„Žiauriose muštynėse dalyvavęs Skirmantas Jankauskas pasiskundė teismui, kad jam buvo blogos sąlygos Lukiškėse, ir pareikalavo iš valstybės didžiulės kompensacijos! Norėčiau to jaunuolio paklausti: ar mano nužudytam sūnui Tomui yra geros sąlygos kape? Ar ten jam užtenka vietos? Ar ant jo kapo nelyja, nesninga?“ – klausė režisierė Angelė Šakalienė.
77-erių vilnietę menininkę, kaip ir jos 45 metų marčią A.Dobrovolskę, šiurpina klastingas įtariamųjų elgesys ir ikiteisminio tyrimo vilkinimas. Byla dėl kompozitoriaus T.Dobrovolskio tyčinio nužudymo per pusantrų metų dar nepasiekė teismo, nors prokurorai iš pradžių žadėjo, kad kaltieji greitai bus nustatyti ir sulauks pelnytos bausmės.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, nepaisant įtariamųjų skundų, byloje jau dėliojami taškai ir greitai bus paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą.
„Manau, jei byla ir pasieks teismą, įtariamieji gali vengti eiti į posėdžius, toliau vilkinti procesą. Gal aš net nebesulauksiu jų teismo pabaigos?“ – liūdnai svarstė nužudytojo motina.
Suluošino artimųjų gyvenimą
Sūnaus gedinti A.Šakalienė po T.Dobrovolskio užpuolimo 2014 metų gruodį pati vos liko gyva.
Didelį stresą patyrusi menininkė atsidūrė ligoninėje ir buvo ten gydoma tol, kol komos ištiktas jos sūnus merdėjo kitoje ligoninėje. Kai 2015 metų sausio 6-ąją kompozitorius mirė taip ir nepabudęs iš komos, A.Šakalienė dėl prastos sveikatos vos įstengė dalyvauti sūnaus laidotuvėse.
Praėjus keliems mėnesiams po jų moteris patyrė insultą, buvo praradusi atmintį.
„Tai labai žiauri istorija nuo pat pradžių. Mirtinas smūgis buvo suduotas ne tik mano sūnui, bet ir visiems jo artimiesiems. Tomas mums buvo labai geras, daug padėdavo. Sūnus kurdavo muziką mano spektakliams, dar ir mano paveikslus nuveždavo į parodas. Be jo aš esu kaip be rankų.
Tomo labai trūksta ir mano marčiai Akvilei, vaikams. Tie žiaurūs jaunuoliai, žaidę kraupius žaidimus – puldinėję nekaltus žmones, pražudė ir mūsų gyvenimus“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo A.Šakalienė, šlubuojančią sveikatą stiprinanti Palangoje.
Siekia vilkinti tyrimą
Jaunuoliai, 2014 metų Kūčių išvakarėse Vilniuje dalyvavę masinėse muštynėse prie vadinamojo „Psichbario“ Vingrių gatvėje, siekia kuo ilgiau vilkinti ikiteisminį tyrimą.
Keli jų vis kurpia prašymus, o po jų – skundus. Prašoma keisčiausių dalykų, pavyzdžiui, nurodyti lapų skaičių byloje. Po to rašomi skundai, kad lapai nėra sunumeruoti.
Skundžiama viskas, kas tik įmanoma – prokuroro ir tyrėjų veiksmai, bandoma juos nušalinti.
Po skundų lavinos pasipila nauja – reikalaujama nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes jis esą trunka per ilgai. Kai skundai išnagrinėjami ir atmetami, sukasi nauja jų karuselė.
Nepatiko areštinės kvapas
Itin aktyvus skundų kūrėjas – S.Jankauskas, kuris po tragiškųjų muštynių kartu su kitais jų dalyviais buvo suimtas ir už grotų praleido 2 mėnesius.
S.Jankauskas panoro, kad jam būtų atlyginta neturtinė žala, kurią jis neva patyrė Lukiškių tardymo izoliatoriuje ir Vilniaus apskrities policijos areštinėje.
25 metų jaunuolis apskundė abi sulaikymo įstaigas ir iš Lietuvos valstybės siekia prisiteisti 10 tūkstančių eurų.
S.Jankauskas Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundėsi, kad įkalinimo įstaigoje buvo prastos higienos sąlygos, o kamera – per maža, šalta, joje tvyrojo blogas kvapas, nes kiti ten buvę asmenys rūkė.
