A.Mastausko smegenys nustojo augti, kai jam buvo 5 mėnesiai. Vaikinas pripažintas 100 procentų nedarbingas iki pensijos. Sulaukusį 18-os vežimėlyje vežiojamą kaunietį teismas pripažino neveiksniu, jo motina R.Mastauskienė tapo jo globėja. Kas pasikeitė per penkerius metus, kad šiemet kauniečių šeimai ir vėl reikės teismui įrodyti, kiek vaikinas veiksnus?
Neįgalaus jaunuolio gyvenime nepasikeitė niekas. Jis ir toliau savarankiškai nejuda, nevalgo, nesituština, maistas yra leidžiamas tiesiai jam į skrandį, o tuštintis padeda žvakutės. Vaikinas kaip ir anksčiau gyvena su sauskelnėmis, nekalba, neprotauja, nepasitenkinimą reiškia vien rėkimu. Jo būklė nesikeis iki paskutinės jo gyvenimo dienos.
Jo tėvai teisme sūnaus būklę turės vėl tirti tik dėl to, kad šalyje pasikeitė teisės aktai, įgyvendinama reforma. Joje nenumatyta išimčių tokiems žmonėms kaip A.Mastauskas. Neveiksnumo persvarstymas galios visiems.
Daliai neįgaliųjų tai, ko gero, suteiks daugiau teisių, daliai – daugiau streso ir kančios.
Neįgalus nuo kūdikystės
Arnas gimė sveikas. Motinos kraujo grupė yra pirma, vyro – ketvirta, vaikas gimė turėdamas trečią kraujo grupę ir niekas į tai nekreipė dėmesio, kol išsivystė branduolinė gelta ir vaikas nustojo kvėpuoti.
Gydytojai atgaivino kūdikį, daug kartų perpylė kraują, tačiau žalos atitaisyti jau nepavyko. Vaikas trečią savo gyvenimo dieną prarado bet kokią galimybę vystytis.
Išeinant iš vaikų reanimacijos tėvams buvo pasakyta, kad sūnus nei matys, nei girdės. „Jo smegenukės buvo visiškai pažeistos. Jis paaugo iki penkių mėnesių, ir viskas – jo galvytė ir liko tokia mažytė. Tokio lygio žmogus jis yra iki šiol“, – pasakojo motina.
Tuo metu jauni tėvai niekur nesikreipė, teisybės neieškojo. „Man buvo 20, vyrui – 25 metai. Dabar jau būtų kitaip“, – sakė R.Mastauskienė.
Nedarbingas iki pensijos
Rasa nenori gilintis į praeitį: „Sunku, bet situacijos nepakeisime, gyvi į žemę nesulįsime.“
Ją labiausiai piktina šiandienė situacija, kai antrą kartą per penkerius metus tenka įrodinėti, kiek sūnus veiksnus.
Kai A.Mastauskui sukako 18 metų, teismas pripažino jį neveiksniu. R.Mastauskienė tapo jo globėja.
Kad tai pasiektų, kaunietė išleido šimtus litų – samdė advokatą, perėjo komisijas dėl savo tinkamumo globoti, sūnų tąsė pas specialistus, kad jie įvertintų sveikatos būklę. Arnas nebuvo tuo patenkintas – pokyčiai jam sukelia stresą.
Nedarbingumo komisija vaikinui nustatė 100 procentų nedarbingumą iki 2055 metų, kai pagal įstatymus jis turės išeiti į pensiją.
Pasikeitus teisės aktams, siekiama iš naujo apsvarstyti visų neveiksnumą turinčių žmonių būklę. Jų globėjai turės iš naujo surinkti ir teismui pateikti tai įrodančius dokumentus. O tai Mastauskų šeimai reiškia ne vieną varginantį susitikimą su įvairių sričių gydytojais.
„Koks gali būti persvarstymas tokiems žmonėms kaip Arnas? Nereikėtų tokiems kaip jam ir dar kažkiek veiksniems žmonėms taikyti to paties kurpalio“, – įsitikinusi motina.
Kaunietė siūlė valdininkams remtis jau turimais dokumentais. „Suprantu, būna žmonių, kurių sveikatos būklė keičiasi. Tačiau sūnaus atveju ji niekada nepasikeis“, – sakė moteris.
Ji stebėjosi, kam dar yra tąsoma, kai ir taip gyvenimas nelengvas.
Persvarstys visus
Portalui pasidomėjus, ar gali Mastauskų šeima išvengti sūnaus neveiksnumo persvarstymo, paaiškėjo, kad tai neįmanoma.
„Dabar nėra išimčių. Neveiksnumas turės būti persvarstomas visiems“, – sakė su reforma susipažinusi Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė.
Reformą įgyvendina trys ministerijos – Teisingumo, Socialinės ir darbo apsaugos bei Sveikatos apsaugos. Kadangi reformos tikslas – sugrąžinti neįgaliesiems jų teises, didžiausias krūvis tenka Teisingumo ministerijai.
Ši ministerija portalui lrytas.lt teigė svarsčiusi išskirti tam tikras neįgaliųjų grupes, kurių neveiksnumo nereikėtų periodiškai persvarstyti. Tačiau tam nebuvo pritarta „siekiant nesudaryti prielaidų asmenų diskriminavimui ir piktnaudžiavimui“.
