– Tiek prezidentė, tiek premjeras senokai ragino jus atsistatydinti, bet jūs delsiate. Kodėl? – vakar J.Miliaus paklausė žurnalistė Daiva Žeimytė „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Kai buvo pratęsta mano kadencija, buvau pasakęs tiek premjerui, tiek žemės ūkio ministrei – jeigu netenkina mano darbo rezultatai, pats darbas, tikrai parašau prašymą tą pačią dieną.
Turiu pripažinimą tarptautiniu mastu, esu tarptautinis ekspertas, daugiau kaip 15 valstybių mokėme maisto veterinarijos kontrolės. Aš noriu išeiti pasibaigus šiam procesui.
Tikiu, kad teisingumas – valstybės pagrindas. Ir to laukiu.
– Sakėte, kad nesitraukiate, nes tuomet pripažintumėte, jog esate kaltas.
Nemanote, kad būtų garbinga pasitraukti?
Tokios institucijos vadovas, kuriam pareikšti įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba, valstybei turbūt garbės nedaro.
– Aš labai stengiausi netrukdyti tam procesui. Atidaviau darbui beveik 35 metus.
Manau, kad mano kolektyvas manimi pasitiki.
– Bet aukščiausi vadovai nepasitiki. Ar tai nesvarbu?
– Įsivaizduokite, pasitraukti ir pripažinti savo kaltę.
– Nebūtinai. Kol baigsis procesas nusišalinti laikinai.
– Nėra galimo nusišalinimo. Aš stengiausi, turiu atostogų beveik 200 dienų, beveik 100 išnaudojau, dar liko 90.
Tačiau man neleidžia nusišalinti, kviečia ataskaitos rašyti. Norėjau netrukdyti, tad nusišalinau – išėjau atostogų.
– Atostogos nėra tas pat, kas nusišalinti.
– O koks skirtumas? Aš nedalyvauju darbe, nepriimu sprendimų, nesikišu į tyrimus. Manau, kad tai yra nusišalinimas. Greitai bus 5 savaitės, kai nebuvo dienos, kad nebūčiau puolamas. Yra labai daug neteisybės.
– Jums pareikšti rimti įtarimai. Sakote, kad tai juokai, bet visai nejuokinga, kai paskaitai, kuo jūs įtariamas – piktnaudžiavimu tarnyba, dokumentų klastojimu.
– Jūs gi nežinote – aš pasirašiau, apie įtarimus kalbėti negaliu. Jei tokie dalykai, aš tokių nusikaltimų per dieną padarydavau gal kokius du šimtus.
– Turite galvoje bendravimą su politikais?
– Ir su politikais, ir su verslu, padėjimu išvežti produkciją į kitas šalis. Kaip žinote, mūsų produkciją priima 170 valstybių.
Po šio dirbtinai sukelto skandalo net Nikaragva klausia, kas pas jus vyksta, kas atsitiko su maisto kokybe. Juk trumpai nepaaiškinsi, kad tai tik politinių intrigų purslai, kuriuos kelia aukščiausios valdžios atstovai.
– Esate sakęs, kad bendravote su Seimo nariu Petru Gražuliu, jis klausdavo patarimų.
Pažiūrėjau, kaip P.Gražulis yra susijęs su maistu ar veterinarija. Niekaip. Tai kokių jis patarimų klausdavo?
– P.Gražulis visose įstaigose dažnai būna, tarp jų ir mūsų tarnyboje. Man teko su juo daug bendrauti ne vien dėl „Judex“ šaldytų koldūnų – įvairiais klausimais.
Kai vyko pokalbiai, niekada vienas nekalbėjau, visada mano kabinete būdavo atsakingi žmonės – pavaduotojas, skyrių vedėjai. Kartais juos net palikdavau vienus.
Bet, kaip matote, dabar koldūnai jau niekam neįdomūs – visi kalba tik apie medžioklę.
– Bet tai esmės nekeičia, jei darbuotojai – jums lojalūs.
