Neįprasti vaikų auklėjimo būdai paaiškėjo, kai policijai apie tai, kad prie suolo pririšti dvejų ir ketverių metų berniukai, pranešė smurtautojo kaimynas. Jaunuolis visa tai užfiksavo vaizdo įraše.
„Pensininkas buvo paėmęs maždaug pusės metro ilgio pliauską ir ja talžė vaikams per rankas. Netrukus pamačiau, kad jie pririšti prie suolo. Berniukai mušami verkė“, – vėliau pasakojo liudininkas.
Įvykio metu namuose buvo ir vaikų motina. Ji yra susituokusi su smurtautojo sūnumi ir turi dar vieną bendrą metų vaiką. Vyresnieji berniukai – iš ankstesnės kaunietės santuokos.
Užtiko gerokai apspangusį
Šeštadienį po vidurdienio policija sulaikė girtą 71 metų Joną, kuris įtariamas pagaliu mušęs berniukus. Jų kojos egzekucijos metu buvo pririštos prie suoliuko.
Ant vieno mažylio šlaunies buvo matyti keli didžiuliai tamsiai raudoni dryžiai.
Vaikams nustatyta nežymių sveikatos sutrikdymų. Pensininką, uždėję antrankius, išsivežė pareigūnai. Jis įpūtė į alkoholio matuoklį 1,04 promilės. Motina tuo metu buvo visiškai blaivi, tačiau negynė savo atžalų.
Pensininkas iš pradžių neigė skriaudęs berniukus ir aiškino, kad juos surišo marti, tačiau vėliau prisipažino.
Vyrui mušti vaikus esą liepė jo sūnus, širstantis, kad mažyliai esą nuskabo nuo medžių lapus, pridaro kitokių eibių.
Vėliau vaikų patėvis pareiškė, kad jie buvo pririšti labai trumpai ir tik todėl, kad neišbėgtų į gatvę. Kitų šeimos narių smurto metu namuose nebuvo.
Vieną būtų užmušęs?
Pamačiusi pranešimus apie smurtą patyrusius vaikus prabilo kaimynystėje gyvenanti moteris.
„Nebegaliu tylėti. Tik laiko klausimas, kada jis būtų vieną tų vaikų užmušęs. Tik nežinau – kurį“, – vakar ištarė smurtautojo kaimynė Zita Rimkienė.
Pagyvenusi moteris pasakojo, kad tai, jog už tvoros gyvenantys vaikai yra skriaudžiami, pastebėjo jau balandį: „Motina su vaikais čia gyventi atsikraustė gal spalį. Kai orai pradėjo šilti, ji ėmė leisti mažylius į lauką. Kas dėjosi namuose per žiemą, nežinau.“
Z.Rimkienė pasakojo, kad pas kaimynus policijos pareigūnai lankėsi ne kartą – jie buvo iškviesti ir dėl vaikų motinos sugyventinio, ir dėl jo tėvo veiksmų.
Į suaugusiųjų konfliktus už tvoros gyvenanti Z.Rimkienė nenorėjusi kištis, tačiau pastebėjo, kad labiausiai kaimynų kieme kenčia vaikai: „Palei mūsų tvorą iš jų pusės stovi toks stalas, šalia – suolas. Iš pradžių tie vaikai būdavo ant jo sodinami. Mažiukas dar sunkiai vaikščiojo, o didesnis su mašinytėmis žaidė.
Kartą, žiūriu, eina pro šalį tas Jonas, paima mažąjį vaiką už rankos ir kojos, pakrato ir numeta po stalu. Tas vaikelis šiaip ne taip vėl užsikapanoja ant to suolo. O tas vyras grįždamas vaiką dar visokiausiais baisiais žodžiais išvadina ir nueina į namą.“
Sėdėdavo nejudėdami
Z.Rimkienei atrodė nesuvokiama, kaip tokio amžiaus vaikus galima palikti kieme be priežiūros.
„Vieną kartą paklausiau jų mamos, kodėl vaikai sėdi ant to suolo kaip įkalti. Ji man paaiškino, kad tas mažasis buvo paliktas pas jos motiną, kuri, kaip supratau, išgerianti.
