje byloje vyko nuo šių metų sausio 27 dienos,
nuo to laiko teismas posėdžiavo daugiau nei 40 dienų – dažnai du
kartus per dieną – ryte ir po pietų.
Posėdžių metu apklausta apie pusantro šimto liudytojų, kai
kurių parodymai paskelbti, kai buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu,
nes šie liudytojai mirę ar jų sveikatos būklė neleidžia
dalyvauti procese.
Vienas sunkiausių darbų byloje – posėdžių organizavimas
Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė BNS sakė, kad su proceso
dalyviais bandė suderinti posėdžius rugsėjui, tačiau nepavyko –
kai kurie tą mėnesį yra numatę atostogas. Nuo spalio posėdžiai
vyks kas antrą savaitę. Tai daroma dėl advokatų užimtumo kitose
bylose.
Bylose yra paskirti ir pakaitiniai advokatai, tačiau, pasak
teisėjos A.K.Macevičienės, nemaža dalis jų ėmė siųsti
pranešimus, jog atsisako dalyvauti Sausio 13-osios byloje. Kai kurie
negali dalyvauti, nes anksčiau, dirbdami prokurorais, kitais
pareigūnais, buvo susiję su šios bylos tyrimu. Teisėja mano, kad
antrinės teisinės pagalbos tarnyba, parinkdama pakaitinius advokatus
šiai bylai, neatsižvelgė į jų ankstesnes darbovietes, sąsajas su
šia byla, todėl pasielgė neatsakingai.
Kai kurie gynėjai nurodė atsisakantys dalyvauti šioje byloje,
nes nebuvo atsiklausta jų dėl dalyvavimo procese arba jie užimti
kitose bylose. Todėl visų pakaitinių advokatų šioje byloje nėra.
„Šios bylos išnagrinėjimas yra ne tik Vilniaus apygardos
teismo problema – tai yra visos valstybės, jos visų teisėsaugos
struktūros reikalas. Tikėjausi šioje byloje didesnio supratimo ir
geranoriškumo organizuojant posėdžius“,– BNS sakė teisėja.
Į posėdžius Vilniuje vyksta advokatai iš Kauno, Šiaulių,
Panevėžio, Šalčininkų ir kitų vietovių.
„Posėdžio organizacija yra vienas iš sunkiausių darbų
šioje byloje, kol kas. Mano atrodo, kad nežiūrint į organizacinius
sunkumus, procesas vyksta pakankamai sklandžiai“, – mano teisėja
A.K.Macevičienė. Į posėdžius atvykdavo 70, 80 dešimtį perkopę
pirmosios atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vyriausybės
ministrai, kiti pareigūnai.
Teismo posėdžiuose dalyvauja tik du iš 65 kaltinamųjų
Liudytojais yra apklaustas tuometinis valstybės vadovas
Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis,
Aukščiausiosios Tarybos deputatas Algirdas Saudargs, tuometinis
Lietuvos atstovas Maskvoje Egidijus Bičkauskas, buvusį Krašto
apsaugos departamento direktorius Audrius Butkevičius, tuometinis
sveikatos apsaugos ministras, dabar Krašto apsaugos ministerijai
vadovaujantis Juozas Olekas, tuometinį Aukščiausiosios Tarybos-
Atkuriamojo Seimo deputatą Aleksandras Abišala, V.Landsbergio
pavaduotoją Česlovas Stankevičius. Taip pat apklausti sovietinio
saugumo darbuotojai ir kiti asmenys.
Trečiadienį liudytoju buvo apklaustas prosovietinės
organizacijos „Jedinstvo“ vadovas Valerijus Ivanovas.
Sausio 13-osios byloje dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų
žmoniškumui teisiama per 60 kaltinamųjų, dauguma iš jų teisiami
už akių, nes slapstosi Rusijoje arba Baltarusijoje.
Ši byla savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi yra viena
didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų
istorijoje. Nukentėjusiųjų šioje byloje – beveik 500, liudytojų
– apie 1 tūkstantis. Bylą sudaro 709 tomai, iš jų vien
kaltinamasis aktas – 13 tomų.
65 baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys kaltinami dėl
tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės
humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, tarptautinės
humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo, kankinimo ar
kitokio nežmoniško elgesio su jais ar jų turto apsaugos pažeidimo,
draudžiamos karo atakos, uždraustų karo priemonių
naudojimo. Neseniai paaiškėjo, kad vienas asmuo prieš porą metų
mirė.
Visi kaltinamieji, išskyrus Rusijos piliečius Genadijų Ivanovą
ir Jurijų Melį, turbūt bus teisiami už akių. Siekiant užtikrinti
G.Ivanovo dalyvavimą procese, iš jo paimti dokumentai, o J.Melis
laikomas suimtas.
1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių
organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti buvo nuteisti
šeši asmenys: Mykolas Burokevičius, Juozas Jarmalavičius, Juozas
Kuolelis, Leonas Bartoševičius, Stanislavas Mickevičius ir
Jaroslavas Prokopovičius. S.Mickevičius pabėgo iš Lietuvos.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų sąjungos kariniams
daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir
televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.