Marijampolės policijos komisariate dėl neteisėto paslaugų teikimo užsieniečiams buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Pirminiais duomenimis, šis 37 metų marijampolietis nuo praėjusių metų vasario iki šių metų rugpjūčio 1-osios savo vardu registruodavo lengvuosius automobilius, nors tikrieji pastarųjų pirkėjai bei savininkai būdavo Moldovos ar Ukrainos piliečiai.
Marijampolietis nėra pirmasis (ir, ko gero, paskutinis), kuris už atlygį sutiko savo vardu registruoti svetimas mašinas. Atlygis tokiems asmenims būna nuo maisto ar butelio degtinės iki keliasdešimties eurų.
Prieš kurį laiką policija pričiupo tokiu būdu uždarbiavusią marijampolietę. Jos tariamo turto sąraše buvo 554 lengvieji automobiliai.
Marijampolietė Vidurinės Azijos piliečių automobilius iš pradžių registravo kaip fizinis asmuo, o vėliau specialiai įkūrė individualią įmonę.
Už vieną įregistruotą automobilį ji gaudavo apie 72 eurus. Norinčiųjų pasinaudoti marijampolietės paslaugomis netrūko. Per dvejus metus moteris galėjo uždirbti, manoma, per 40 tūkst. eurų.
Teismas jai skyrė beveik 4 tūkst. eurų baudą.
Nusipirktus automobilius registruodami Lietuvoje užsieniečiai išvengia muito mokesčių savo šalyse.
Policijos pareigūnai tokius sandėrius vadina nusikaltimu, nes būna klastojamos pirkimo bei pardavimo sutartys, kurios pateikiamos „Regitrai“.
Marijampolės „Regitros“ atstovas Tomas Maumevičius teigė, jog dėl registravimo jokių apribojimų nėra.
„Žmogus gali pirkti ir registruoti automobilių, kiek jo širdis geidžia. Mums atneša sutartį su parašais, ir mes ja tikime.
Kiek asmuo turi automobilių, automatiškai duomenų bazėje mes nematome. Galime pasakyti tik tuomet, kai žmogus to paprašo pats.
Mes sukčiavimų nematome, bet jei kyla įtarimų, kviečiame policiją.
Pastebime tendenciją, – daugėja asmenų, savo vardu registruojančių daugiau automobilių“, – teigė T.Maumevičius.
Marijampolės automobilių turguje sutiktas moldavas Jonu neslėpė, jog senesnes nei 10-ies metų mašinas jo kraštiečiai registruoja Lietuvos įmonėje ir į Moldovą įvažiuoja turėdami šios įmonės duotą įgaliojimą.
Už senas mašinas, moldavo teigimu, reikia mokėti didelį muitą.
„Moldovoje registruojami ne senesni nei 10-ies metų automobiliai. Jei nuperkame tokią mašiną, važiuojame su tranzitiniais numeriais ir sumokame muitą“, – teigė moldavas.
Iš Ukrainos į Marijampolės turgų atvykęs Bogdanas pasakojo apie savo šalies automobilių prekeivių manipuliacijas: „Pas mus mašina su lietuviškais numeriais gali važinėti vienerius metus. Po to ji išvaroma iš šalies teritorijos, vėl įvažiuojama, ir vėl gali važinėti metus“.
Marijampolės turguje užkalbintas gruzinas Zagiras tvirtino, jog iš Lietuvos į Gruziją jis grįžta automobiliu su tranzitiniais numeriais.
„Mes mokame muitą. Su lietuviškais numeriais būtų sudėtingiau. Reikia, jog vietinis jūsų žmogus įgaliojimą parašytų, o mes į Gruziją grįžtame per Turkiją, būtų problemų.
Pas mus Gruzijoje tokie įstatymai, kad nesąžiningi turi sėdėti kalėjime“, – plačiai šypsojo Zagiras. ˙