– Mano darbuotojai lojalūs, jei laikomasi įstatymų. Jei pasakyčiau savo darbuotojui elgtis kitaip, jis tikrai to nedarytų. Niekam niekada nesu sakęs nusižengti Lietuvos, Europos Sąjungos įstatymams ar taisyti dokumentus.
Mūsų įstaiga atrodė daugiausia kovojanti su korupcija, nuolat darome apie 170 tarnybinių tyrimų, darbuotojai gauna 50–70 nuobaudų, darome kryžminius patikrinimus, vienas rajonas tikrina kitą, turime sudarę grupę, panašiai kaip imuniteto tarnybą policijoje.
Mus per 10 minučių turi informuoti, kad patikrino, tada važiuojame dar kartą tikrinti. Nežinau, ar yra kita tokia įstaiga, tiek padariusi dėl antikorupcijos.
– Ar sutiktumėte pasitikrinti melo detektoriumi?
– Laisvai. Sutinku pasitikrinti. Nežinau, ką galiu meluoti.
– Bet nesikreipėte ir neprašėte, kad patikrintų?
– Ne, kol kas nesikreipiau, bet galėsiu kreiptis, jeigu kas pareikalaus.
– Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė jus palaiko?
– Ministrė viešai yra pasakiusi, kad jokių priekaištų mūsų tarnybai neturi.
Kai būname Europos Komisijoje, tarptautinio lygio renginiuose, apie tą tarnybą gerai atsiliepiama, tačiau ji pasakė: dėl širdies ramumos, Jonai, gal atsistatydink.
– O kodėl nepaklausėte?
– Aš turiu daug pasiūlymų dirbti tarptautinėse organizacijose.
Kaip dabar išeisiu su tokiu statusu? Negi galiu išeiti dirbti į tarptautinę organizaciją turėdamas įtariamojo statusą?
– Bet ar valstybės tarnyboje su įtariamojo statusu dirbti galite?
– Bandau nusišalinti, kiek galima. Nežinau, kaip baigsis veiklos ataskaitos gynimas. Vėl bandysiu nusišalinti, kol vyksta tyrimas.
– Papasakokite apie skandalą sukėlusią medžioklę su vakariene Panevėžio rajone.
Panevėžio veterinarijos tarnybos vadovas sakė, kad jūs viską organizavote. Dabar ir ministrė turi aiškintis, kokia proga medžioklė buvo surengta.
– Pirmadienį sėdėdamas spaudos konferencijoje prisiminiau Justino Marcinkevičiaus eilėraštį: „Ašara Dievo aky, Lietuva, ką tu veiki?“ Man teko dalyvauti labai daug tarptautinių medžioklių Norvegijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Skandinavijos šalyse.
– Kas už tai mokėjo?
– Komercinėje medžioklėje kiekvienas mokėjo už save.
– Latvijos ministras Janis Dūklavas turbūt nemokėjo?
– Jis nemedžiojo, buvo su mumis kartu, mes kalbėjomės, jie neturėjo šautuvų, valgė.
Mano kolega dar buvo prieš pavakarieniavęs. Jos atsisakė, matyt, nujausdamas tokią svetingą mūsų šalį, kur dabar puolamas už mus, jis pavalgė kažkur Latvijos pasienyje.
Buvau užsakęs viešbutyje prie autostrados pietus, ministrei pasakiau, kad moku už tą vakarienę, nes ten buvo mano kolega latvis. Bet ministrė žadėjo mokėti už vakarienę.
Tačiau tai buvo medžioklė, kiekvienas medžiotojas turi kuprinę ir į medžioklę niekada neina į ją neįsidėjęs ko nors valgyti, atsigerti.
– Ministrė atsivežė savo sumuštinių ir jūs taip pat?
– Žinojau, kad bus svečių, kurie neatsiveš, ir atsivežiau tiek, kad septyniems žmonėms užteko. Buvo vėlyvas vakaras, aš pats nuo 18 valandos nevalgau.
Iš to valgymo dabar padaryta didžiausia problema.
– Aš irgi nesuprantu, ar gamino vakarienę, ar sudėtinis balius buvo. Prieš tai sakėte, kad viešbutyje užsakėte vakarienę.
