Neapsikentė: išrėžė tiesą apie kaimyno smurtą prieš vaikus

Žiniasklaidoje buvo skelbiama, kad prie suolo virvėmis pririštus vaikus pagaliu auklėjęs vyras yra jų senelis. Tačiau kaip paaiškėjo vėliau, vaikus skriaudęs pensininkas su jais giminystės ryšių neturi. Vaikų mama yra vyriškio sūnaus sugyventinė, o skriausti berniukai yra jos vaikai iš ankstesnių santykių.

Pamačiusi pranešimus apie smurtą patyrusius vaikus prabilo kaimynystėje gyvenanti moteris. „Nebegaliu tylėti. Tik laiko klausimas, kada jis būtų vieną iš vaikų užmušęs. Tik nežinau kurį“, – sakė smurtautojo kaimynė Zita Rimkienė.

Pagyvenusi moteris pasakojo, kad tai, jog už tvoros gyvenantys vaikai yra skriaudžiami, pastebėjo jau balandžio mėnesį: „Atsikraustė mama su vaikais čia gyventi gal spalį. Kai pradėjo šilti oras, pradėjo motina leisti vaikus į lauką. Kas dėjosi per žiemą namuose nežinau.“

Z. Rimkienė pasakojo, kad pas kaimynus policijos pareigūnai lankėsi ne kartą – jie buvo iškviesti ir vaikų mamos sugyventiniui, ir jo tėvui. Į suaugusiųjų konfliktus už tvoros gyvenanti Zita sakė nenorėjusi kištis. Tačiau palaipsniui pastebėjo, kad labiausiai kaimynų kieme kenčia vaikai.

„Pirmą kartą pastebėjau, kad skriaudžia balandį. Palei mūsų tvorą, iš jų pusės stovi toks stalas, šalia suolas. Tai iš pradžių, tie vaikai būdavo ant jo pasodinti. Mažiukas tas sunkiau vaikščiojo, didesnis su mašinytėm žaidė.

Žiūriu eina pro šalį tas Jonas, paima tą mažesnį už rankos ir kojos, pakrato ir numeta po tuo stalu. Tas vaikelis šiaip ne taip užsikapanoja atgal ant to suolo. O anas eidamas atgal tą vaiką visokiausiais žodžiais išvadina, nueina į namą ir palieka juos ten“, – baisėjosi pensijinio amžiaus moteris.

Jai atrodė nesuvokiama, kaip tokio amžiaus vaikus galima palikti kieme be priežiūros. Zita pasakojo, kad su marčia pakalbėdavo – kaip vaikus palieka, juk tokius mažus reikia saugoti, kad tik nenutiktų kas, juk palikus bent minutei gali nutikti didelė nelaimė.

„Vieną kartą paklausiau jų mamos, kaip čia yra, kad tie vaikai sėdi ant to suolo kaip įkalti. Ji man paaiškino, kad tas mažasis buvo paliktas pas jos motiną, kuri kaip supratau, išgerianti yra. Tai ji neva tą vaiką tik nešiojo, vežiojo, nedavė jam pačiam judėt ir jam neišsivystė raumenys. Bet ji jokių pastangų nedėjo, kad tas vaikiukas judėtų, nevedžiodavo jo ar ką. Jis tik sėdėdavo ir sėdėdavo“, – pasakojo Z. Rimkienė.

Ne tik mušami, bet ir nevalgę

Kai pas ją sūnus atveždavo savo vaiką, vyresnysis kaimynų berniukas ateidavo prie tvoros pažaisti. Vaikai bendravo draugiškai, tačiau greitai moteris pastebėjo dar vieną baisų dalyką – kaimynystėje gyvenantys vaikai visada būdavo alkani.

„Atnešdavau savo anūkui ką nors užkąsti, ar tai uogą kokią, ar bananą ir matydavau, kad ir anas labai nori. Tada ir mažiukas iš lėto prieidavo. Duodavau jiems po bananą ar kažką ir matydavau, kaip abiem rankutėmis susigrūda tą maistą į burną, skruostai išsipučia kaip burundukų. Aišku, kad jie nevalgę. Tai pradėjau ką duodavau anūkui ir jiems duot“, – apie kaimynų vaikus kalbėjo moteris.

Kaimynė pasakojo, kad ne kartą ji pati, jos sūnus ir marti bėgo pas įtariamus smurtautojus gelbėti vaikų: „Buvo vieną kartą ant šulinio padėta žalia laistymo žarna. Nemačiau, kad mažesnį muštų, bet didesnis bėgo prie mūsų tvoros klykdamas, o tas senelis su ta žarna vejasi jį. Aš buvau lauke, nulėkiau prie tvoros ir pradėjau šaukti „Jonai, ką tu darai?“

Zita sakė niekada nekoneveikusi kaimyno, maniusi, kad perspėjimai padės jį sulaikyti nuo smurto prieš mažuosius. Jis kaimynei visada atkirsdavo, kad tai ne jos reikalas ir ji neturėtų kištis.

