Kiek žmonių Kaune šią vasarą sėdo ant dviračių, vargu ar kas tiksliai suskaičiuos. Tačiau to, kad mieste vis daugėja dviratininkų, nepastebėti neįmanoma. Ypač tai krinta į akis, kai įvairiose Kauno vietose pasirodė nuomojami oranžiniai dviračiai.
Kaunas užpernai laimėjo Susisiekimo ministerijos skelbtą konkursą „Dviračių miestas“. Pripažinta, kad Kaune geriausiai iš didžiųjų Lietuvos miestų vyksta dviračių takų plėtra ir propaguojama aplinkai draugiška transporto priemonė.
Patyrę dviratininkai teigė, kad Kaune netrūksta vietų, kur galima smagiai pasivažinėti dviračiu, tačiau kai kuriose atkarpose padėtis nėra tokia gera: seniau įrengti dviračių takai prastos būklės. Kur kauniečiai labiausiai mėgsta minti dviračius, o kokius dviračių takus lenkia? Kas labiausiai erzina užkietėjusius dviratininkus?
Piktinasi duobėta danga
Kaune nutiesta 70 kilometrų dviračių takų. Vienas jų – Marvelėje – praėjusį pavasarį susijungė su Kauno rajonu ir veda iki Kačerginės.
Dviratininkai laukia, kada bus įgyvendinta daugiau su dviračių takų plėtra numatytų projektų. Jie taip pat norėtų, kad būtų sutvarkyti ir tie senieji, kuriuos dabar tenka aplenkti dėl duobių.
Kaunietis rinkodaros specialistas Algimantas Povilaitis save vadina užkietėjusiu dviratininku. Jis dviračio paminas mina nuo pat ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, kartais net kol užsninga.
Per sezoną vyras nurieda ne mažiau nei 5–6 tūkst. kilometrų. Jo maršrutai daugiausia apima Kauną ir pakaunę.
„Gyvenu Panemunėje, todėl labiausiai mėgstu pasivažinėti šios miesto dalies dviračių takais. Jie neblogi, išskyrus A.Smetonos alėją – čia tako danga duobėta, suskilusi, nelygi. Ją tenka aplenkti“, – kalbėjo A.Povilaitis.
Vyro teigimu, kita nepatogi vieta dviratininkams – Veiverių gatvė. Nenorintieji nuo Aleksoto kalno leistis judria gatve važiuoja šaligatviais. Leidžiantis prie Veiverių gatvės kairėje pusėje esančiu šaligatviu, jo gale tenka nulipti ir dviratį stumtis laiptais.
Leidžiasi Vytauto kalnu
Informacinių technologijų specialistas Rolandas Beringis kasdien iš Žaliakalnio veža vaiką į miesto centre esantį darželį, paskui vyksta į netoliese esantį biurą.
Vakare vyras grįžta tuo pačiu maršrutu ir dažnai apsuka dar didesnį ratą aplink miestą. Tuomet jam patinka pasivažinėti po Laisvės alėją, Ąžuolyną.
R.Beringis tikino, jog ryte jis dažniausiai leidžiasi, o vakare kyla Parodos kalnu, nors šioje vietoje dviratininkams vietos nenumatyta.
„Netoliese, šalia Vytauto kalno laiptų, nutiestas dviračių takas labai status, kai kur net stumti dviratį būna sunkoka. Kai kuriose atkarpose takas driekiasi šlaitu. Nors jis pažymėtas bortais, tačiau yra labai apleistas. Suradau kitą kelią ir bandau leistis šlaitu kitoje laiptų pusėje. Tai daro ir kiti dviratininkai“, – pasakojo kaunietis.
Po pasivažinėjimo – dulkėtas
Menininkas Gintaras Brazaitis dviračiu važinėja tik pramogaudamas. Iš Šilainių vyras dažniausiai važiuoja taku, vedančiu nuo senamiesčio per Vilijampolę į Lampėdžius. Pastaruoju metu jo akiratyje vis dažniau atsiduria Kauno rajonas, kurį jis pasiekia nauju Marvelės dviračių taku, praėjusį pavasarį kairiajame Nemuno krante sujungusiu Kauną ir Kauno rajoną.
„Miestą su rajonu sujungęs dviračių takas man ir kitiems aktyvaus laisvalaikio mėgėjams leidžia nepertraukiamai numinti kelias dešimtis kilometrų.
Lėtai važiuodamas dviračiu miestiečių, pakaunės gyventojų ir turistų pamėgtu maršrutu nuo Kauno centro, už keliolikos kilometrų esančią Kačerginę pasiekiu vos per valandą“, – pasakojo G.Brazaitis.
