– Jūs kritiškai vertinate programą, nors dalyvavote ją rengiant. Gal iš viso nereikia, kaip numatoma, nuo pirmos iki dvyliktos klasės mokiniams aiškinti lytiškumo, šeimos gyvenimo tiesų? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorės Esmeraldos Kuliešytės.
– Programa neabejotinai reikalinga, ji aprėpia ir sveikatos dalykus – sveiką mitybą, savivertę.
Lytiškumo ugdymas – tik viena programos dalių, bet būtent joje yra ką kritikuoti.
Mat šios programos siekiamybė – moksleivių lytinė abstinencija. Ten aiškiai parašyta, kad jaunimui nereikia turėti lytinių santykių iki pilnametystės. Šis teiginys niekaip nėra pagrįstas.
Abejonių kelia ir tai, kad lytiškumo ugdymo programa tendencingai orientuota tik į tėvystę ir motinystę. Žinoma, niekas netvirtins, kad tai blogi dalykai, bet vargu ar reikia suabsoliutinti šią siekiamybę. Juk žmogaus teisės numato ir galimybę neturėti vaikų.
Atsižvelgti ir į žmogaus teisių reikalavimus mums nepavyko, nes programos rengėjų darbo grupėje sulaukėme didžiulio pasipriešinimo.
Pavyzdžiui, buvo visiškai atmestos reprodukcinės teisės: teisė rinktis, ar kurti šeimą, ar susilaukti vaikų ir kiek jų turėti, kada ir su kuo pradėti lytinį gyvenimą, kokią kontracepciją rinktis ar jos atsisakyti.
– Ko pasigedote šioje programoje?
– Žmogus turi teisę rinktis, kaip jam gyventi, ir niekas negali riboti šio pasirinkimo, brukti savo pažiūrų per prievartą. Todėl mokiniams reikia pateikti mokslu grįstą informaciją nieko nenuslepiant, nenutylint. Tik tada jie galės pasirinkti, kas jiems tinkamiausia.
Tarkime, lytiškumo programa numato teikti informaciją apie kontracepciją, bet jau iš skyriaus pavadinimo justi neigiama nuostata, tarytum tai kenktų žmogaus organizmui. Bet ką tai turi bendra su mokslu?
Internete nesunku rasti reikiamos informacijos, pavyzdžiui, kaip prezervatyvai gali apsaugoti nuo lytiškai plintančių infekcijų. Tuo metu lytiškumo programa kalba vien apie motinystę ir tėvystę.
– Kitaip sakant, jūs laikotės nuomonės, kad, užuot raginus moksleivius susilaikyti nuo lytinių santykių iki pilnametystės, būtų naudingiau jiems aiškinti, kaip apsisaugoti nuo nėštumo ar išvengti infekcijų?
– Susilaikymas nuo ankstyvų lytinių santykių savaime nėra blogybė, bet tyrimai parodo, kad Lietuvoje maždaug 20 proc. vaikų jau nuo 15 metų pradeda lytinį gyvenimą. Tarp šešiolikamečių šis skaičius dar didesnis.
Kai pamokose moksleiviams bus aiškinama, kaip reikia susilaikyti nuo lytinių santykių, jie tyliai šaipysis iš tokių postringavimų, o mokytojai apsimes, kad atlieka pareigą. Tai dvilypė moralė.
– Bet kodėl rengiant programą laimėjo toks požiūris?
– Programos rengėjų grupėje dirbo keli specialistai, o daugelis kitų mums oponavo. Tai pirmiausia Bažnyčios, katalikiškų organizacijų atstovai.
Šios stovyklos žmonių perkalbėti neįmanoma, nes jie vadovaujasi išankstinėmis nuostatomis, kurių jokie argumentai neveikia.
Tačiau mane labiau stebino valstybės atstovės laikysena. Ji, atrodytų, privalėjo suvokti, kad jos pareiga ginti programoje žmogaus teisių nuostatas, bet to nedarė.
– Kokią valdininkę turite galvoje?
– Programos rengimui vadovavusi švietimo ir mokslo viceministrė Natalija Istomina visą laiką stengėsi pritarti daugumai, o darbo grupė buvo sudaryta taip, kad dominuotų Bažnyčios pozicija.
– Gal iš viso Lietuvoje Bažnyčia pernelyg kišasi į šeimos, pagalbinio apvaisinimo, lytiškumo teisinius klausimus?
– Demokratinėje visuomenėje ir Bažnyčia turi teisę išsakyti savo nuostatas, bet nemanau, kad jos atstovai turėtų dirbti programų rengimo darbo grupėse, formuoti valstybės politiką šiose sferose.
Bent jau tais atvejais, kai susiduriama su žmogaus teisių klausimais, Bažnyčios žodis neturėtų lemti. Tai valstybės reikalas.
Lietuva jau yra gavusi keletą tarptautinių rekomendacijų parengti mokslu grįstą lytinio ugdymo programą.
Pabrėžiu: paremtą ne religinėmis nuostatomis, o mokslo tiesomis. Bet darbo grupėje dirbo Bažnyčios atstovai ir parengė programą pagal savo suvokimą.
Lietuvoje nėra valstybinės religijos, bet jei prie darbo grupės, tiesa, ne nuo pat jos veiklos pradžios, nebūtume prisijungę mes, specialistai, lytiškumo ugdymo programa būtų grynai katalikiška.
Galima ir tokia programa, bet ji turėtų būti taikoma tik katalikiškoms mokykloms, o ją norima primesti visai valstybinei švietimo sistemai.
