Diržų veržimosi auka tapo vos prieš dvejus su puse metų Šiauliuose įkurtas privatus „Nacionalinių lėlių muziejus“.
Savivaldybei priklausančiose patalpose glaudęsis muziejus iš jų privalo išsikraustyti iki liepos pirmosios – tokį sprendimą priėmė Šiaulių miesto taryba.
Šiose miesto centre esančiose patalpose įsikurs viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ bendradarbystės centras.
Svarstymas supriešino politikus
Sprendimą nepratęsti patalpų nuomos Lėlių muziejui Šiaulių miesto taryba priėmė vos vieno balso persvara. Šiaulių valdantieji vieningai balsavo už, o opozicija – taip pat vieningai prieš.
Šio klausimo svarstymas ne tik dar labiau supriešino pozicijoje ir opozicijoje esančius Šiaulių politikus, bet ir sulaukė nevienareikšmiškų pačių šiauliečių vertinimų.
Lėlių muziejaus įkūrimą palaiminęs buvęs Šiaulių meras Justinas Sartauskas portalui lrytas.lt sakė, kad muziejaus iškeldinimas tapo blogu pavyzdžiu ir atneš daugiau nuostolių nei naudos.
Pragmatiškumu garsėjantis dabartinis Šiaulių miesto meras Artūras Visockas tvirtino, kad šio sprendimo nauda miestui bus milžiniška, nes vietoj nuomos mokesčio nemokėjusio muziejaus savivaldybės patalpose įsikurs Ūkio ministerijos finansuojama įstaiga, kurios tikslas – padėti jauniems verslininkams.
„Nuoskaudos nejaučiu – situacija seniai suvokta. Dabar reikia rasti sprendimą, kaip toliau tęsti muziejaus veiklą. Tačiau į klausimą, ar reikėjo daryti tokius pokyčius kertant gyvybingą šaką, aš atsakymo taip ir nesulaukiau“, – portalui lrytas.lt sakė išsikraustymo nuotaikomis gyvenanti „Nacionalinių lėlių muziejus“ direktorė Danutė Mažeikaitė.
Privati kolekcija tapo muziejumi
Unikalus lėlių muziejus Šiauliuose buvo įkurtas 2013 metų sausio 30-ąją, kai net 36 metus rinktą lėlių kolekciją jam padovanojo Šiaulių Didždvario gimnazijoje anglų kalbos mokytoja dirbusi bei neetatine ekskursijų vadove buvusi Elvyra Balčiūnaitė.
Kolekcionierė muziejui dovanojo 824 lėles iš 97 pasaulio šalių. Per trejus veiklos metus muziejus pasipildė naujais eksponatais.
Prieš jo iškeldinimą čia buvo eksponuojamos 1028 lėlės iš 105 pasaulio kraštų.
Pasigedo valdžios įžvalgumo
„Vos pradėjus veiklą muziejų per mėnesį aplankydavo 50-100 lankytojų. Muziejai yra turizmo industrijos dalis. Kol jie tampa žinomi, praeina pora metų ir tik trečiaisiais metais galima daryti išvadas apie tokių muziejų tinkamumą.
Klaidinga galvoti, kad muziejuose žmonių srautas turi būti panašus į tą, kuris yra autobusų ar geležinkelio stotyje, tačiau pastaruoju metu per mėnesį mūsų muziejų aplankydavo apie 200-300 žmonių.
Šiauliuose nėra senamiesčio, todėl miesto patrauklumą reikia kurti per veiksmą, emociją.
Pavyzdžiui, šeštadieniais į Šiaulius atvykę latvių turistai vaikščiodami po miesto centrą dažnai užsukdavo į mūsų bei Šokolado muziejų.
Turistams patrauklaus miesto įvaizdžio kūrimas turėtų rūpėti ir miesto vadovams. Todėl jų sprendimas mus iškeldinti yra mažų mažiausia neįžvalgus“, – sakė D.Mažeikaitė.
Vykdė edukacinę veiklą
Lėlių muziejaus direktorė sakė, kad jų veikla neapsiribojo vien tik lėlių eksponavimu.
„Muziejuje buvo rengiamo nacionalinio kostiumo pristatymai, vyko edukacinės programos vaikams ir suaugusiems.
Čia kurdavome nacionalinius kostiumus iš popieriaus, tekstilės, tešlos. Žaisdavome dėliones.
Tos programos būdavo žaidybinio pobūdžio, bet jose dalyvavę vaikai ne tik sužinodavo įvairių tautų aprangos ypatumus, bet ir įsisąmonindavo, kad nacionalinis kostiumas yra šventinis rūbas.
Muziejuje vykdavo ir istorijos, geografijos, anglų kalbos pamokos moksleiviams“, – sakė Lėlių muziejaus direktorė.
Bijo atsidurti tarpinėje stotelėje
Pasak D.Mažeikaitės, pirmieji debesys virš Lėlių muziejaus ėmė tvenktis praėjusių metų pabaigoje, kai pasklido kalbos apie verslo organizacijų ketinimus šiose patalpose sukurti Šiaulių verslo pasiekimų ekspoziciją.
„Tąkart kalbos liko kalbomis, sausio mėnesį Šiaulių miesto taryba patalpų nuomos sutartį Lėlių muziejui pratęsė dar pusmečiui, tačiau jau gegužę ta pati taryba vieno balso persvara nusprendė nuomos sutarties su muziejumi nebepratęsti.
