Marijampolės policijos komisariate dėl neteisėto paslaugų teikimo
užsieniečiams buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Pirminiais duomenimis, šis 37 metų marijampolietis nuo praėjusių metų
vasario iki šių metų rugpjūčio 1-osios savo vardu registruodavo
lengvuosius automobilius, nors tikrieji pastarųjų pirkėjai bei
savininkai būdavo Moldovos ar Ukrainos piliečiai.
Marijampolietis nėra pirmasis (ir, ko gero, paskutinis), kuris už atlygį
sutiko savo vardu registruoti svetimas mašinas. Atlygis tokiems asmenims
būna nuo maisto ar butelio degtinės iki keliasdešimties eurų.
Prieš kurį laiką policija pričiupo tokiu būdu uždarbiavusią
marijampolietę. Jos tariamo turto sąraše buvo 554 lengvieji
automobiliai.
Marijampolietė Vidurinės Azijos piliečių automobilius iš pradžių
registravo kaip fizinis asmuo, o vėliau specialiai įkūrė individualią
įmonę.
Už vieną įregistruotą automobilį ji gaudavo apie 72 eurus. Norinčiųjų
pasinaudoti marijampolietės paslaugomis netrūko. Per dvejus metus
moteris galėjo uždirbti, manoma, per 40 tūkst. eurų.
Teismas jai skyrė beveik 4 tūkst. eurų baudą.
Nusipirktus automobilius registruodami Lietuvoje užsieniečiai išvengia
muito mokesčių savo šalyse.
Policijos pareigūnai tokius sandėrius vadina nusikaltimu, nes būna
klastojamos pirkimo bei pardavimo sutartys, kurios pateikiamos
„Regitrai“.
Marijampolės „Regitros“ atstovas Tomas Maumevičius teigė, jog dėl
registravimo jokių apribojimų nėra.
„Žmogus gali pirkti ir registruoti automobilių, kiek jo širdis geidžia.
Mums atneša sutartį su parašais, ir mes ja tikime.
Kiek asmuo turi automobilių, automatiškai duomenų bazėje mes nematome.
Galime pasakyti tik tuomet, kai žmogus to paprašo pats.
Mes sukčiavimų nematome, bet jei kyla įtarimų, kviečiame policiją.
Pastebime tendenciją, – daugėja asmenų, savo vardu registruojančių
daugiau automobilių“, – teigė T.Maumevičius.
Marijampolės automobilių turguje sutiktas moldavas Jonu neslėpė, jog
senesnes nei 10-ies metų mašinas jo kraštiečiai registruoja Lietuvos
įmonėje ir į Moldovą įvažiuoja turėdami šios įmonės duotą įgaliojimą.
Už senas mašinas, moldavo teigimu, reikia mokėti didelį muitą.
„Moldovoje registruojami ne senesni nei 10-ies metų automobiliai. Jei
nuperkame tokią mašiną, važiuojame su tranzitiniais numeriais ir
sumokame muitą“, – teigė moldavas.
Iš Ukrainos į Marijampolės turgų atvykęs Bogdanas pasakojo apie savo
šalies automobilių prekeivių manipuliacijas: „Pas mus mašina su
lietuviškais numeriais gali važinėti vienerius metus. Po to ji išvaroma
iš šalies teritorijos, vėl įvažiuojama, ir vėl gali važinėti metus“.
Marijampolės turguje užkalbintas gruzinas Zagiras tvirtino, jog iš
Lietuvos į Gruziją jis grįžta automobiliu su tranzitiniais numeriais.
„Mes mokame muitą. Su lietuviškais numeriais būtų sudėtingiau. Reikia,
jog vietinis jūsų žmogus įgaliojimą parašytų, o mes į Gruziją grįžtame
per Turkiją, būtų problemų.
Pas mus Gruzijoje tokie įstatymai, kad nesąžiningi turi sėdėti
kalėjime“, – plačiai šypsojo Zagiras.
˙