Taip pat jam nepatiko sanitarinis mazgas, patalynė. S.Jankauskas teisme tvirtino, kad už grotų buvo marinamas badu, jam nedavė tualetinio popieriaus, muilo. Dėl tokių prastų sąlygų suimtasis esą jautėsi dvasiškai ir emociškai žlugdomas.
„Procesas vilkinamas visomis įmanomomis priemonėmis. Nukentėjusioji pusė jau seniai galėjo skųsti įtariamųjų veiksmus, kad jie trukdo procesą, bet to nedarė. Nukentėjusieji tikisi, kad įtariamieji supras, jog teisingumas – neišvengiamas“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo šaltinis teisėsaugoje.
Nepaisant įtariamųjų pastangų nepatekti į teisiamųjų suolą, ta akimirka jau artėja.
Trys muštynių dalyviai gali būti teisiami už nužudymą, kiti trys – už chuliganizmą.
Smūgiai – iš pasalų
Galutiniai įtarimai ir kaltinimai T.Dobrovolskio nužudymu gali būti pareikšti vilniečiams S.Jankauskui, Karoliui Pociūnui ir Audriui Šalnai. Jie labiausiai pasižymėjo žiauriose muštynėse, per kurias buvo mirtinai sužalotas T.Dobrovolskis.
48 metų kompozitorius buvo užpultas atsitiktinai, be jokios priežasties. Vėlų 2014 metų gruodžio 23-iosios vakarą jis ėjo pavedžioti augintinės – Maljorkos aviganės Azos. Pakeliui T.Dobrovolskis užsuko išgerti alaus į naktinį barą „Vingrių 17“.
Tuo metu bare vakarojo kompanija: S.Jankauskas su draugais Martynu, Vyteniu ir Ieva. Mergina turėjo su savimi skėtį.
Jaunuoliams nepatiko, kad vienas baro lankytojas pagyrė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Kai bare lankytojų ėmė daugėti, vyrukams pasivaideno, kad čia buriasi V.Putino šalininkai.
Vytenis telefonu pasikvietė pastiprinimą – kituose baruose naktinėjusį A.Šalną. Šis dar atsivedė K.Pociūną, Edgarą Petrasevičių, Paulių Leščinską.
Tuo metu T.Dobrovolskis ir dar du vyrai buvo išėję parūkyti į lauką. Atskubėję agresyviai nusiteikę jaunuoliai pasidalijo, kas ką talžys, ir po du puolė jiems kelyje pasipainiojusius vyrus.
„Čia savas, nemušk!“ – pasigirdo Skirmanto šūksnis.
Pasirodo, Karolis smogė kumščiu savam – Martynui, kuris rankoje laikė skėtį. Karolis prieš smūgį nustūmė skėtį viena ranka, o kita – smogė. Jis tvirtino, kad skėtį laikė pavojingu ginklu.
Tada visi smūgiai buvo nukreipti į T.Dobrovolskį ir kitą lauke rūkiusį vyrą. Prieš T.Dobrovolskį atsidūrė trise. Taikiai nusiteikęs kompozitorius nesirengė muštis – vienoje rankoje jis laikė alaus bokalą, o kitoje – šuns pavadėlį.
Vienas iš įtariamųjų skėčiu dūrė T.Dobrovolskiui į akį. Smūgis buvo pražūtingas – T.Dobrovolskiui buvo išdurta akis, prakirsta galvos kraujagyslė, sužalotos smegenys.
Gyrėsi perdūręs lūpą
Įtariamieji išsisukinėja ir neprisipažįsta, kas smogė skėčiu. Vienas jų aiškino, kad tai galėjo būti Karolio darbas, nes šis po muštynių esą gyrėsi perdūręs lūpą.
Bet Karolis kaltės kratosi aiškindamas, kad smogęs Martynui iš karto atsitraukė.
A.Šalna tvirtino, kad jam neva skaudėjo ranką, todėl daugiau nesimušė.
Jei Karolis skėtį nustūmė ranka, kaip tikino tyrėjus, smaigalys galėjo atsidurti priešais S.Jankauską arba A.Šalną. Tada kažkuris iš muštynių dalyvių skėtį išplėšė iš Martyno rankų – jose liko tik medinė rankena. Martynas teigė nematęs, kas čiupo skėtį, nes buvo prisidengęs sumuštą veidą.
Neabejojama, kad yra mačiusiųjų žudiką. Mat skėtis vėliau buvo rastas krūmuose – vadinasi, tas, kuris smogė, jį dar kurį laiką nešėsi rankoje.