Jokiai diskusijai nebuvome pakviesti, apie viską sužinojome iš spaudos. Tik iš spaudos sužinojau, kad mums yra siūlomos ir patalpos netoliese esančiame „Žiburio“ knygyne.
Tačiau tokį darinį, kuriame įsitektų muziejus ir knygynas, aš sunkiai įsivaizduoju. Be to, įsikūrimui reikia investicijų, o garantijos, kad siūlomos patalpos mums vėl netaps tik tarpine stotele, mes taip pat neturime“, – sakė D.Mažeikaitė.
Buvo gavę viliojantį pasiūlymą
Lėlių muziejaus direktorė įsitikinusi, kad šie sunkumai laikini – muziejus atgims, jei ne Šiauliuose, tai kitame mieste.
„Kol vyks persikraustymas, veiks virtuali lėlių ekspozicija mūsų internetiniame puslapyje.
Mūsiškis nacionalinių drabužių lėlių muziejus yra unikalus Lietuvoje. Jau ėmėme megzti ryšius su panašiais užsienio muziejais.
Viena belgė buvo pareiškusi norą čia pristatyti dalį savo kolekcijos, kurią sudaro daugiau nei 2000 lėlių, tačiau dėl išsikraustymo šio pasiūlymo turėjome atsisakyti. Pas mus lankydavosi ir šiauliečiai, ir miesto svečiai, todėl racionalumo mus iškraustyti sumaniusios valdžios sprendimuose aš išties pasigendu“, – sakė D.Mažeikaitė.
Pakenks miesto įvaizdžiui
Lėlių muziejaus direktorei antrino ir buvęs Šiaulių miesto meras J.Sartauskas.
„Šiauliai buvo pristatomas ne tik kaip Saulės ar dviračių, bet ir kaip muziejų miestas. Turime unikalių muziejų: Fotografijos, Dviračių, Radijo ir televizijos, katinų, Šokolado.
Turėjome ir Lėlių muziejų. Beje, Lėlių, kaip ir Šokolado bei Šiauliuose veikiantis Angelų muziejus yra privatūs muziejai.
Muziejaus iškraustymas yra blogas pavyzdys ir Šiaulių įvaizdžio tikrai nepagerins.
Lėlių muziejus išsilaikė pats – tik nemokėjo nuomos mokesčio. Bet kultūros bei sporto sritys, kaip ir nevyriausybinės organizacijos yra remtinos, todėl paprasta aritmetika čia vadovautis negalima“, – sakė J.Sartauskas.
Buvęs Šiaulių meras įsitikinęs, kad dabartinė miesto valdžia galėjo rasti išmintingesnį sprendimą ir viešajai įstaigai „Versli Lietuva“ surasti kitas patalpas.
Meras įžvelgė milžinišką naudą
Šiaulių miesto meras A.Visockas, kurio balsas per Lėlių muziejaus iškeldinimą svarsčiusios Šiaulių tarybos posėdį tapo lemiamu, sakė įsitikinęs, kad buvo pasielgta ir racionaliai, ir teisingai.
„Savivaldybė privalo efektyviai naudoti savo turtą. Šiuo atveju buvo pasirinktas variantas – „Versli Lietuva“ bendradarbystės centro steigimas.
Tokie bendradarbystės centrai Lietuvoje yra penki. Ir ačiū Dievui, kad vienas jų atsiranda Šiauliuose. Centro steigimo tikslas – pritraukti jaunimą į verslą“, – portalui lrytas.lt sakė A.Visockas.
Pasak Šiaulių mero, „Versli Lietuva“ centro įkūrimo nauda miestui bus milžiniška.
Reikia pasinaudoti suteikta galimybe
„Pagal Ūkio ministerijos patvirtintą sprendimą „Versli Lietuva“ bendradarbystės centre bus įsteigti etatai, skirtos lėšos mokymams.
Jei nepavyksta susikalbėti su jaunimu ir išjudinti jaunimo, tai miesto padėtis stipriai komplikuojasi.
Ir atvirkščiai – jei pavyksta susikalbėti įvairiose srityse ir parodyti dėmesį jaunimui, tai reikia tam panaudoti įvairias įmanomas priemones.
Todėl būtų absoliučiai neprotinga nepanaudoti šitos galimybės norint išlaikyti verslų jaunimą Šiauliuose“, – sakė A.Vicoskas.
Vietą išsirinko centro steigėjai
Šiaulių mero teigimu, tokio pobūdžio centrai yra atviri, jie steigiami prestižinėse, gerai matomose miesto vietose.
Pasak A.Visocko, „Versli Lietuva“ centro steigimui buvo pasiūlytos kelios vietos ir vieta, kurioje veikė Lėlių muziejus, jiems pasirodė tinkamiausia.
„Taip jau sutapo, kad sutartis dėl patalpų nuomos su Lėlių muziejumi jau ėjo į pabaigą. Supratę, kad šį turtą galime panaudoti efektyviau ir priėmėme tokį sprendimą, kuris neabejoju išties pasiteisins.
O šitai lėlių kolekcijai, nežinau kaip čia atsiranda muziejaus pavadinimas, mes pasiūlėme išeitį – pabandyti bendrauti su šalia esančių „Žiburio“ knygynu ir susirasti ten vietą.
Nors minėta lėlių kolekcija ir turi skambų „Nacionalinių lėlių muziejaus“ pavadinimą tačiau ji nė iš tolo negali lygintis su tokiais muziejais, kaip Dviračių ar Fotografijos muziejus – sakė A.Visockas.
