Seimo valdybai prašymą skirti valdišką automobilį su vairuotoju pateikusi Signatarų klubo prezidentė 59-erių Birutė Valionytė politikų neįtikino, nes dar ir pati tiksliai nežino, ką dvi savaites veiktų nuvykusi į Rusijos sostinę.
Signatarės prašymą svarsčiusi Seimo vadovybė pasielgė itin diplomatiškai – klausimą atidėjo kitam posėdžiui ir nurodė kanceliarijai pateikti daugiau informacijos apie šią kelionę.
Signatarės užmojai nustebino
„Mes nematome tokios ilgalaikės komandiruotės, į kurią reikėtų siųsti net du vairuotojus, galimybės“, – kalbėdamas „Lietuvos ryto“ televizijai traukė pečiais Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas.
Pirminiais skaičiavimais, ši kelionė mokesčių mokėtojams atsieitų apie 4 tūkst. eurų.
A.Sysas tvirtino, kad tokios išlaidos parlamentui yra per didelės: „Signatarų klubas yra visuomeninė organizacija prie Seimo, bet nėra jo sudedamoji dalis, todėl abejoju, ar tokias išlaidas pavyktų pagrįsti taip, kad jos nekliūtų kontrolieriams.
Seimo nariai Signatarų klubui pasiūlė kalbėtis su Lietuvos ambasados Maskvoje atstovais, bet B.Valionytė mano, kad diplomatai neturi galimybių skirti transportą, o be automobilio šiame didmiestyje esą būtų sunku atlikti suplanuotus darbus.
Ieškojo politinių priežasčių
Tiesa, signatarės planai Maskvoje – itin migloti.
Seimo valdybos nariai aiškino supratę, kad B.Valionytė planuoja lankyti ten gyvenančius lietuvius, o vėliau išleisti knygą apie tuos susitikimus.
Bet kalbėdama su „Lietuvos rytu“ B.Valionytė nė žodžiu neužsiminė apie planus išleisti knygą.
Signatarų klubo prezidentė apskritai vengė kalbėti apie savo prašymą, mat viliasi, kad jis vis dėlto dar bus patenkintas: „Kadangi prašymas neatmestas, bet atidėtas, nenoriu duoti jokių interviu ir aštrinti situacijos, nes viltis dar neprarasta.“
Tuo pat metu B.Valionytė apgailestavo, kad prašymas galbūt buvo pateiktas nevisiškai tinkamu laiku: „Rinkimai artėja, Seime atliekamos kratos, daug įtampos.“
Vis dėlto signatarei buvo gana sunku paaiškinti, ko ji vyksta į Rusijos sostinę ir kodėl tam reikia valdiško automobilio: „Tai tikrai nėra jokia privati kelionė.
Mes esame apsišnekėję su Maskvoje veikiančia lietuvių bendruomene, kad mums reikia susitikti ir sugalvoti kokį nors bendrą veikimo planą. Tam būtina susitikti akis į akį.“
Tačiau moteris neįvardijo nė vieno būsimo savo pašnekovo.
Pirmiausia reikia mašinos
B.Valionytė sutiko, kad kelionės tikslai skamba itin abstrakčiai, tačiau taip esą yra todėl, jog nėra žinoma, ar Seimas skirs transportą, ar ne.
„Reikia pamatyti, kokios tų lietuvių problemos, su jais pabendrauti, pasižiūrėti, kaip mes galime jiems padėti, ypač prieš naujuosius mokslo metus.
Tai tik pirmas apsišaudymas, nieko daugiau.
Telefonu kalbėtis yra viena, visai kita – nuvažiuoti į vietą, pamatyti, pabūti su jais.
Seimo transportas todėl ir reikalingas, kad planuojami aplankyti Maskvos lietuviai nėra kompaktiškai išsidėstę, o nuvykti į skirtingas vietas be transporto būtų sudėtinga.
Kaip žinote, tai nemaža teritorija. Juk jeigu pasakys, kad ten kažkur dar žmogus gyvena, kaip tokiame mieste jį pasiekti?“ – dėstė klubo prezidentė.
Paklausta, ar nederėtų žinoti planų, kur ketinama vykti, o jau tada prašyti automobilio, B.Valionytė tvirtino, kad kaip tik reikia elgtis atvirkščiai: „Aš dėl to ir negaliu nieko konkrečiai pasakyti, nes nežinau, ar gausime mašiną.
Planuodamas tokią sudėtingą kelionę pirmiausia privalai žinoti, ar iš viso važiuosi ir kaip važiuosi. Tik tada derini susitikimus“, – dėstė signatarė.
Kol nežino, ar jai bus skirtas automobilis, B.Valionytė neatskleidė ir savo būsimų bendrakeleivių.
