Ji teigė, kad klaidingai manoma, jog laisvė yra tai, kas jau savaime suprantama ir negali būti atimta, bet tiek Ukrainos, tiek Lietuvos istorija rodo, kad tam reikia pralieti kraujo.
„Istorinė atmintis nėra ilga ir karai kartojasi, tai dabar ir vyksta Ukrainoje. Mes vėl giname savo laisvę gyventi. Linkiu, kad jūs nežinotumėte, kaip tai reikia daryti. Linkiu, kad jūsų žemėje niekada nebūtų karo. Jūs kaip niekas kitas jaučiate mūsų skausmą ir mums padedate. Esu jums labai už tai dėkinga“, – šiuos N.Savčenko žodžius lydėjo gausūs publikos plojimai.
N.Savčenko teigė, kad jos savo pavyzdžiu parodė, kaip reikia kovoti už savo šeimą ir tą, kurį myli: „Mūsų stiprybė yra vienybėje. Grįžusi į laisvę būsiu ta kovotoja, kuri kovos už mūsų kalinius, esančius Rusijoje. Be manęs, iš kalėjimo paleisti dar du kaliniai, bet per tą mėnesį įkalinta daug Krymo totorių“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad šiuo metu Rusijoje kali apie keturiasdešimt karo belaisvių.
Lietuvoje viešinti Nadija Savčenko linkėjo nepatirti karo
Kaip rašė BNS, N.Savčenko pažymėjo, jog ukrainiečiams
reikia išlaisvinti sąmonę nuo Rusijos propagandos, tačiau
santykius šalis turi palaikyti su visais kaimynais.
„Mums reikia išlaisvinti savo sąmonę ir pasąmonę nuo tos
Rusijos propagandos, kuri mus ilgus metus kankino“, – sakė N.Savčenko.
Ji pridūrė, kad dabartiniai Ukrainos ir Rusijos santykiai yra
„ramūs ir šalti“, tačiau ilgainiui Kijevas turi megzti
santykius su visomis kaimyninėmis šalimis.
Dvejus metus kalėjusi N.Savčenko gegužę buvo iškeista į du
Ukrainoje kalėjusius Rusijos karius.
Nacionaline didvyre savo šalyje tapusi ukrainietė pakurstė
kalbas apie galimą jos kandidatavimą būsimuose prezidento
rinkimuose. Tačiau N.Savčenko pareiškė, jog nėra svarbu, kas bus
šalies prezidentas.
Į Lietuvą atvykusi Nadija Savčenko atsisakė kalbėti rusiškai
„Ukraina turi būti laiminga ir iš tikrųjų nesvarbu, kas bus
prezidentas. Mes visi norime padaryti, kad Ukrainai būtų gerai“, –
kalbėjo ji.
„Aš žiūriu į politiką ne kaip į tikslą. Tai yra
įvairiapusiškas gyvenimas, kuriame gali nuveikti daug dalykų“, –
teigė Ukrainos Aukščiausiosios Rados narė.
N.Savčenko buvo sulaikyta 2014 metų vasarą. Ją Rusijos
teisėsauga apkaltino prisidėjus prie dviejų rusų žurnalistų
žūties, koregavus artilerijos ugnį Rytų Ukrainoje, kur kovėsi Maskvos remiami separatistai ir vyriausybinės Ukrainos pajėgos.
2016-ųjų kovą N.Savčenko nuteista kalėti 22 metus.
Kaip rašo ELTA, užsienio reikalų ministras L.Linkevičius pabrėžė, kad gindami
Ukrainos laisvę iš tikrųjų giname savo laisvę. L. Linkevičiaus
teigimu, Varšuvoje vykęs istorinis Lietuvai NATO
viršūnių susitikimas parodė, jog negalima daryti išvados, kad Vakarai pamiršo
Ukrainą ar Lietuvos balsas tarptautinėje arenoje neišgirstas.
„Ir balsas mūsų išgirstas, ir sprendimai, kurie priimti, ir
minima Lietuva buvo visų lyderių. Tikrai jau seniai taip buvo iš
tikrųjų, kad taip dėmesio centre būtų Baltijos šalys ir Lenkija
šiuo atveju.
Ir Ukraina, be abejo, skambėjo labai ryžtingai. Jei
paskaitytumėte „samito“ dokumentus, tai vertinimai yra visų
sutarimu pasiekti (...), vis dėlto bendra nuomonė yra tuose
dokumentuose ir jinai labai aiškiai smerkianti Rusijos agresiją
prieš Ukrainą, aiškinanti apie Rusijos veiksmus, kurie kenkia
pasaulio tvarkai ir ką mes turime daryti, principingai elgtis.
Tai
yra svarbiausia. (...) Atsakydamas į jūsų klausimą darau tokią
išvadą, kad mūsų balsas vis tiktai yra išgirstas, gal tiktai
užtrunka laiko jį išgirsti“, – pažymėjo Lietuvos
diplomatijos vadovas.
