Prienų rajone, „Harmony Park“ surengtame susitikime A.Kaušpėdas skaitė pranešimą „Pergalinga Lietuva“.
Joje architektas ir dainininkas žmones skirstė į dvi kategorijas – lošėjus ir kūrėjus.
Anot jo, lošėjai – nevengiantys apsimesti, visais būdais naudos siekiantys, gudraujantys žmonės. O kūrėjai – sumanūs, aktyvūs, tyrinėjantys, planuojantys ir veiklūs.
„Esminė kūrėjo motyvacija – būtent siekti pergalės, o lošėjas labiausiai nori išlošti loterijoje. Mumyse slypi ir viena, ir kita, ir lošėjai, ir kūrėjai. Mano akimis – Lietuvoje per daug lošėjų ir per mažai kūrėjų“, – vieną šalies problemų apibrėžė A.Kaušpėdas.
Jo nuomone, kiekvienas lietuvis turėtų suprasti, kad jis pats yra valstybė, jo tapatybės ribos – visa Lietuva.
„Turime atsakyti sau į klausimus – kas esu, kur esu, ar noriu kurti. Kuriame pirmiausia save, tuo pačiu – savo tapatybę. Bet tapatybė – kartu ir visa Lietuva“, – teigė A.Kaušpėdas.
Iš maždaug 40 šalių susirinkusius lietuvius jis ragino būti pozityviais, motyvuotais, mylėti ir gerbti kitus kaip patį save. Tikėti, kad kiekvieno indėlis į pergalę yra didelis ir svarbus.
„Lietuva, siekdama tvarumo, turi imtis sugyvenimo strategijos. Mums, lietuviams reikia plėtoti bendravimo, bendradarbiavimo kultūrą, ugdyti emocinį intelektą, kurti bendrabūvio gėrį“, – pabrėžė A.Kaušpėdas.
Jis atkreipė dėmesį į stebinančius vienos apklausos rezultatus. Jos metu lietuviai buvo raginami įvardyti svarbiausius Lietuvos simbolius.
Jie minėjo gintarą, Lietuvos trispalvę, krepšinį, Gedimino pilį, cepelinus, tautinius drabužius, o tik tada – Vytį.
„O juk Vytis – ne tik istorinis ženklas, bet ir kilnus, garbingas simbolis. Jis išreiškia tapatybę, galią būti lyderiu ir kūrėju.
Atrasdami Vytį savyje, tampame savimi – pergalingais lietuviais“, – kalbėjo A.Kaušpėdas.
Tada jis prabilo apie savo svajonę – atstatyti Gedimino pilį ir grąžinti Vilniui jo simbolį.
Šiam tikslui „Antis“ pažadėjo skirti visą šią savaitę įvykusio atsisveikinimo koncerto pelną, būtent apie tai yra ir paskutinė grupės sukurta daina.
„Man nepatinka griuvėsiai virš Vilniaus. Griuvėsiai virš miesto – griuvėsiai galvose. Vilnius prasiskolinęs, galvose nėra gėrio. Turėdami virš miesto tokią pilį, kokia yra dabar, mes garbiname griuvėsius“, – stebėjosi A.Kaušpėdas.
Tada jis atrodė kompiuterinius vaizdus, kaip ant Gedimino kalno vietoj dabartinio vaizdo išdygsta Gedimino pilis – ir kaip ji atrodytų iš įvairių Vilniaus vietų.
Vaizdas apstulbino žiūrovus – po kiekvienos skaidrės susitikime aidėjo nustebimo šūksniai ir plojimai.
„Galime sukurti naują XXI amžiaus Lietuvą – atvirą, draugišką, autentišką. Kurkime pergalingą Lietuvą!“ – įkvepiančiai atsisveikino A.Kaušpėdas.
