Pasak Gedimino Kirkilo, Europos Sąjungoje radikalios antieuropietiškos jėgos
sustiprės ir gali atsirasti daugiau bandymų skaldyti ES.
„Aš manau, kad mes įžengėme į tam tikrą Europos Sąjungos
šalių narių krizės etapą. Tai neabejotina, ir tam bus skiriama daug dėmesio.
Bus daug įvairiausių pasitarimų, ieškoma sprendimų, tai reiškia, kad kitos problemos bus atidėtos į šalį.
Ar bus rastas variantas, kuris nesukiršins Europos Sąjungos ir nepaskatins dar didesnio radikalumo bangos?“ – BNS penktadienį ryte teigė G.Kirkilas.
Anot jo, Bendrijoje pirmaisiais metais po referendumo galima tikėtis slogių nuotaikų ir neigiamų emocijų, nes turės būti
apsispręsta, kaip Jungtinė Karalystė palieka ES.
„Pirmieji metai bus sudėtingi, bus ieškoma tų santykių modelio. Dabar jau reikia išsiskirti, o išsiskyrimo modelis nebūna
lengvas niekada – nei šeimoms, nei valstybėms. Per tą laiką bus sukaupta daug neigiamų emocijų. Todėl bus labai sunku“, – tikino jis.
Tačiau G.Kirkilas pabrėžė, kad Lietuva turės išlaikyti kuo geresnius santykius su Britanija, kuri yra ir NATO narė.
„Mes liekame NATO Aljanso nariai ir sąjungininkai, turime išsaugoti kaip galima geresnius santykius su Jungtine Karalyste.
Turime didelį skaičių imigrantų ten, todėl mūsų diplomatinių tarnybų darbas išsaugoti maksimaliai gerus santykius“, – sakė
parlamentaras.
Jo nuomone, Jungtinės Karalystės sprendimas pasitraukti iš Bendrijos sustiprins radikalius judėjimus, euroskeptikai laimės
daugiau vietų būsimuose rinkimuose, todėl galima tikėtis, jog bus ir daugiau ES narių bandymų pasitraukti iš ES.
„Poveikis neabejotinai bus, i bus daugiau tokių mėginimų. Galbūt nepavyks, bet tokių politinių jėgų
lyderiai, partijos laimės daugiau vietų parlamentuose – toks procesas tikrai vyks. Tačiau galvoju, kad po krizės atsiranda ir
priešingas efektas – kyla jėgos, kurios stiprina ir pozityvias politines jėgas“, – sakė G.Kirkilas.
Anot jo, mažas skirtumas tarp ES šalininkų ir priešininkų Jungtinėje Karalystėje skaldo pačią britų visuomenę, todėl
galima laukti krizės ir pačioje šalyje.
„Labai blogai paveiks. Toks mažas skirtumas ir reiškia krizę, susiskaldymą pačioje valstybėje.
Deja, britų konservatoriai dėl savo vidinių reikalų suskaldė tautą. Jeigu būtų priešingas rezultatas, vis vien tauta būtų
suskaldyta. Tikrai labai blogai, jau nekalbant, kad Jungtinė Karalystė yra sąjunga, ir joje atsiras separatistiniai judėjimai ar
siekiai organizuoti referendumus“, – teigė Europos reikalų komiteto vadovas.
„Gali būti, kad šis parlamentas nenorės tvirtinti, bus paleistas, nauji rinkimai ir panašiai. Tai bus nemaža krizė ir
pačioje Britanijoje“, – pridūrė jis.
Netekome sąjungininko
Politologas Kęstutis Girnius sako, jog Lietuva Bendrijoje neteks stipraus sąjungininko.
„Anglija palaiko Lietuvą, labai skeptiškai vertina Rusiją, pasisako už sankcijų jai pratęsimą ir stipresnį NATO buvimą
Baltijos jūros regione. Jiems pasitraukus, tokių Lietuvos advokatų pačioje ES bus mažiau“, – BNS penktadienio rytą sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto
docentas.
Jis teigė, kad kol kas sunku apskaičiuoti Britanijos pasitraukimo iš ES žalą, nes daug aplinkybių priklausys nuo
Londono ir Briuselio derybų dėl išstojimo sąlygų.
Tačiau politologas pridūrė, kad jau dabar yra aišku, jog stipriai mažės ES biudžetas, taip pat „Brexit“ atsilieps
finansų sektoriui, nes Londonas yra vienas svarbiausių pasaulio finansinių centrų.
K.Girnius sakė, kad ekonomiškai dėl pasitraukimo iš ES labiausiai nukentės pati Didžioji Britanija, o toks britų žingsnis
pirmiausia pakenks ES įvaizdžiui.
„Ūkiškai labiausiai nukentės Anglija, o ES labiausiai nukentės prestižas. Antra šalis ES, neabejotina demokratija,
pasakė, kad mes nieko bendra su jumis nenorime turėti“, – kalbėjo politologas.
Jis teigė, kad britai už pasitraukimą iš ES pasisakė dėl negerėjančio pragyvenimo lygio, ekonominės stagnacijos ir
politinės valios Briuselyje trūkumo sprendžiant Bendrijos krizes.
Pasak K.Girniaus, panašūs argumentai gali paskatinti gilesnes
euroskeptiškas nuotaikas ir kitose ES šalyse.
„Euroskeptikai po šio referendumo sustiprės. Jie galės sakyti, kad atėjo laikas ir mums pasisakyti, ypač senųjų
ES narių euroskeptikai. Jie galės sakyti, kad ES, kuriai pritarė mūsų protėviai, dabar ji visiškai kitokia. Tas spaudimas tikrai
didės“, – tvirtino politologas.
Suskaičiavus rezultatus 368-iuose iš 382 balsų skaičiavimų punktų,
matyti, kad už pasitraukimą iš ES balsavo 52 proc. britų, už
pasilikimą – 48 procentai.