Vilniuje esanti K. Ulvydo gatvė – žiba naujos statybos daugiabučiais namais. Važiuojant pro šalį negali nepastebėti baltų daugiaaukščių namų. Jų kiemuose – pievelės bei vaikų žaidimo aikštelės. Ant spalvingų supynių supasi vaikai, o smėlio dėžėje kapstosi iš nežinia kur atklydusi raina katė.
Tačiau į kiemus taip lengvai nepateksi – reikia lipti laiptais ir įeiti pro vartelius, nes po kiemais pūpso požeminis garažas, kuriame naujus būstus įsigiję rikiuoja savo automobilius. O prie tų automobilių – statybinių atliekų krūva. Tokia situacija yra 11-uoju numeriu pažymėtame K. Ulvydo gatvės name.
Gyventojai pasakoja, kad iš pradžių atsirado porą maišų atliekų, tada pradėtos rikiuoti dėžės, buitinės technikos įpakavimui skirto putplasčio likučiai. Dabar krūvoje mėtosi ir puodų ar žaislų pakuotės, dėžės nuo tualetų, šaldytuvų, skudurai ir kiti panašūs daiktai.
Krūva taip išsiplėtė, kad šalia jos automobilių stovėjimo vietas išsipirkę žmonės tuojau nebegalės ten pastatyti savo automobilių.
Meta, nes nenori mokėti
Šis namas, kaip ir daugelis kitų, naujos statybos, tad didelė dalis butų dar tik įrenginėjami. „Įsirenginėjant butus taikomas statybinių atliekų išvežimo mokestis. Tas mokestis skaičiuojamas pagal buto kvadratūrą ir yra ganėtinai įspūdingas. Tarkime, mes mokame 150 eurų per mėnesį“, – sako 11-tu numeriu pažymėtame name butą įsirenginėjanti pora, kurios stovėjimo vietos ir yra užkrautos svetimomis statybinėmis atliekomis.
Tačiau yra žmonių, kurie mokėti tokios sumos nenori, tad stambias šiukšles ir statybines atliekas išmeta tiesiog garaže. „Tam, kad nereikėtų mokėti jie apsimeta, kad butų neremontuoja, neįrenginėja ir šiukšles meta ne į tam skirtą konteinerį, o garaže“, – pasakojo pora.
Pažiūrėjus iš arčiau ant kai kurių dėžių dar aiškiai matomi pirkėjų vardai ir tikslūs butų adresai. K. Ulvydo gatvės 11-ojo namo gyventojai klausia: „Kas toliau bus su tomis šiukšlėmis? Kraus kol užkraus visiškai?“
Užvertė atliekomis? Susimokėk
K. Ulvydo gatvės 11-ąjį namą administruoja UAB „Namų priežiūros centras“. Namo administratorius Jonas Rutkauskas teigė, kad situacija dėl statybinių atliekų yra gerai žinoma.
„Tas statybines šiukšles krauna patys gyventojai, kurie įsirenginėja butus. Mes tą problemą žinome, yra užsakytas sukrovimas ir išvežimas viso to reikalo. Tai bus vykdoma trečiadienį ryte (su J. Rutkausku kalbėta antradienį – aut. past.)“, – sakė J. Rutkauskas.
Tiesa, trečiadienį vakare atliekų krūva ne tik nebuvo išvežta, bet dar kaip tik – padidėjusi.
Jis sakė, kad laikyti statybines atliekas konteineryje, neva, yra neracionalu, nes atliekas ten meta ir kitų namų gyventojai.
Gyventojai tokias dideles sumas moka už konteinerių, kuriuose sumetamos statybinės atliekos išvežimą. Suma už išvežimą proporcingai padalinama gyventojams pagal buto naudingą plotą.
Paklausus ar gali būti taip, kad šiukšles meta gyventojai, apsimetantys, kad butų neįrenginėja ir taip norintys išvengti mokesčio už konteinerių išvežimą, J. Rutkauskas patikino, kad taip tikrai nėra.