Tačiau vyriškis, pasak moters, nebuvo vienintelis skriaudžiantis vaikus. „Pas mus darbavosi toks visiškai svetimas žmogus. Iš tos vietos, kur jis dirbo, aiškiai matėsi jų kiemas. Aš kambaryje buvau, atbėgo jis ir sako „Gelbėkit jūs nuo tos bobos vaiką, nes užmuš“. Žiūriu to Jono žmona tampo tą vaiką už plaukų ir daužo kumščiu per galvą. Pasirodo dėl to, kad vaikas tulpę nuskynė“, – elgesiu su vaikais baisėjosi kaimynystėje gyvenanti Zita.

Bandė skųstis

Zita ir jos šeima pastebėjo, kad grasinimai smurtaujantiems kaimynams – nė motais. Jos marti Kristina gegužės pradžioje susisiekė su Samylų seniūnijos socialine darbuotoja. Tai buvo pirmasis kartas, kai šiuose namuose lankėsi socialiniai darbuotojai.

„Mes norėjome likti anonimais, bet seniūnija pasakė, kad atvyko pagal skundą. Kadangi mes tiek ilgai kariavom, iš karto suprato, kad mes tą skundą parašėm“, – sakė Z. Rimkienė.

Seniūnijos atstovai tą kartą išvyko, tačiau Zitai kančios tik padidėjo. Kaip sakė, kaimyno neapykanta patirdavo ne tik vaikai, bet ir ji. Moteris pasakojo, kad vos jai išėjus į kiemą, kaimynas ją užsipuldavo keiksmais.

Užsitvėrė tvora

Neilgai trukus jie užsitvėrė aukštą tvorą iš šiferio.

„Tada vėl kažkaip savais reikalais ėjau į seniūniją ir pasakiau, kad vaikai uždaryti tarp dviejų ūkinių pastatų. Ten pat juos ir rado pririštus. Tie vaikai iš to tarpo neišeidavo. Iš pat pradžių dar tokia palapinė jiems buvo pastatyta, bet po to dingo“, – pasakojo Zita.

Ji sakė, kad iš savo kiemo nebematydavo vaikų ir kaip su jais elgiamasi. Vedžiodama šunį pensininkė praeidavo pro kitą sklypo galą, iš kurio galėdavo matyti vaikus sėdinčius tarp ūkinių pastatų, o kai nematydavo bijodavo, kad jei gali būti uždaryti garaže.

„Kartais paleisdavo tuos vaikus. Tai tiesiai išlįsdavo pro kažkokį plyšį prie mūsų tvoros ir sakydavo tai, kad valgyt nori, tai dar ko. Jiems negalėjau nieko, nei uogos, nei banano paduot. Vyresnysis gudresnis šiek tiek, viską iš karto į burną susigrūsdavo, o mažiukas ne. Tai atimdavo motina, bardavo, gal ir mušdavo, kad tie vaikai ima maistą iš manęs“, – pasakojo Z. Rimkienė.

Bandė vėl ieškoti pagalbos

Zita pasakojo per tvorą girdėjusi, kaip vaikus skriaudęs pensininkas Jonas žmonai sakydavo išsitraukęs diržą ir mušęs vaikus už vienas ar kitas neva jų iškrėstas išdaigas. .

„Nuvažiavau ir į policiją, parašiau pareiškimą. Iš manęs nenorėjo priimti, kad jis mane koneveikia, bet kad muša vaikus policija iš manęs priėmė“- sakė Z. Rimkienė.

Kaip pasakojo Zita, vaikus mušusio senolio žmona, per tvorą juokėsi iš jos, neva, kad tik Zitai terūpi šie berniukai, kad kiti kaimynai neskambina pareigūnams, kad Vaikų teisių atstovams atsibodo čia važinėti.

Dieną, kai kitas kaimynas Gytis nufilmavo prie suolo pririštus vaikus, iš policijos Z. Rimkienė gavo pranešimą, kad vaikai pamaitinti, aprengti, neskriaudžiami, o juos prižiūri dabar smurtavimu kaltinamas netikras jų senelis Jonas.

Gegužės mėnesį skriaudžiamų berniukų mama susilaukė trečio vaiko. Jai dar besilaukiant kūdikio Zita bandė kalbėti su moters sugyventiniu. „Jis negeria, bet dirba labai daug nuo ryto iki vakaro. Jis pasakė, kad vaikų mama lėta, ką jai daryt. Paprašiau, kad jis pašnekėtų su tėvu, kiek galima tuos vaikus daužyt“, – pasakojo moteris. Tiesa, ir tokie prašymai nepadėjo.

