„Panašu, kad esame Europos griūties ar, bet kuriuo atveju,
didelės krizės Europoje, kuri visą antrąją XX amžiaus pusę
siekė vienybės, liudininkai“, – ketvirtadienį Vytauto Didžiojo
universitete vykusioje diskusijoje apie Baltijos regiono saugumo
perspektyvas kalbėjo jis.
Garsaus intelektualo vertinimu, pavojų Europai kelia
nacionalistinės jėgos, įsitvirtinančios vis daugiau Europos
Sąjungos valstybių, veikiančios kartu su populistais.
„Rytų Europoje mums pavyko pasprukti iš didžiulio komunistų
imperijos narvo. Tačiau esama žmonių ir socialinių jėgų,
norinčių įkalinti mus mažesniuose, tačiau nebūtinai geresniuose
nacionalinio egoizmo, saviizoliacijos narvuose“, – kalbėjo
profesorius.
„Galbūt europiečiai vis dar gali atlikti svarbų ir teigiamą
vaidmenį tarptautiniuose santykiuose, jeigu mes sieksime tikslo tapti
jungtinėmis Europos valstijomis su didesniu integracijos lygiu nei
iki šiol“, – įsitikinęs T.Venclova. Jis taip pat pridūrė,
jog kol kas sunku prognozuoti, kad tai galėtų įvykti.
Jis išreiškė susirūpinimą, kad ir Lietuvoje galima
matyti, jog dešinieji politikai stengiasi pritraukti
kraštutinių dešiniųjų pažiūrų asmenis ir pelnyti balsus
pasitelkdami jų fobijas ir populizmą.
„Tai pavojinga, tai silpnina Lietuvą ir tai silpnina
Europą“, – teigė T.Venclova.
Rusijos grėsmę regiono šalys mato skirtingai.
Diskusijoje dalyvavę Baltijos jūros regiono valstybių
diplomatai aptarė ir Rusijos keliamas grėsmes bei tai, ar
reikalingas dialogas su ja.
„Matome, kad Rusija demonstruoja galimybes stiprinti savo
įsitvirtinimą regione, kaip ir savo politinę įtaką. Ir tai
artimiausioje ateityje nepasikeis – tai gana aišku. Mūsų regionas
ir toliau patirs karinį ir militaristinį spaudimą“, – kalbėjo
Latvijos ambasadorius Lietuvoje Einaras Semanis.
Jo vertinimu, nepaisant Baltijos šalių dedamų pastangų, norint
užtikrinti Baltijos šalių saugumą ir atgrasyti Rusiją, reikia
ilgalaikio sąjungininkų karinio buvimo.
„Džiaugiamės, kad diskusijos apie narystę NATO tampa vis
aktyvesnės Suomijoje ir Švedijoje“, – pridūrė ambasadorius.
Kalbant apie santykius su Rusija, buvęs Lietuvos ambasadorius JAV
Žygimantas Pavilionis pabrėžė, kad bandymai išlaikyti dialogą su
Rusija baigiasi nuolaidžiavimu.
„Leisti blogiui būti ir spausti jam ranką bei vadinti tai
dialogu yra Europos naikinimas“, – kalbėjo diplomatas.
Su šiuo požiūriu nesutiko Suomijos ambasados misijos vadovo
pavaduotoja Maria Ågren. Ji atkreipė dėmesį, kad
dialogas neturi reikšti pritarimo.
„Dialogas yra ne tas pat, kas gerų santykių palaikymas –
dialogas yra atviri kanalai. Gali su kuo nors kalbėtis net tuo
atveju, jeigu jūs nekalbate unisonu“, – kalbėjo diplomatė.
M.Ågren teigimu, dialogas su Rusija Suomijai, turinčiai bendrą
sieną su šia valstybe ir šalyje gyvenančių rusų bendruomenę,
yra būtinas.
„Praėjusį sausį mes susidūrėme su situacija, kai 1,7
tūkst. migrantų iš 37 pasaulių šalių keliavo į Suomiją per
Rusiją. Be dialogo mums nebūtų pavykę susitvarkyti su
situacija“, – pasakojo ji.
Būtinybę galvoti ne tik apie savo problemas, bet pažvelgti į
bendrą kontekstą pabrėžė ir filosofas profesorius Leonidas
Donskis.
„Sunku užjausti, kai nepajėgi pažvelgti į situaciją iš
kito perspektyvos. Manau, kad Baltijos šalims gana sudėtinga
pažvelgti į situaciją iš italų ar ispanų perspektyvos, kai
kalbama apie tokius iššūkius kaip migracija. Nenorėčiau, kad
būtume provincialūs XXI amžiuje. (...) Turime užaugti, subręsti
ir įgyti kompetencijų apie pasaulį. Tačiau tuo pat metu mūsų
kolegos iš Vokietijos, Prancūzijos ar Italijos turėtų suprasti
šalis, kurios turi saugumo problemų“, – kalbėjo L.Donskis.
„Kaip gali sakyti nesaugiems žmonėms, kad jie saugūs?“ –
apie Baltijos šalių situaciją kalbėjo VDU profesorius.
2014 metais Rusijos įvykdyta Krymo aneksija ir Rytų Ukrainoje
besitęsiantis ginkluotas konfliktas tarp Ukrainos ir Rusijos remiamų
separatistų sustiprino nerimą dėl Baltijos šalių saugumo.