Problemas būtina spręsti, ypač, jeigu jose figūruoja viešos, visų mūsų lėšos. Pasiskaitęs šią eilinę „auksinių“ pirkinių istoriją, normalus žmogus paspringsta rytine kava. Kyla pagrįsti bei logiški klausimai: jeigu pirmieji „nesusipratimai“ su kariuomenei 10 metų tiekiančią įrangą įmone „Nota Bene“ jau buvo kilę 2015 metais, kodėl tos įmonės nebuvo atsikratyta?
KAM ministras Juozas Olekas mus informuoja, kad vis dėlto buvo kreiptasi tais metais į generalinę prokuratūrą dėl įtarimų įmonei ir kariškiams sukčiaujant. Generalinė prokuratūra tyrimą nutraukė. J. Olekas sprendimą apskundė.
Pasirodo, su įmone problemos kaip ir prasidėjo ne 2015, bet 2014 metais. Tuo metu ir kariuomenė susirūpino taip, kad veikėjai šioje byloje ir toliau dirba sistemoje, nes „nerasta nusikaltimo požymių“, regis taip aiškinama.
Įdomus ir kitas klausimas: Lietuvos karinių pajėgų vadė prezidentė Dalia Grybauskaitė kažkodėl sureagavo tik dabar dėl šios konkrečios istorijos. Kur ji buvo 2014, 2015 ir 2016 metų pusmetį?
Jokių pareiškimų, nors apie problemas su pirkimais ir tiekimais mūsų visą žinanti prezidentė tikrai turėjo žinoti. Antraip kokia ji kariuomenės vadė?
Ministras Juozas Olekas žinojo ir ėmėsi visų priemonių sustabdyti sukčiavimą, kariuomenės vadas žinojo ir užsiundė Centralizuotą vidaus audito tarnybą bei Generalinę inspekciją, o prezidentė – nieko nežinojo? Na, ir visuomenė, regis, nelabai žinojo. Bet, rinkimai ant nosies ir prezidentė skelbia „susirūpinimą“ dėl viešųjų pirkimų neskaidrumo Lietuvos kariuomenėje, toje pačioje, kuriai ji vadovauja.
Viskas, žinoma, bus nurašoma vyriausybei, socialdemokratams. Šią partiją ir jos valdomą koalicinę vyriausybę ir šiaip purto švogerizmo skandalai, nesiskaitymas su mokesčių mokėtojų lėšomis. Dar šviežioje atmintyje ir „auksinės“ kruopos ir „auksiniai“ konservai“, išpūstos kastuvėlių kainos kariams.
Dabar į viešumą iškilęs dar vienas akivaizdus lėšų švaistymas kelia klausimą, kas vyksta su Vyriausybės, socialdemokratų vadovų sveiku protu. Ir taip jau keturi metai bendradarbiavimo su niekaip iš švogerizmo ir zadanijų liūno neišbrendančia „Darbo“ partija padarė socialdemokratams meškos paslaugą.
Naujausias Žemės ūkio ministrės V.Baltraitienės išsišokimas, kai ji visaip bandė apšmeižti savo kolegą Latvijos žemės ūkio ministrą, tik patvirtina nemalonią tiesą: smulkiems aferistams, savimyloms pasipūtėliams valdžioje ne vieta.
Norisi šaukti visa gerkle mūsų būsimiems rinkėjams: „Atsitokėkite, velniai jus griebtų! Negi neskiriate pelų nuo grūdų? O vėliau, po eilinio tokio aferisto valdžioje spjūvio mums visiems į veidą, bėgate dejuodami lauk iš Lietuvos“.
Visus gerus Vyriausybės darbus, šiuo aktualiu atveju aktyvus Lietuvos kariuomenės karinės galios atkūrimas, – eilinį kartą visa tai nušluoja savižudiškas nesiskaitymas su visuomenės nuomone.
Negi vis dar tikima, kad niekas nieko nesužinos ir niekas nereaguos? Vyriausybė lyg niekur nieko, nors ir žiauriai pavėlavusi, gali kažkaip nykiai atsiriboti nuo idiotiško, mane, laisvą žmogų menkinančio prekybos centrų sprendimo reikalauti iš suaugusių žmonių parodyti pasus perkant alkoholį, bet kaip ji elgsis, ką sakys dėl šio eilinio, deja – eilinio, skandalo su viešais pirkimais iš įmonės, kuria senai ir pagrįstai turėjo atsikratyti?
Skandalas su „auksiniais“ virtuvės įrankiais neiškrenta iš ankstesnių vyriausybę krėtusių epizodų. Elementarus savisaugos instinktas lyg ir turėtų diktuoti susilaikymą nuo pagundos, nuo aplaidumo. Bet šioje vietoje kaip su tuo alkoholiku: „ši stiklinė tikrai paskutinė.“. Kuo arčiau rinkimų į Seimą, tuo akylesnės turėtų būti visos politinės partijos siekiančios valdyti Lietuvą. Bet šie „rinkimai“ kažkokie išsekę.
Žinoma, visi paties Seimo priimti partijų finansavimo bei reklamavimosi apribojimai kišą koją, tačiau vis labiau prasimuša kažkoks mentalinis nuovargis, susitaikymas, kad jau nieko nepakeisi. Kažkokia pavargusi, nuvargusi šio Seimo politikų karta. Gal todėl jau atvirai kai kurie tyčiojasi iš visuomenės?
Nota Bene (!) *
„Auksiniai“ virtuvės įrankiai, lyg ir turėtų perpildyti kantrybės taurę. Nors, kas gali garantuoti už lietuvį – būrą įsitikinusį, kad nieko pakeisti negalima net paskutinę minutę?
Bumbėti „visi jie tokie“ ir vis viena „tokius“ rinkti sau ant galvos – kiek galima? Kaip ten dainuojama? „Vien tik auksas valdo mus“? Bet J.W.Goethe juk primena mums, kad „Kas auksu žiba, ryt pavirs į nieką...“. Ką apie tai mano esamieji ir būsimieji politikai?
* Lotynų k. „gerai įsidėmėk“.