Zita prisiminė, kad vieno iš berniukų tėtis norėjo atsiimti sūnų, tačiau kieme praktiškai kilo muštynės, buvo iškviesta policija ir vaikas liko gyventi su mama.

Moteris informavo seniūniją, kad nebemato ar vaikai mušami, nes viską užstoja tvora. „Aš jiems sakiau, kad vaikai į darželį neina, kad pas gydytojus nevedami. Klausiau ar bent apžiūri juos, ar matosi, kad mušami. Jie net kitų kaimynų neapklausia. Galvoja, kad man paranoja dėl tų vaikų, bet juk gali kitus kaimynus pakalbinti, ir tą, kuris nufilmavo viską“, – piktinosi Z. Rimkienė.

Ji pasakojo, kad į visišką neviltį nuvarė paskutinis pokalbis su seniūnijos atstovais. Zita ir vėl skundėsi, kad vaikai yra skriaudžiami ir gavo atsakymą, kurio nesitikėjo – pasistatykite aukštesnę tvorą arba užsiauginkite gyvatvorę ir nematysite.

Nieko nekomentuoja

Susisiekus su Samylų seniūnija nieko sužinoti nepavyko. Seniūnas Saulius Banionis pasimetęs, piktu tonu kartojo, kad apie šeimą buvo žinoma anksčiau ir kad ji, kaip pats sakė, po padidinamuoju stiklu.

Paklausus ką gali pasakyti apie tai, kad Zitai buvo pasakyta užsitverti tvorą ar aukštą gyvatvorę, seniūnas piktai rėžė: „Pasakyti galima daug ką, ne visko reikia klausyti.“ Tada numetė telefono ragelį.

Kauno rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja Janina Dabašinskienė sakė, kad apie šią šeimą girdėti teko, dėl to ten ir lankėsi socialiniai darbuotojai.

„Šeima mums buvo žinoma. Su ja dirbo socialiniai darbuotojai, buvo teikiamos paslaugos šeimai. Aišku negali numatyti visko. Šiaip vaikai būdavo prižiūrėti, aplinka pakankamai, trūko vietos, tačiau tai nėra pagrindas paimti vaikus iš šeimos“, – kalbėjo J. Dabašinskienė.

Pasak jos šeimai buvo teikiamos socialinės pagalbos paslaugos.

„Tėvams buvo ankščiau rekomenduota keisti gyvenamą vietą, bet ją susirasti nėra paprasta. Tėvas teigė, kad ieško tos gyvenamos vietos. Nuo to priklausys, kokie bus jų sprendimai, bet kol kas numatyta globa. O kaip vėliau bus matyt“, – sakė Kauno rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja

Antradienį bus priimamas sprendimas dėl vaikų ateities, tačiau J. Dabašinskienės teigimu, į šeimą šiuo metu grįžti jie jokiu būdu negali.

Nufilmavus drebėjo rankos

Įrašą, kuriame matyti prie suolo už kojų pririšti vaikai, nufilmavęs Gytis pasakojo, kad šeima, kurioje auga nuskriausti berniukai, nėra nuolat geriantys ar visiškai asocialūs.

„Kelis kartus lankėsi pas juos policija, nes kaimynai iš kitos pusės (Zita Rimkienė – aut.past.) skundėsi. Tą pačią dieną kai nufilmavau viską, tie kaimynai gavo atsakymą, kad čia puiki, darni šeima. Man tai labai keista“, – pasakojo Gytis.

Jis pasakojo, kad padarius vaizdo įrašą, berniukus skriaudę šeimos nariai buvo labai pikti, labai nepatenkinti, o jam pačiam drebėjo rankos.

Vyras pritarė Zitai, kuri pasakojo, kad vaikai smurtą kenčią jau ne pirmą mėnesį. Tačiau Gytis sugebėjo įžvelgti ir kitą istorijos pusę: „Aš jau daug apmąsčiau. Tam seneliui, koks jis bebūtų, jam 70- metų ir dabar jį uždaryti į kokį kalėjimą irgi negerai. Tačiau palikti vaikus irgi košmaras. Čia labai kebli situacija.“

Gytis pasakojo, kad žiniasklaidoje pasirodžius jo filmuotam įrašui, jis socialiniame tinkle „Facebook“ sulaukė vieno iš berniuko tėčių žinutes. „Rašė, klausė, kaip man atsidėkot, kad aš taip gražiai pasielgiau ir apgyniau tuos vaikus. Aš jam parašiau, kad didžiausias atsidėkojimas būtų, jei vaikus pasiimtų į savo globą“, – kalbėjo įrašą padaręs ir išplatinęs Gytis.