Tai ji tą vaiką esą tik nešiojo, vežiojo, nedavė jam pačiam judėti, tad jam neišsivystė raumenys. Bet ji nesistengė, kad tas vaikiukas judėtų, nevedžiodavo. Jis tik sėdėdavo ir sėdėdavo“, – pasakojo Z.Rimkienė.
Ne tik mušami, bet ir nevalgę
Kai Z.Rimkienės sūnus atveždavo pas ją savo vaiką, vyresnysis kaimynų berniukas ateidavo prie tvoros pažaisti.
Vaikai bendravo draugiškai, tačiau moteris greitai pastebėjo dar vieną baisų dalyką – kaimynystėje gyvenantys vaikai visada būdavo alkani.
„Atnešdavau savo anūkui ko nors užkąsti – ar kokią uogą, ar bananą, ir matydavau, kad ir anas vaikas labai nori. Tada ir mažiukas iš lėto prieidavo. Duodavau jiems po bananą ar dar ką nors ir matydavau, kaip abiem rankutėmis susigrūda tą maistą į burną, skruostai išsipučia kaip burundukų.
Aišku, kad jie būdavo nevalgę“, – apie kaimynų vaikus kalbėjo moteris.
Pasiūlydavo nesikišti
Kaimynė pasakojo, kad ne kartą ji pati, jos sūnus ir marti bėgo pas kaimynus gelbėti vaikų: „Vieną kartą ant šulinio buvo padėta laistymo žarna. Nemačiau, kad mažesnį muštų, bet didesnis bėgo prie mūsų tvoros klykdamas, o tas senelis su ta žarna jį vijosi.
Aš buvau lauke, nulėkiau prie tvoros ir pradėjau šaukti: „Jonai, ką tu darai?“
Z.Rimkienė sakė niekada nekoneveikusi kaimyno, maniusi, kad ir perspėjimai padės jį sulaikyti nuo smurto prieš mažuosius. Tačiau vyras kaimynei visada atkirsdavo, kad tai ne jos reikalas ir ji neturėtų kištis.
Pasak Z.Rimkienės, Jonas nebuvo vienintelis, skriaudęs vaikus: „Pas mus darbavosi toks visiškai svetimas žmogus. Iš tos vietos, kur jis dirbo, aiškiai matyti jų kiemas. Atbėgo tas vyras į kambarį ir man šaukia: „Gelbėkit jūs nuo tos bobos vaiką, nes užmuš.“
Žiūriu, Jono žmona tampo tą vaiką už plaukų ir daužo kumščiu per galvą. Pasirodo, dėl to, kad vaikas tulpę nuskynė.“
Užsitraukė neapykantą
Z.Rimkienė ir jos šeima pastebėjo, kad smurtaujantiems kaimynams įspėjimai – nė motais.
Jos marti Kristina gegužės pradžioje susisiekė su Samylų seniūnijos socialine darbuotoja. Tai buvo pirmas kartas, kai šiuose namuose lankėsi socialiniai darbuotojai.
„Mes norėjome likti anonimais, bet seniūnija pasakė, kad atvyko pagal skundą. Kadangi mes tiek ilgai kariavome, iš karto suprato, kad mes tą skundą parašėme“, – sakė Z.Rimkienė.
Seniūnijos atstovai tą kartą išvyko, tačiau Z.Rimkienės kančios tik padidėjo.
Kaimyno neapykanta patirdavo ne tik vaikai, bet ir ji.
Moteris pasakojo, kad vos jai išėjus į kiemą kaimynas ją užsipuldavo keiksmais.
Įkalino tarp dviejų pastatų
Netrukus Z.Rimkienės kaimynai užsitvėrė aukštą tvorą iš šiferio.
„Kartą savais reikalais ėjusi į seniūniją pasakiau, kad vaikai uždaryti tarp dviejų ūkinių pastatų. Ten pat juos ir rado pririštus. Vaikai iš to tarpo neišeidavo. Iš pat pradžių dar tokia palapinė jiems buvo pastatyta, bet po to dingo“, – pasakojo Z.Rimkienė.
Vedžiodama šunį pensininkė praeidavo pro kitą sklypo galą, iš kurio galėdavo matyti vaikus, sėdinčius tarp ūkinių pastatų, o kai nematydavo, bijodavo, kad jie gali būti uždaryti garaže.
