„Aš tarnauju kariuomenėje, esu valstybės pareigūnas, jei man
metami kaltinimai, kad aš čia kaltas, nevykdžiau pakankamai
kontrolės ar užtraukiau Lietuvos kariuomenei didelę gėdą, ir aš
esu to priežastis, aš galiu tuoj pat apsisukti ir išeiti, padėti
savo įgaliojimus“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė
J.V.Žukas.
Klausiamas, ar tai reiškia, kad jis svarsto galimybę trauktis,
kariuomenės vadas atsakė: „Žinoma, svarstau. Aš negalvoju
trauktis, bet jei bus tokia lavina, jei tai sukels masinį pyktį ir
panieką kariuomenei, kaltinimus viešoje erdvėje, kad aš esu kaltas
dėl sugriauto kariuomenės įvaizdžio, aš pasitrauksiu.“
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
J.V.Žukas Seime trečiadienį Darbo partijos frakcijos kvietimu
atsakė į klausimus dėl per brangių kariuomenės pirkinių.
„Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išplatinta informacija dėl per
brangių 2014 m. vykdytų kariuomenės pirkimų priverčia sunerimti.
Tokie veiksmai diskredituoja visą kariuomenės finansavimo didinimo
politiką. Būtina, kad Krašto apsaugos ministerija (KAM) kuo skubiau
imtųsi pokyčių savo pirkimų kontrolės sistemoje tam, kad tokie
dalykai ateityje nepasikartotų“, – po susitikimo su Lietuvos
kariuomenės vadu sakė Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas
Kęstutis Daukšys.
Susiję straipsniai
D. Grybauskaitė apie KAM pirkinius: „Įstatymai vogti neleidžia“
Susiję straipsniai
Anot K. Daukšio, pastaraisiais metais užuot ženkliau keliant
Lietuvos žmonių atlyginimus bei pensijas, didesnis finansavimas
buvo skiriamas krašto apsaugai, todėl tokie neadekvačiai brangūs
Lietuvos kariuomenės pirkimai yra neteisingi ir valstybės, ir
žmonių atžvilgiu.
„Susidariusi geopolitinė situacija mums signalizavo viena –
krašto apsaugai turime skirti didesnį finansavimą, tą ir padarėme.
Tai – teisingas žingsnis, tačiau toks kariuomenės lėšų švaistymas
yra neatleistinas. Todėl, mūsų nuomone, tam, kad būtų sugrąžintas
visuomenės pasitikėjimas Lietuvos kariuomene, turi būti nutraukti
bet kokie brangūs ir valstybės biudžetui žalingi viešieji pirkimai
ir imtasi pokyčių“, – mano K. Daukšys.
Kitą savaitę dėl Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės
vykdytų pirkimų 2014-iais metais ketina aiškintis ir Seimo
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).
Seimo NSGK pirmininkas Artūras Paulauskas linkęs kalbėti, visu
pirma, apie Krašto apsaugos ministerijos atsakomybę ir sisteminę
klaidą viešųjų pirkimų organizavime.
„Aš pasakyčiau, visu pirma, kad tai KAM atsakomybė, nes jie yra
asignavimų valdytojai ir kiekvienas litas arba euras yra
ministerijos atsakomybės klausimas. Taip pat sukurta tokia sistema,
kad kariuomenė organizuoja tuos pirkimus, daro viešuosius
konkursus, sudarinėja sutartis su tiekėjais, vėliau viską apmoka
ministerija. Ar reikia dviejų perkančiųjų organizacijų –
kariuomenės ir krašto apsaugos ministerijos, ar negalima
centralizuoti visko į vieną vietą ir pirkti viską, ko reikia
kariuomenei ir krašto apsaugos ministerijai, iš vieno centro ar iš
vieno departamento? Aš manau, kad mes kelsime tai komitete kaip
sisteminę klaidą“,- žurnalistams sakė A. Paulauskas.
Paprašytas įvertinti Lietuvos kariuomenės vado svarstymus apie
galimą pasitraukimą, A. Paulauskas sakė suprantąs jo jaudulį dėl
smūgio krašto apsaugos autoritetui. „Kariuomenės vadas, matyt,
jaudinasi taip, kaip ir mes visi. Įsivaizduokime, koks yra suduotas
smūgis krašto apsaugos sistemos autoritetui, prestižui, pagaliau
finansavimo visai dinamikai“,- sakė NSGK pirmininkas A. Paulauksas.
Jo nuomone, nereikėtų kurstyti papildomų emocijų, o būtina
viską paaiškinti žmonėms, pagaliau jų atsiprašyti.
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) antradienį paskelbė, kad
įvairius virtuvės įrankius iš bendrovės „Nota bene“
kariuomenė pirko aštuonis kartus brangiau, nei rinkoje. Pasak
pranešimo, 2014-aisiais vykdydama 173,8 tūkst. eurų pirkimus
kariuomenė pjaustymo lentelę įsigijo už 180 eurų, kai identiška
lentelė parduotuvėje tuo metu kainavo 28 eurus, duonriekį peilį
– už 142 eurus, jo kaina parduotuvėje – 13 eurų. Kepsniams
naudojama šakutė pirkta už 184 eurus, kiaurasamtis – už 70
eurų, galąstuvas – už 103 eurus, peilis mėsai kapoti – už 250
eurų. Sietelis įsigytas už 161 eurą, skirtingų dydžių samteliai
– už 243 eurus ir 258 eurus.
Virtuvės įrankius Lietuvos kariuomenė įsigijo, kai su bendrove
„Nota bene“ sudarė preliminarią maždaug 1,6 mln. eurų
sutartį. Jos vertė beveik dvigubai viršijo planuotą pirkimo
sutarties sumą, ji buvo numatyta 724 tūkst. eurų.
Viešųjų pirkimų tarnybai paskelbus apie įtartinus
kariuomenės pirkimus, prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad
įstatymai „nenumato galimybės vogti“ bei reikalauja atsakomybę
už tai prisiimti krašto apsaugos ministrą socialdemokratą Juozą
Oleką.
Šis aiškina, kad virtuvės reikmenys nenaudojami ir siekiama
išsiaiškinti galimą sukčiavimą. Pasak ministro, Krašto apsaugos
ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu dėl
pirkimo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo. Prokurorai iš
pradžių tyrimą pradėję vėliau tyrimą nutraukė.
J.Olekas teigė, kad už šį pirkimą atsakingam asmeniui iš
Lietuvos kariuomenės po tarnybinio patikrinimo trims mėnesiams 30
proc. buvo sumažinta alga, o vėliau jis perkeltas į kitas pareigas.
BNS žiniomis, tas asmuo yra tuometis Lietuvos kariuomenės
Materialinių resursų departamento vadovas Valdas Dambrauskas.
Kariuomenės vadas J.V.Žukas sakė, kad jis šiuo metu perkeltas
dirbti į Jungtinį štabą.