– Aš ilgai buvau medžioklėje, kai kurie žmonės ten liko, nemedžiojo, sėdėjo.
Iš kažkur atsirado cepelinų, bet jų tikrai nevalgiau. Tada pakildama ministrė pasakė, kad už cepelinus turi būti sąskaita.
– Latvijos ir Lietuvos ministrų nuomonė dėl šios medžioklės ir vakarienės išsiskiria. Gal galite paaiškinti, kodėl?
– Mes patys padarome skandalus. Padarėme dėl mūsų maisto, dėl kurio tiek kovota, tiek atidaryta rinkų. Didžiausi priešai nepadarys tiek problemų, kiek patys padarėme dėl savo maisto – menkindami, neskirdami, koks yra šaldytas maistas, koks paruoštas.
Jau mano močiutė žinojo, kad žalios vištos negalima dėti prie paruošto produkto
Skaitau straipsnius 15.min portale ir nustembu – pasirodo, aš ir buvusio žemės ūkio ministro gimtadienį švenčiau. Kam reikaligas toks melas?
Latvijos ministras atsakė labai protingai: „Į kvailus klausimus neatsakinėju.“ Neoficialiai susitikome, pažiūrėjome stumbryną, suvalgėme sumuštinių, kavos išgėrėme, kai ko daugiau ir išsiskirstėme.
– Jūs dažnai tokius neoficialius susitikimus rengiate?
– Man įstaigoje tenka dirbti labai daug. Atvažiuosiu į medžioklę, ten bus degalinės savininkas. Negi aš per laukus turiu bėgti nuo to savininko, nes jis turi maitinimą degalinėje?
Medžioklėje bus ūkininkas, tai nuo jo turiu bėgti, nes jis augina produkciją, gali ją per daug tręšti, naudoti antibiotikų? Pagal kokius standartus dirbame?
– Bet tai, kad dalyvauja įmonių, kurias tarnyba po to tikrina, vadovai, suprantama, sukelia abejonių.
Kartu medžiojate, vakarieniaujate, dar ką nors veikiate, po to tikrinate.
– Kalbėkime apie „Žaliąją savaitę“ Vokietijoje, į kurią apie 15 metų važiuoju.
Ten sėdi verslo atstovai, kartu cepelinus valgo su kitų šalių ministrais.
Tai čia baisu? Nueiname į kitą stendą, ten sėdi verslo atstovai, jų ministrai, mūsų ministrai.
– Ar tiesiogiai iš Prezidentūros esate sulaukęs paraginimų pasitraukti?
– Per spaudą – taip. Tačiau apie tai savo nuomonę jau pasakiau. Man atsistatydinti, turint tokį tarptautinį pripažinimą, yra sudėtinga.
Pastaruoju metu esame sulaikę labai daug kontrabandos, ypač mėsos, daržovių, aliejaus – labai dideli kiekiai, nesumokėti mokesčiai. Tos pačios pavardės, už jų dar kai kas slypi.
Žinau tas pavardes, bet už jų slypi dar didesni magnatai. Šis dalykas irgi turi labai daug įtakos.
– Kodėl tai žinodamas nesikreipėte į teisėsaugos institucijas?
– Esame parašę, kol kas atsakymo nesulaukėme. Dabar negaliu įvardyti, bet su tų didelių kontrabandų sulaikymais labai sutapo mano puolimas.
– Įtarimus neigiate, bet kodėl tuomet įkliuvote į šią istoriją?
– Tai yra gyvenimas. Netikėjau, iki šiol netikiu. Atsibundu ryte ir galvoju: aš, apkaltintas tuo ir tuo? Netikiu.
Lietuva, Europos Komisijos duomenimis, maždaug 2 proc. lenkia Europos Sąjungos vidurkį maisto sauga.
O norint to pasiekti, reikia užgniaužti ir nelegalius prekiautojus, ir tuos, kurie prekiauja be mokesčių, kontrabanda. Iki šiol buvome reikli įstaiga.
– Ir jūsų reiklumas prieš jus atsisuko?
– Manau, kad taip.