„Kartais paleisdavo tuos vaikus. Tai jie išlįsdavo pro kažkokį plyšį prie mūsų tvoros ir sakydavo, kad valgyti nori, dar ko nors prašydavo. Jiems negailėjau nieko.
Vyresnysis gudresnis – viską iš karto į burną susigrūsdavo, o mažiukas ne. Tai atimdavo motina, bardavo, gal ir mušdavo, kad tie vaikai ima maistą iš manęs“, – pasakojo Z.Rimkienė.
Apie tai, kad mušami vaikai, ji yra parašiusi pareiškimą policijai.
Dieną, kai kitas kaimynas Gytis nufilmavo prie suolo pririštus vaikus, Z.Rimkienė iš policijos gavo pranešimą, kad vaikai pamaitinti, aprengti, neskriaudžiami, o juos prižiūri dabar smurtavimu kaltinamas netikras jų senelis Jonas.
Skriaudžiamų berniukų motina gegužę susilaukė trečio vaiko.
Moteriai dar besilaukiant kūdikio Z.Rimkienė sakė bandžiusi kalbėti su jos sugyventiniu. „Jis negeria, bet dirba nuo ryto iki vakaro. Jis sakė, kad vaikų mama lėta, ką jai padarysi. Paprašiau, kad jis pašnekėtų su tėvu, kiek galima tuos vaikus daužyti.“
Tačiau ir tokie prašymai nepadėjo.
Z.Rimkienė prisiminė, kad vieno berniukų tėvas norėjo atsiimti sūnų, tačiau kieme kilo kone muštynės, buvo iškviesta policija. Tad vaikas liko gyventi su motina.
„Aš jiems sakiau, kad vaikai į darželį neina, kad pas gydytojus nevedami. Klausiau, ar bent apžiūri juos, ar matyti, kad mušami. Jie net kitų kaimynų neapklausia. Mano, kad man paranoja dėl tų vaikų, bet juk gali kitus kaimynus pakalbinti, ir tą, kuris nufilmavo viską“, – piktinosi Z.Rimkienė.
Patarimas pribloškė
Moterį į visišką neviltį nuvarė paskutinis pokalbis su seniūnijos atstovais.
Pranešusi, kad vaikai yra skriaudžiami, pensininkė išgirdo atsakymą: „Pasistatykite aukštesnę tvorą arba užsiauginkite gyvatvorę ir nematysite.“
Paklausta, ką gali pasakyti apie tai, kad Z.Rimkienei buvo pasiūlyta užsitverti tvorą ar aukštą gyvatvorę, Samylų seniūnas piktai rėžė: „Pasakyti galima daug ką, ne visko reikia klausyti.“
Vaikai negrįš ten, kur buvo skriaudžiami
* Kauno rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui. Įtarimai pareikšti pensininkui ir jo marčiai, kurie po apklausos buvo paleisti iš areštinės.
* Tyrimą kontroliuojanti prokurorė Lina Gudonienė pranešė, kad prašyti įtariamuosius suimti šiuo metu nėra teisinio pagrindo.
* Jiems skirtos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir registravimasis policijos įstaigoje.
* „Vaikai tikrai kol kas negrįš į šią šeimą“, – paskelbė prokurorė L.Gudonienė. Pasak jos, anksčiau pareigūnai neturėjo duomenų apie smurtą prieš vaikus šioje šeimoje.
* Kauno rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Janina Dabašinskienė pranešė, kad galutinis sprendimas dėl vaikų ateities bus priimtas antradienį.
* Berniukai dar liko gydymo įstaigoje, atliekami įvairūs tyrimai. Kol kas motinai su mažiausia mergaite nurodyta apsigyventi Krizių centre.
* „Bendravome su vaikų motina, po šio įvykio ji gerokai sutrikusi“, – kalbėjo J.Dabašinskienė.
* Jos skyriaus specialistams ši šeima buvo žinoma ir anksčiau – dėl socialinių įgūdžių stygiaus ją lankydavo socialinė darbuotoja, tačiau drastiškų poveikio priemonių nereikėdavo imtis.
