Kitas posėdis įvyks spalio 3 dieną. Tokia pertrauka skelbiama dėl advokatų, prokurorų, teisėjų atostogų. Šioje byloje yra 65 advokatai, trys prokurorai ir keturi teisėjai, įskaitant atsarginį.
Posėdžiai šioje byloje vyko nuo šių metų sausio 27 dienos, nuo to laiko teismas posėdžiavo daugiau nei 40 dienų – dažnai du kartus per dieną – ryte ir po pietų.
Posėdžių metu apklausta apie pusantro šimto liudytojų, kai kurių parodymai paskelbti, kai buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu, nes šie liudytojai mirę ar jų sveikatos būklė neleidžia dalyvauti procese.
Vienas sunkiausių darbų byloje – posėdžių organizavimas
Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė BNS sakė, kad su proceso dalyviais bandė suderinti posėdžius rugsėjui, tačiau nepavyko – kai kurie tą mėnesį yra numatę atostogas. Nuo spalio posėdžiai vyks kas antrą savaitę. Tai daroma dėl advokatų užimtumo kitose bylose.
Bylose yra paskirti ir pakaitiniai advokatai, tačiau, pasak teisėjos A.K.Macevičienės, nemaža dalis jų ėmė siųsti pranešimus, jog atsisako dalyvauti Sausio 13-osios byloje. Kai kurie negali dalyvauti, nes anksčiau, dirbdami prokurorais, kitais pareigūnais, buvo susiję su šios bylos tyrimu. Teisėja mano, kad antrinės teisinės pagalbos tarnyba, parinkdama pakaitinius advokatus šiai bylai, neatsižvelgė į jų ankstesnes darbovietes, sąsajas su šia byla, todėl pasielgė neatsakingai.
Kai kurie gynėjai nurodė atsisakantys dalyvauti šioje byloje, nes nebuvo atsiklausta jų dėl dalyvavimo procese arba jie užimti kitose bylose. Todėl visų pakaitinių advokatų šioje byloje nėra.
„Šios bylos išnagrinėjimas yra ne tik Vilniaus apygardos teismo problema – tai yra visos valstybės, jos visų teisėsaugos struktūros reikalas. Tikėjausi šioje byloje didesnio supratimo ir geranoriškumo organizuojant posėdžius“,– BNS sakė teisėja.
Į posėdžius Vilniuje vyksta advokatai iš Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Šalčininkų ir kitų vietovių.
„Posėdžio organizacija yra vienas iš sunkiausių darbų šioje byloje, kol kas. Mano atrodo, kad nežiūrint į organizacinius sunkumus, procesas vyksta pakankamai sklandžiai“, – mano teisėja A.K.Macevičienė. Į posėdžius atvykdavo 70, 80 dešimtį perkopę pirmosios atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vyriausybės ministrai, kiti pareigūnai.
Teismo posėdžiuose dalyvauja tik du iš 65 kaltinamųjų
Liudytojais yra apklaustas tuometinis valstybės vadovas Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, Aukščiausiosios Tarybos deputatas Algirdas Saudargs, tuometinis Lietuvos atstovas Maskvoje Egidijus Bičkauskas, buvusį Krašto apsaugos departamento direktorius Audrius Butkevičius, tuometinis sveikatos apsaugos ministras, dabar Krašto apsaugos ministerijai vadovaujantis Juozas Olekas, tuometinį Aukščiausiosios Tarybos- Atkuriamojo Seimo deputatą Aleksandras Abišala, V.Landsbergio pavaduotoją Česlovas Stankevičius. Taip pat apklausti sovietinio saugumo darbuotojai ir kiti asmenys.
Trečiadienį liudytoju buvo apklaustas prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ vadovas Valerijus Ivanovas.
Sausio 13-osios byloje dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui teisiama per 60 kaltinamųjų, dauguma iš jų teisiami už akių, nes slapstosi Rusijoje arba Baltarusijoje.
Ši byla savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi yra viena didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje. Nukentėjusiųjų šioje byloje – beveik 500, liudytojų – apie 1 tūkstantis. Bylą sudaro 709 tomai, iš jų vien kaltinamasis aktas – 13 tomų.
65 baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys kaltinami dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo, kankinimo ar kitokio nežmoniško elgesio su jais ar jų turto apsaugos pažeidimo, draudžiamos karo atakos, uždraustų karo priemonių naudojimo. Neseniai paaiškėjo, kad vienas asmuo prieš porą metų mirė.
Visi kaltinamieji, išskyrus Rusijos piliečius Genadijų Ivanovą ir Jurijų Melį, turbūt bus teisiami už akių. Siekiant užtikrinti G.Ivanovo dalyvavimą procese, iš jo paimti dokumentai, o J.Melis laikomas suimtas.
1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti buvo nuteisti šeši asmenys: Mykolas Burokevičius, Juozas Jarmalavičius, Juozas Kuolelis, Leonas Bartoševičius, Stanislavas Mickevičius ir Jaroslavas Prokopovičius. S.Mickevičius pabėgo iš Lietuvos.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