Dviratininkas laukia, kada turės galimybę patogiai pasiekti ir kitas Kauno rajono vietas, mat dviračių taką žadama pratęsti iki Zapyškio.
G.Brazaitis tikino, jog važiuojant šiuo dviračių taku yra vienas nepatogumas – šalia jo driekiasi žvyrkelis, kuriuo riedantys automobiliai sausomis vasaros dienomis kelia dulkes, o smarkiau lyjant aptaško dviratininkus. Po kone kiekvienos kelionės vyrui tenka skalbti drabužius.
Naujokai kelia netvarką
Ne pirmus metus dviračių paminas minantys kauniečiai pastebi ir tai, kad šįmet dviračių takuose padaugėjus naujokų atsirado daugiau netvarkos.
„Šįmet į gatves išvažiuoja nemažai žmonių, kurie nesilaiko elementarių taisyklių. Jie važiuoja viduriu tako, nesilaiko dešinės pusės.
Jeigu jie išsiruošia šeimomis ar su draugų kompanijomis, važiuoja ne vienas paskui kitą, o šalia, taip trukdydami iš priešingos pusės atvažiuojantiems dviratininkams“, – kalbėjo A.Povilaitis.
G.Brazaitis taip pat kone kasdien susiduria su patirties stojančiais dviratininkais.
„Kai kurie dviratininkai greičiausiai dar tik mokosi įvaldyti dviratį. Jie važiuoja labai lėtai, sukinėjasi po visą kelią. Jeigu take yra bent keli tokie naujokai, kitų dviratininkų pasivažinėjimas tampa ne itin malonus“, – kalbėjo vyras.
Jis prašė besimokančių važiuoti dviračiu kauniečių tai daryti netrukdant kitiems eismo dalyviams.
Mieste numatyta naujų projektų
Artimiausiu metu dviračių takų įrengimo darbai užvirs Veiverių gatvės dešinėje pusėje.
Planuojama, jog naujasis dviračių takas į Garliavą per visą gatvės ilgį bus atskirtas nuo pėsčiųjų tako – tik keliose vietose, kur šaligatvis yra labai siauras, bus įrengtas bendras dviračių ir pėsčiųjų takas. Dviračių takas bus asfaltuotas, o pėsčiųjų – išklotas trinkelėmis. Visame take bus įrengtas naujas apšvietimas.
Išankstiniais skaičiavimais, Veiverių gatvės dviračių tako įrengimas kainuos apie 1,08 mln. eurų. Elektros tinklų rekonstrukcija ir naujo apšvietimo įrengimas turėtų kainuoti apie 500 tūkst. eurų.
Šie darbai bus finansuojami Europos Sąjungos ir Kauno miesto biudžeto lėšomis.
Šiuo metu rengiamas techninis Savanorių prospekto dviračių tako įrengimo projektas. Darbus ketinama pradėti šių metų pabaigoje.
Kairėje Savanorių prospekto pusėje (važiuojant nuo centro) planuojamo dviračių tako ilgis sieks apie 6,5 kilometro – jis prasidės miesto centre ir tęsis iki sankryžos su Pramonės prospektu.
Taką planuojama įrengti rekonstruojant šiuo metu esantį šaligatvį ir išnaudojant laisvus plotus tarp šaligatvio ir gatvės. Planuojama, jog darbai bus pradėti iki šių metų pabaigos.
Artimiausiu metu bus baigta projektuoti Kleboniškio dviračių tako jungtis su Jonavos gatvės dviračiu taku. Kleboniškio dviračių tako jungtis bus įrengta šių metų vasarą.
Plėtra vyksta lėtai
Linas Vainius
Lietuvos dviratininkų bendrijos narys
„Kaune turimų dviračių takų kokybė priklauso nuo miesto savivaldybės sprendimų ir jų priežiūrai skiriamų lėšų. Daugelis jau įrengtų takų yra prižiūrimi, jų danga lopoma, tačiau dviračių takų plėtra mieste vyksta labai lėtai. Norisi, kad ji būtų spartesnė ir mes priartėtume prie daugelio Europos miestų, kuriuos apraizgę dviračių takai.
Jeigu kasmet iš Susisiekimo ministerijos keliams skiriamų lėšų 10 proc. būtų tikslingai skiriama dviračių takams, padėtis būtų visai kitokia.
Kaunas išsidėstęs kalnuotoje vietovėje. Tačiau dviračių takų projektuotojai į tai ne visada atsižvelgia. Mieste nėra nė vieno specialiai tik dviratininkams įrengto tako nuokalnėse. Į tai planuojant dviračių takų plėtrą taip pat reikėtų atsižvelgti.“
