„Už 385,6 mln. eurų bus nupirkta 88 pėstininkų kovos
mašinų, pagamintų pagal Lietuvos kariuomenės iškeltus
reikalavimus“, – žurnalistams sakė krašto apsaugos ministras
Juozas Olekas.
Pasak J.Oleko, šarvuočiai Lietuvos kariuomenėje bus
eksploatuojami mažiausiai tris dešimtmečius.
„Tikiuosi, kad dar visi galėsime būti liudininkais ir
pasidžiaugti šito mūsų suformuoto naujo Lietuvos kariuomenės
pajėgumo pristatymu čia, Lietuvoje, ir pamatysime gal jį veikiantį
tarptautinėse misijose ir operacijose, arba užtikrinantį Lietuvos
saugumą, kad niekas nesikėsintų peržengti mūsų valstybės
sienos“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras.
Jis sutartį pasirašė su „Boxer“ gamintojo Vokietijos
konsorciumo ARTEC ir tarptautinės ginkluotės pirkimo organizacijos
OCCAR atstovais.
84 iš įsigijamų šarvuočių bus pėstininkų kovos mašinos,
likę keturi – vadovavimo šarvuočiai. Naujais šarvuočiais bus
aprūpinti du Sausumos pajėgų batalionai Rukloje ir Alytuje – tie,
kurie sudaro kariuomenės greitojo reagavimo pajėgų pagrindą.
Perkamos pėstininkų kovos mašinos bus apginkluotos 30 mm
patranka, prieštankine ginkluote ir kulkosvaidžiais.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas
Žukas sakė, kad šalies ginkluotosios pajėgos bus aprūpintos
„vienomis moderniausių, pagal mūsų specialistų iškeltus
reikalavimus pagamintų mašinų“.
Jis teigė, kad šiuo metu kariuomenėje naudojami šarvuočiai
„M113“ bus perskirstyti kitiems kariuomenės daliniams.
Pirmosios keturios mašinos Lietuvą pasieks 2017 metų pabaigoje,
projekto trukmė siekia iki 2021 metų.
„Kovos mašinos batalionams, kartu ir visai brigadai
(„Geležinis vilkas“) suteiks didesnį mobilumą, pajėgų
apsaugą, ugnies galią. Galėsime ne tik pervežti karius mūšio
lauke, tačiau ir efektyviai dalyvauti mūšyje naikinant šarvuotis
ir nešarvuotus taikinius keturių kilometrų atstumu“, – kalbėjo
generolas.
Jo teigimu, Lietuvos kariuomenei iki šarvuočių pristatymo teks
paruošti infrastruktūrą jų saugojimui bei remontui, parengti
mokymo ir kovinio rengimo programas.
Reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir aktyvumą Baltijos
jūros regione, Lietuva nuo 2014 metų kasmet gynybos biudžetą
didina maždaug trečdaliu. Kitąmet krašto apsaugai numatoma skirti
725 mln. eurų, tai sudarys apie 1,8 proc. bendrojo vidaus produkto.