„Projekte „Misija Sibiras“ dalyvavau prieš šešerius metus ir kasmet, kai išlydimos naujos ekspedicijos, prisimenu savo vieną įspūdingiausių gyvenimo kelionių ir patirčių. Įsivaizduoti, kad tai paprasta kelionė, negalima. Romantika išgaruoja po nakties taigoje“, – kalbėjo portalo lrytas.lt žurnalistė Indrė Vainalavičiūtė.
Anot jos, projekto pavadinimas neabejotinai tiksliai nusako esmę. Šių ekspedicijų metu Sibiras atskleidžia ne tik pasakišką gamtos grožį – mūsų tautai tai skaudžių tremties išgyvenimų vieta. Ilgi žygiai sudėtingomis sąlygomis pėsčiomis, uodų ir „maškaros“ debesys, o rytą galima suskaičiuoti lokio pėdsakus prie tavo palapinės – tai tik maža dalis to, ką tenka išgyventi šiose ekspedicijose.
„Mūsų komandai Sverdlovsko Uralo priekalnėse teko beveik dvi paras išbūti be geriamojo vandens. Bandėme per pačių pasidarytą filtrą iš smėlio, vatos, anglių ir samanų filtruoti pelkės vandenį ir jį prieš gerdami virinti. Tiesa, net ir tuomet jis buvo juodos arbatos spalvos ir turėjo specifinį kvapą.
Kiekvienas, laikantis rankoje bilietą į „Misiją Sibiras“ traukinį, turi unikalią galimybę prisiliesti prie prarastos mūsų tautos istorijos, grįžęs papasakoti istorijas tų lietuvių, kurie pasiliko gyventi Sibire. Kartu ši ekspedicija tampa naujos asmeninės istorijos pradžia, nes Sibiras pakeičia čia apsilankiusius ir tą kraštą pažinusius žmones“, – sakė žurnalistė.
Šiemet vyksta į šiauriausią vietą
„Misija Sibiras '16“ ekspedicija išvyksta sekmadienio vakarą iš Vilniaus geležinkelio stoties. Šiais metais ekspedicija dviem savaitėms vyks į vieną tolimiausių ir svarbiausių lietuvių tremties vietų – Igarką Krasnojarsko srities šiaurėje.
Išvyksta šešiolika žmonių įgyvendinti pagrindinių tikslų – rasti ir įprasminti lietuvių tremtinių ir politinių kalinių atminimą.
„Manau, tai bus viena įspūdingiausių ekspedicijų, nes tai šiauriausia vieta, kurioje yra buvusi „Misija Sibiras“ komanda. Apskritai tai viena šiauriausių vietų, kur buvo tremiami lietuviai.
Skirtingais duomenimis, į Igarką buvo ištremta iki 10 tūkst. tautiečių. Daug lietuvių ir kapaviečių ten liko. Apie tūkstantį lietuvių iš ten negrįžo. Mūsų tikslas – sutvarkyti jų amžinojo poilsio vietas. Taip pat pabendrauti su likusiais gyventi“, – kalbėjo vienas ekspedicijos organizatorių Ignas Rusilas.
Prie komandos prisideda Andrius Tapinas
Projektas „Misija Sibiras“ taip pat susidūrė su visuotinio atšilimo problema.
„Tai ir mums patiems labai įdomus dalykas. Anksčiau Igarka buvo amžinojo įšalo žemė. Dabar ji stipriai pelkėja ir lietuvių kapinės faktiškai paskendo pelkėse, dešimtys kryžių virsta į pelkę, pūva ir yra ties išnykimo riba. Todėl šiemet turime tikslą išsaugoti vienas didžiausių lietuvių kapinių Sibire – atstatyti kryžius, užtverti tvorelę ir sutvarkyti tas vietoves“, – sakė I.Rusilas.
Ekspedicijoje norėjo dalyvauti gausus būrys lietuvių. Iš 811 anketų buvo atrinkta 70 asmenų, kurie dalyvavo bandomajame žygyje Lietuvoje. Po jo buvo suformuota galutinė 16 žmonių komanda. Dalyviai įvairiausi – nuo medikų, istorikų iki mokytojų ir kitų specialybių atstovų.
„Džiaugiamės, kad šiemet su mumis vyksta Andrius Tapinas. Tai yra paskata jaunimui ir gražus pavyzdys, kad Andrius sutiko kartu važiuoti. Jo paties šeima yra tremtinių šeima“, – sakė pašnekovas.