Bandė susikurti legendą
Per apklausas jaunuoliai pripažino, kad kompozitorius nukentėjo tik todėl, kad pasitaikė jų kelyje netinkamu laiku. Tai patvirtino ir kitas užpultas vyras.
„Mes tų jaunuolių net nematėme. Aš ir Tomas iš baro išėjome į lauką parūkyti. Jie iš už nugaros pribėgo prie mūsų ir smogė.
Viskas vyko lauke ir labai greitai. Mane mušė ir gulintį“, – pasakojo nukentėjęs vilnietis, kuris bare ir užsiminė apie V.Putiną. Jis bėgo nuo užpuolikų. Pasivijęs P.Leščinskas jam spyrė.
Vėliau šis vyras buvo sumuštas prie Vilniaus autobusų stoties. Per muštynes prie „Psichbario“ nukentėjo dar vienas užeigos lankytojas. Į barą įėjęs A.Šalna griebė tam vyrui už atlapų ir norėjo jį išvilkti į lauką. Kai tas nepasidavė, smogė jam užeigos viduje. Pareigūnams nepavyko rasti trečio nukentėjusiojo.
Vėliau A.Šalna bandė susikurti legendą. Jis draugų paprašė: „Jeigu kas klaus, kaip susižalojau ranką, sakykite, kad eidamas paslydau ir kritau ant rankos.“
Slegia būsto paskolos
Lemtinga aplinkybė, kurią slepia muštynių dalyviai, gali būti atskleista teisme. Pasakyti, kas dūrė skėčiu, kaltinamuosius gali pastūmėti prie nužudymo bylos pridėti nukentėjusiųjų ieškiniai. Kol nėra nustatytas pagrindinis kaltinamasis, ieškiniai yra solidarios atsakomybės.
Be maitintojo likusi šeima vos suduria galą su galu. Didžiulė parama jai buvo žuvusiojo bičiulių ir kitų geradarių paaukoti pinigai, kurie jau ištirpo.
„Anksčiau pagrindinis šeimos maitintojas buvo Tomas, o dabar viskas gula ant mano pečių. Kas mėnesį tenka mokėti 500 eurų už dvi būsto paskolas, yra ir kitų išlaidų. Aš tiek neuždirbu“, – teigė A.Dobrovolskė.
Be našlės, ieškinius dar padavė jos du nepilnamečiai vaikai ir Vokietijoje gyvenantis, Hanoverio universitete studijuojantis T.Dobrovolskio sūnus Viktoras iš pirmosios santuokos. Tėvas padėdavo Viktorui, rėmė studijas. Muzikinį talentą turintis jaunuolis vylėsi su tėvu kartu koncertuoti.
Nukentėjusieji iš viso prašo atlyginti jiems 2 mln. eurų neturtinę žalą, taip pat mokėti už dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymą iki tol, kol jie sulauks pilnametystės.
Turtinė žala buvo apskaičiuota praktiškai – kiek reikia Akvilės ir Tomo dešimtmetei dukteriai bei Akvilės penkiolikamečiam sūnui, kurį kompozitorius augino, išlaikyti. Ieškinyje nurodyta suma siekia po 150 eurų kiekvienam vaikui kas mėnesį.
Našlės naudai prašoma priteisti daugiau kaip 74 tūkst. eurų turtinės žalos. Ji buvo nustatyta apskaičiavus laidotuvių išlaidas ir likusią mokėti būsto paskolą.
T.Dobrovolskis buvo apsidraudęs kaupiamuoju gyvybės draudimu kartu su papildomu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų.
Tačiau kompozitoriaus artimieji dar negavo draudimo išmokos.
Draudikai laukia žinių iš teisėsaugos
Valerijus Cvetkovas, „ERGO Life“ Gyvybės draudimo departamento vyr. ekspertas
„Minėtą įvykį „ERGO Life“ žalos administravimo ekspertai stebi nuo apdraustojo T.Dobrovolskio mirties. Suprantame artimiausio žmogaus netekusios šeimos skausmą ir klausimus, kurie kyla praėjus daugiau nei metams nuo nelaimės.
Gyvybės draudimo išmoka, kuri numatoma sutartyje, bus išmokėta pasibaigus teisiniams nužudymo bylos procesams. Kaip ir kitais analogiškais atvejais, tik tuomet teisėsaugos atstovai galės draudikams perduoti patvirtintus duomenis apie draudžiamąjį įvykį.
2015-ųjų vasario 17 dieną buvo išsiųstas paklausimas Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl informacijos apie įvykį pateikimo. Atsakymo iš teisėsaugos institucijų iki šiol nėra gauta.“