Piktnaudžiauti asmens neveiksnumu gali globėjai. „Iki šiol galėjo pasitaikyti piktnaudžiavimo atvejų, kai net gerokai pagerėjus neveiksnaus asmens būklei, globėjai, turėdami savanaudiškų paskatų, nesikreipia į teismą dėl jo pripažinimo veiksniu“, – rašoma Teisingumo ministerijos atsakymuose.
Specialistai sako, kad yra matę atvejų, kai artimieji „suorganizuoja“ neveiksnumą, kad galėtų pasisavinti žmogaus turtą. Persvarstant siekiama užkirsti kelią tokioms neteisybėms.
Gali būti, kad reformai įsibėgėjus bus nuspręsta tokių neįgaliųjų kaip A.Mastauskas būklės kasmet nepersvarstyti. Tačiau kol kas tai nenumatyta.
Iššūkis ir teisininkams
Anot D.Juodkaitės, reforma yra iššūkis ne tik neįgaliųjų globėjams, bet ir socialiniams darbuotojams, psichiatrams, teisėjams, advokatams. Visiems teks perprasti naujus reikalavimus ir keisti mąstymą.
Anot ekspertų, reformos esmė – ne tik iš naujo įvertinti neįgalaus žmogaus veiksnumą, bet kad žmogui su negalia būtų grąžintos jo teisės ir orumas.
„Esminis minties pokytis – kad pats neįgalus žmogus gali spręsti, tik jam reikia padėti. Visi turi lygias teises. Jei žmonės turi sutrikimų, dėl to nemažėja jų teisės. Dėl sutrikimų negali būti atimamas žmogaus teisinis veiksnumas“, – aiškino Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas, Jungtinių Tautų (JT) Neįgaliųjų teisių komiteto narys profesorius Jonas Ruškus.
Jo aiškinimu, užuot žmones laikiusi neveiksniais, valstybė grąžins jiems teisinį veiksnumą. Juos supantys globėjai, artimieji ir iš specialistų sudaryta komisija bus atsakingi, kad žmogaus norai ir poreikiai būtų atpažinti ir išpildyti. Jie turės padėti neįgaliam žmogui priimti sprendimus.
Persvarsčius neveiksnumą iš pradžių turėtų būti nustatytas dalinis neveiksnumas, o ateityje neveiksnumo sąvokos iš viso turėtų nelikti.
Svarbi reformos naujovė yra tai, kad patys žmonės. kuriems nustatytas neveiksnumas, galės kreiptis į teismą ir prašyti panaikinti jų neveiksnumą. Tada komisija vertins, kiek pagrįstas žmogaus prašymas.
J.Ruškus pripažino, kad nėra iki galo aišku, kaip įgyvendinti kilnią reformos idėją. „Taip, procedūrų dar nėra sukurta. Jas turi kurti Teisingumo ministerija kartu su neįgaliųjų organizacijomis“, – aiškino profesorius.
Neįgaliųjų forumo prezidentė pridūrė, kad žmonėms stinga informacijos apie vykstančius pokyčius, todėl gali kilti visuomenės nepasitenkinimas. „Informacijos nepakanka. Mes, kaip nevyriausybinė organizacija, manome, kad jau nuo 2010 metų (kai Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją, kuri ir įpareigojo šalį keisti požiūrį į neįgaliuosius ir imtis neveiksnumo nustatymo reformos. – Red.) reikėjo garsiai apie tai kalbėti“, – sakė D.Juodkaitė.
Daugiau teisių neįgaliesiems
Reikalavimas persvarstyti neveiksnumą įsigaliojo nuo šių metų. Apie 7000 žmonių ar jų globėjų Lietuvoje per dvejus metus turės kreiptis į savivaldybes. Sudarytos komisijos patikrins žmonių neveiksnumą ir išskirs sritis, kuriose jie neveiksnūs.
Tarkime, jei psichikos ar protinę negalią turintis žmogus neapskaičiuodamas prisiima greitųjų kreditų, jam neveiksnumas bus pripažintas tik šioje srityje. Paskirtas globėjas turės teisinę galią jam atstovauti imant paskolas.
Tačiau kitos sritys, kuriose žmogui sekasi tvarkytis pačiam, tarkime, kasdieniai finansai, paveldėjimas, savitvarka ar higiena, liks jo valioje. Jis galės spręsti ir elgtis savarankiškai.
Kiekvieno žmogaus neveiksnumo persvarstymą komisija savo iniciatyva privalės rengti kasmet. Mat per metus sričių, kuriose žmogui reikės teisinio atstovo, gali sumažėti ar padaugėti.
Jei nėra nė vienos srities, kurioje žmogus gali savarankiškai spręsti, globėjas atstovaus jam visose srityse.
Labai tikėtina, kad taip įvyks ir A.Mastausko atveju. Ar tokie žmonės bus vertinami kaip atskira grupė, ar jų kasmečių neveiksnumo persvarstymų bus atsisakyta, kol kas neaišku. Dabar aišku viena – išimčių nėra.
Paguoda ta, kad globėjai į teismą dėl persvarstymo reikės kreiptis tik vieną kartą. Vėlesniais metais į teismą kreipsis speciali už persvarstymą atsakinga komisija.