Tačiau didžiausias akibrokštas – už atliekų išvežimą teks susimokėti patiems automobilių stovėjimo vietų, užkrautų atliekomis, savininkams. „Jų parkavimo vietoje yra šiukšlės, tad jie ir turi sumokėti“, – sakė namo administratorius.
Pasakius, kad būtent tų stovėjimo vietų savininkai ir pasiskundė dėl atliekų garaže ir paklausus kodėl jie turėtų mokėti, J. Rutkauskas atsakė negalintis įrodyti kieno tai atliekos.
„Jų parkavimo vietoje yra kraunama. Tas klausimas bus sutvarkytas, o po to spręsime visą tą reikalą“, – sakė J. Rutkauskas.
„Daugiabučių namų savininkų bendrijos sudarydamos sutartis su atliekų vežėjais neretai neteisingai įvertina susidarančių atliekų kiekius ir užsako per mažą konteinerių kiekį ar per retą išvežimą.
Taip pat, bendrijų sutartyse dažnai lieka neaptartos didelių gabaritų atliekų tvarkymo sąlygos. Tuomet tenka užsakyti papildomus vežimus už atskirą mokestį.
Todėl dažnai didelių gabaritų atliekos atsiranda prie daugiabučių namų konteinerių, namų sienų, po balkonais, laiptinėse, rūsiuose, nes mokėti už tokias paslaugas gyventojai nenori“, – sakė Valdas Juodis, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento laikinasis Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus vedėjas.
Kaip sakė V. Juodis, pirmiausia „Namų priežiūros centras“ turi informuoti gyventojus apie galimybę nemokamai priduoti šias atliekas. Didelių gabaritų atliekas, antrines žaliavas, padangas ir kitas atliekas gyventojai gali nemokamai priduoti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Šiuo metu tokių aikštelių Vilniuje – penkios.
„Ieškoma vietų papildomų didelių gabaritų atliekų priėmimo aikštelių įrengimui, nes viena tokia aikštelė skiriama 50 tūkst. gyventojų. Numatyta, kad Vilniuje iš viso turi būti ne mažiau 11 tokių priėmimo aikštelių, nutolusių nuo atliekų turėtojo ne daugiau kaip 5 km spinduliu.
Tuomet gali būti priimtas sprendimas draudžiantis palikti didelių gabaritų atliekas prie konteinerių. Gyventojai galėtų nemokamai palikti didelių gabaritų atliekas priėmimo aikštelėse, arba priduoti jas atliekų vežėjui tą dieną, kai bus organizuojamas tokių atliekų surinkimas apvažiavimo būdu“, – kalbėjo pašnekovas.
V. Juodis teigė, kad už atliekų iš garažo išvežimą mokės ne užkrautų stovėjimo vietų šeimininkai, bet visi remontus atliekantys butai. Kiek mokėti – priklausys nuo buto kvadratūros.
„Savivaldybei vykdo atliekų tvarkymo sistemos reformą, 2017 metais turėtų keistis tvarka. Atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų sutartis su atliekų vežėjais sudarys ir jas kontroliuos Savivaldybė. Numatoma miesto teritoriją suskirstyti į penkias zonas, vienoje zonoje paslaugas teiks vienas vežėjas.
Taip bus lengviau kontroliuoti teikiamos paslaugos kokybę, nebeliks situacijos, kuomet vienoje aikštelėje pastatyti kelių vežėjų konteineriai, nekils ginčų dėl to, kam priklauso tvarkyti netvarkingai paliktas atliekas“, – sakė V. Juodis.
Pastebėjus aplinkos teršėjus, savivaldybė ragina pranešti Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui tel. 219 7948 , el. p. viesoji.tvarka@vilnius.lt. Asmenys neleistinose vietose palikę savo šiukšles gali būti patraukti administracinėn atsakomybėn. Jiems gresia įspėjimas arba bauda nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų, už pakartotiną nusižengimą gali būti skiriama bauda nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.
