Neringoje kils ir leisis orlaiviai
„Nida – sklandymo lopšys. Mes šiemet minime akrobatinio skraidymo penkiasdešimtmetį ir labai džiaugiamės, kad čia įrengta aikštelė, reikalinga bendrajai aviacijai, oro turizmui. Mūsų lėktuvų pirmieji pasirodymai čia tam, kad atkeltų Nidos oro uosto vartus, kad jis suklestėtų“, – seniai sumanytu, bet tik dabar įgyvendintu projektu džiaugėsi Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijos prezidentas Eugenijus Raubickas.
Aviacijos lauko aikštelė įrengta šalia Nidoje esančiame kilimo ir tūpimo tako. Prieš tai buvo iškirsti saugiai oreivystei trukdę medžiai. Neringos savivaldybės administracijai išduotas Civilinės aviacijos administracijos leidimas, leidžiantis įrengti ir naudoti skrydžiams Nidos gyvenvietės Purvynės gatvėje esančią lauko aikštelę.
Neringos savivaldybei iš valstybės nuosavybės perėmus Nidos oro uosto statinius (lėktuvų stovėjimo aikštelę, kilimo ir tūpimo taką), buvo atlikti tokiam aviacijos objektui būtini juostos ženklinimo darbai, įrengtas vėjarodis.
Kaip numato Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinti Lauko aikštelių įrengimo ir naudojimo skrydžiams reikalavimai, Nidos oro uosto aikštele gali naudotis pilotai, iš anksto susitarę su objekto savininku ar naudotoju – Neringos savivaldybės administracija.
Virš uosto – padangių aso šokis
Orlaivių lauko aikštelės atidarymo iškilmės tapo parodomųjų akrobatinio skraidymo varžybų, skirtų paminėti atkurto akrobatinio skraidymo 50-metį, preliudija. Buvo planuoti ir parašiutininkų šuoliai – aviacijos šventėje turėjo dalyvauti keturi akrobatinio skraidymo federacijos lėktuvai.
Tačiau dėl praėjusio ketvirtadienio vakarą Kyviškių aerodrome įvykusios nelaimės, kai sudužus galingam sportiniam lėktuvui „Edge“, žuvo jį pilotavęs 53 metų lakūnas, Nacionalinio aeroklubo vadovas Šarūnas Staniulis, sulaukta tik vieno orlaivio, kuris pristatė akrobatinio skrydžio parodomąją programą.
Pirmasis naujai įrengtoje aikštelėje leidosi lakūno Jurgio Kairio lėktuvas. Vakarop, sulaukę padangių aso pasirodymo virš Nidos uostelio krantinės, žiūrovai užgniaužę kvapą stebėjo jo akrobatinio lėktuvo šokį su daugybe įvairių sukinių, aikčiojo ir plojo.
J.Kairiui nusileidus ant žemės, žmonės brovėsi paspausti jam ranką, kartu nusifotografuoti atminčiai.
Buvo galima apžiūrėti ir lėktuvą AN-2. Prieš Beveik prieš pusšimtį metų tokie keleiviniai lėktuvai skraidydavo ir į Nidą, bet įsigaliojus griežtesniems saugumo reikalavimams, AN-2 skrydžiai buvo atšaukti.
Išsipildė sena neringiškų svajonė
Aikštelėje nusileido dar keli lėktuvai. Vienu jų atskrido Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis ir susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
„Tikimės, kad šios aikštelės atidarymas bus reikšmingas įvykis plėtojant aviacinį turizmą. Viliuosi, jog kada nors ši aikštelė taps aerodromu. Išties puikus takas, kurio neringiškiai taip ilgai laukė“, – kalbėjo D.Jasaitis.
Aviacijos šventėje dalyvavo ir simbolinę aikštelės atidarymo juostelę juostelę kirpo 93 metų lakūnas kaunietis Vladas Drupas, vis dar pakylantis į padangę.
Neringos gyventojai ir poilsiautojai apžiūrėjo aviacinės technikos ekspoziciją, bendravo su Valstybės sienos apsaugos tarnybos Aviacijos valdybos pareigūnais.
Nebijantys aukščio turėjo progą pajusti skrydžio džiaugsmą ir iš viršaus apžvelgti Nidos apylinkes.
Nidos uosto krantinėje vaikai išbandė Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokyklos atrakcioną – skrydžio simuliatorių mažiesiems.
Žvirblius perkels į kitus medžius
Nidoje nedidelis oro uostas įrengtas dar sovietmečiu, kilimo takas nutiestas 1967 metais. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, regioniniu aerodromu beveik nustota naudotis, o vėliau jis, kaip neatitinkantis civilinės aviacijos saugos reikalavimų, buvo uždarytas.
Senąjį taką pradėta rekonstruoti prieš keliolika metų legendinio Neringos mero Stasio Mikelio iniciatyva. Vėliau statybos užkonservuotos – aerodromas apmirė. Prieš ketverius metus, patvirtinus naują Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) tvarkymo planą, senoji orlaivių nusileidimo vieta įvardyta kaip aviacijos lauko aikštelė.
KNNP aplinkosaugininkai nenorėjo, kad nedideli sportiniai ir keleiviniai lėktuvai kiltų ir leistųsi netoli Bulvikio kyšulio, virš kurio driekiasi paukščių migravimo kelias, marių pakrantėse įsikūrusios urvinės antys, kiti retieji sparnuočiai. Buvo uždrausta kirsti medžius, kad orlaivių kilimo ir tūpimo takas būtų pailgintas.
Prisiminęs praeitį J.Kairys šmaikštavo: „Mums sakė, kad viename iš medžių čirškia trys superiniai žvirbliai. Mes juos perkelsime į kitą medį, kad jie saugiai toliau gyventų. Jeigu Susisiekimo ministerija būtų veiksminga, taką dar reikėtų tvarkyti, kad būtų aerodromas, į kurį būtų galima tūpti, o ne aikštelė. Dabar toks jos statusas.“
Neringos valdžia jau svajoja apie komercinius skrydžius savaitgaliais, tikisi sulaukti oreivių iš užsienio. Tačiau tam reikalinga infrastruktūra dar neparengta – nei lėktuvų angaro, nei degalų talpyklų, net sargo aviacijos aikštelėje kol kas dar nėra.
Pasak J.Kairio, Neringos merijai reikia dėkoti bent už tai, kad aikštelė funkcionuoja: „Nenorima, kad lakūnai triukšmautų skraidydami virš miškų ir paplūdimių, bet viską galima sutvarkyti – nurodei lėktuvo, kuris skrido ne ten, kur reikia, numerį tam, kam reikia, ir nedrausmingų lakūnų sumažėtų. Žmonės bijo to, ko nereikia bijoti.“
Dėl aviacijos lauko aikštelės šalia Bulvikio kyšulio tolesnės plėtros dar turės tarti žodį Valstybės saugomų teritorijų tarnyba, rengianti draustinio planavimo dokumentų pataisas.