Prezidentūros spaudos tarnybos pranešime minima, kad šalys
vienodai vertina Rusijos vykdomą politiką ir vienija jėgas,
užsitikrindamos karinį saugumą.
Pasak Prezidentės, po Varšuvos NATO viršūnių susitikimo Lietuvą
ir Lenkiją sieja bendra atsakomybė užtikrinant, kad sąjungininkų
pagalba regione būtų išnaudota kaip galima efektyviau.
Dvišaliame susitikime Prezidentai aptarė galimybes JAV pajėgas
dislokuoti rytinėje Lenkijos dalyje, kad, esant būtinybei, bet
kurią šalį operatyviai pasiektų pastiprinimas. Tai padidintų
Suvalkų koridoriaus saugumą ir užtikrintų, kad karinio konflikto
atveju Baltijos šalys nebus izoliuotos nuo NATO paramos.
ELTA primena, kad Varšuvoje NATO valstybių vadovai sutarė
Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuoti po tarptautinį batalioną.
Lenkijoje jam vadovaus ir jį sudarys JAV kariai, be to, dvišaliu
susitarimu JAV į Lenkiją dar atsiųs savo brigadą.
Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai akcentavo, kad abiejų šalių
saugumui gyvybiškai svarbu ir toliau užtikrinti kuo didesnį Aljanso
partnerių įsitraukimą ir dalyvavimą regione, didinti tarptautinių
pratybų skaičių, plėsti infrastruktūrą, vykdyti kariuomenių
modernizaciją, užsitikrinti sklandų raketinės gynybos sistemos
sukūrimą ir naudojimą visų Aljanso šalių saugumui.
Prezidentai susitikime taip pat aptarė dvišalį energetinį
bendradarbiavimą. Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio GIPL tiesimas,
elektros tinklų sinchronizacija, Astravo atominės elektrinės (AE)
saugumas – bendras Lietuvos ir Lenkijos interesas, teigiama
Prezidentūros pranešime.
Prezidentė pabrėžė, kad dujotiekis yra strateginės reikšmės
projektas ne tik regiono, bet ir visos ES energetiniam saugumui,
todėl labai svarbu, kad šis projektas būtų užbaigtas kuo greičiau.
Taip pat būtina toliau vykdyti bendrus projektus dėl elektros
tinklų sinchronizacijos, kuri svarbi susijungimui su žemynine
Europa, teigė D. Grybauskaitė.
Lietuvą ir Lenkiją vienija ir Astravo AE keliamos grėsmės.
Prezidentės teigimu, ši Lietuvos pašonėje kylanti jėgainė, statoma
pamynus tarptautinius susitarimus ir branduolinius saugumo
standartus, yra bendras Lietuvos ir Lenkijos bei visos ES rūpestis.
Šalies vadovės vertinimu, būtina vieninga kaimyninių šalių ir visos
tarptautinės bendruomenės laikysena reikalaujant branduolinės
saugos.
Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai kalbėjo ir apie Europos ateitį
po „Brexit“ referendumo, aptarė, kaip užtikrinti savo piliečių
saugumą ir teises JK, kad jie būtų apsaugoti nuo smurto,
diskriminacijos ir neapykantos kurstymo. Prezidentų susitikime
pabrėžta, kad Lietuvos ir Lenkijos interesas, jog derybose su JK
dėl pasitraukimo iš ES būtų išsaugoti visi 4 kertiniai – laisvo
prekių, žmonių, kapitalo ir paslaugų judėjimo principai.
Po susitikimo Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai Dubrovnike
dalyvaus Adrijos, Baltijos ir Juodosios jūrų bendradarbiavimo
iniciatyvai skirtame forume.
Tai jau ketvirtas šiemet Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų
susitikimas tarptautiniuose formatuose: metų pradžioje Lietuvos ir
Lenkijos Prezidentai kartu dalyvavo Miuncheno saugumo
konferencijoje, pavasarį susitiko Branduolinio saugumo
konferencijoje Vašingtone, neseniai Prezidentai bendravo Varšuvos
NATO viršūnių susitikime.