– MOSTA išskyrė net dešimt Lietuvos aukštajam mokslui kilusių iššūkių, kuriuos galima vadinti ir sistemos ligomis. Ką reikia gydyti pirmiausia? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidento, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektoriaus Alfonso Daniūno.
– Skubiai reikia gerinti aukštojo mokslo kokybę. MOSTA nurodė savotišką šalies aukštųjų mokyklų vidutinę temperatūrą, o jų lygis anaiptol nėra vienodas. Pirmiausia derėtų nustatyti aukštesnius studijų ir mokslo vertinimo kriterijus.
Daugybės studijų programų kokybė nepakankamai aukšto lygio. Kai kurios sudomina vos 5 studentus. Tada sunku garantuoti gerą mokslo kokybę, nekalbant jau apie tai, kad mokymo procesas tampa labai nerentabilus.
Svarbus rodiklis – ir absolventų įsidarbinimas pagal specialybę baigus studijas. Šie skaičiai irgi nėra geri. Netenkina ir per menkas tarptautinių projektų skaičius šalies aukštosiose mokyklose.
– Tačiau Lietuvoje studijuojančių užsieniečių, atrodo, daugėja?
– Šiuo požiūriu aukštosios mokyklos smarkiai skiriasi. VGTU jau beveik 10 proc. studentų – užsieniečiai.
Čia reikia atsižvelgti, kad dalis užsieniečių pas mus atvyksta pagal mainų programas, taigi papildomų pajamų nesuteikia. Tačiau atvažiavę įgyti bakalauro ar magistro išsilavinimo jie leidžia mūsų universitetams ar kolegijoms ir papildomai užsidirbti.
– Aukštosios mokyklos skundžiasi, kad jų finansavimas, užuot didėjęs, netgi mažėja. Bet ar galima tikėtis, kad valstybė skirs mokslui daugiau pinigų, kai vis mažėja ir studentų skaičius?
– Iš tikrųjų vertinant aukštųjų mokyklų finansavimą daug painiavos. Vieni skaičiuoja tik valstybės skiriamas lėšas, kiti priduria ir verslo paramą, treti – dar ir struktūrinių fondų pinigus. Sudėjus visus šaltinius, matyti, kad finansavimas nėra sumažėjęs.
Bet per kelerius metus net perpus sumažėjo valstybės studijoms skiriama bendrojo vidaus produkto dalis – nuo 1,2 proc. iki 0,6 proc. Tai aiškiai rodo, koks yra tikrasis valdžios požiūris į mokslą.
Žinoma, nereikia turėti iliuzijų ir tikėtis, kad staiga aukštųjų mokyklų finansavimas bus smarkiai padidintas. Vadinasi, turime racionaliau naudoti skiriamas kuklias lėšas.
– Ar būtų protinga dalį šalies aukštųjų mokyklų uždaryti, o taip sutaupytas lėšas skirti geriausioms?
– Be abejo, 47 aukštosios mokyklos Lietuvai per didelė prabanga. Bet konsolidacija neturėtų vykti mechaniškai. Studijų kryptys, kurios neatitinka kokybės kriterijų, turėtų būti naikinamos arba sustiprinamos jungimosi būdu. Gali pakakti uždaryti tik kai kuriuos padalinius, likusiuose sutelkiant geriausius darbuotojus.
– Kitaip sakant, valdžia neturėtų uždarinėti aukštųjų mokyklų, bet leisti joms pačioms pasirinkti, kada numirti natūraliu būdu?
– Tik kartais natūralios mirties laukimas pernelyg užsitęsia. Manau, čia reikėtų derinti valstybės svertus ir mokyklų pastangas.
– Teigiate, kad universitetams dėl jaunų talentų jau tenka konkuruoti ne tik su užsienio aukštosiomis mokyklomis, bet ir su verslu, galinčiu siūlyti jiems gerokai didesnį atlyginimą. Gal reikėtų sudaryti jiems sąlygas bent dirbti visu etatu, o ne puse ar dar mažesne dalimi?
– Mūsų universitete didžioji dalis jaunimo dirba visu etatu, bet vis vien per mažai uždirba. Nedidinant etatinių algų universitetams nepavyks pritraukti gabiausio jaunimo. Aišku, yra mokslui atsidavusių jaunų žmonių, kurie nori dirbti aukštojoje mokykloje, nepaisydami mažo atlyginimo, bet vien jų entuziazmu remtis neišeis.
Todėl stengiamės skatinti mokslinį darbą aktyviai dirbančius darbuotojus – jie gali gauti 100 proc. etatinės algos dydžio priedus.
VGTU dalis mokslo darbuotojų dirba ir versle. Viena vertus, jie įgyja daugiau praktinio darbo patirties, stiprina mokslo ryšius su verslu, kita vertus, mažiau skiria jėgų moksliniam darbui.
– Ar duos naudos aukštųjų mokyklų susitarimas jau šįmet stojantiesiems į kolegijas nustatyti 1,2 balo, o į universitetus – 2 balų minimalią konkursinę kartelę?
– Aukštesnis konkursinis balas padės gerinti studijų kokybę, bet šis efektas nebus ilgalaikis, nes ilgainiui sistema prisitaiko prie sąlygų. Tikimės, kad visos aukštosios mokyklos laikysis šio susitarimo. Kitais metais ketiname dar kelti minimalų konkursinį balą. Iškart taip daryti negalime, nes vidurinių mokyklų mokiniai iš anksto turi žinoti, kokie jiems bus keliami reikalavimai, kiek pasitempti.
