Prieš Rugsėjo 1-ąją – tiek ūpą, tiek nerimą keliančios žinios

Lietuvoje tokia stipri tradicija Rugsėjo 1-ąją laikyti mokinių, jų tėvų, pedagogų švente, kad net smukus mokytojo profesijos prestižui, aidint kritikai dėl prastėjančios mokymo kokybės, miestų ir miestelių gatves užtvindo gėlių puokštės.

Daugiau nuotraukų (1)

Laiko ženklai

Sep 1, 2016, 8:25 AM, atnaujinta May 14, 2017, 8:27 AM

Kokių permainų atneš naujieji mokslo metai?

Šįmet sulaukta tiek ūpą, tiek nerimą keliančių žinių. Bene svarbiausia naujiena – šešiamečių priešmokyklinis ugdymas tapo privalomas.

Dauguma tėvų ir anksčiau vesdavo vaikus į priešmokyklinio ugdymo grupes, bet maždaug 2 proc. šešiamečių jų nelankė.

Kai kurios šeimos taip elgėsi ne todėl, kad nesirūpino vaikų ugdymu, bet laikėsi nuomonės, jog namuose geriau už pedagogus parengs mokyklai savo atžalas. Tačiau tyrimai įrodo, kad priešmokyklinis ugdymas padeda vaikams priprasti prie drausmės, suteikia tolesniam mokymuisi naudingų įgūdžių pradmenis, jų mokslo pasiekimai paprastai būna geresni.

Tai naudinga ir socialiniu požiūriu, nes vaikų lavinimo sąlygos šeimose anaiptol nevienodos, o priešmokyklinis ugdymas šiuos pasirengimo mokyklai skirtumus gali kiek išlyginti.

Nors didelio papildomo šešiamečių antplūdžio ir nelaukiama, privalomas priešmokyklinis ugdymas sukėlė rūpesčių savivaldybėms. Prireiks įkurti maždaug 40 naujų ugdymo grupių, numatoma, kad jas lankys 556 vaikais daugiau nei pernai.

Tai – bene vienintelis švietimo sistemai naudingas demografinis pokytis, nes bendras mokinių, o ypač studentų, skaičius šįmet toliau mažėja.

Tuštėjančios klasės, auditorijos neretai verčia mokyklas rūpintis pirmiausia moksleivių ir studentų skaičiumi, o į mokslo kokybę tuomet žiūrima ir pro pirštus.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) paskelbė, kad vienas mokinys vidutiniškai praleidžia 100–130 pamokų per metus. Tai turėtų šokiruoti pedagogus, nes dažnam mokymosi dalykui skiriama net mažiau valandų, nei moksleiviai vidutiniškai praleidžia pamokų.

Žinoma, prastas lankomumas smukdo mokymosi lygį, vėliau silpnai parengti abiturientai priimami į aukštąsias mokyklas, nes jos nori išsilaikyti studijų rinkoje bet kokia kaina.

Receptų, kaip priversti mokinius bent lankyti mokyklą, ŠMM nepateikė. Samprotaujama, kad mokyklos pareiga sudominti vaiką mokymusi, siūloma plačiau naudoti pamokose technologijas, net mobiliuosius telefonus.

Sunku pasakyti, ar tai padės mokymosi procesą net ir tingėti linkusiems vaikams padaryti patrauklesnį, bet aišku, kad reikia stiprinti pedagogų ryšį su auklėtiniais.

Dalyje mokyklų imta vertinti individualią vaiko pažangą, kiekvieną mėnesį su mokytojais aptariant, kas jam sekasi geriau, kas prasčiau. Keičiama ir pedagogų kvalifikacijos sistema – trumpalaikiai, dažnai formalūs kursai bus keičiami ilgalaikiais mokymais.

Mokytojus šių mokslo metų pradžia turėtų optimistiškiau nuteikti ir todėl, kad ŠMM įvykdė pažadą nuo rugsėjo 1-osios daliai jų didinti algas.

Pedagogams nebus taikomas minimalus užmokesčio koeficientas, atlyginimas bus skaičiuojamas ne mažesniu nei vidutinis tarifu.

Tam šįmet papildomai prireiks 8 mln. eurų, 41 proc. padidės mokytojų, 22 proc. auklėtojų, 35 proc. kitų pedagogų algos.

Tuo metu aukštosioms mokykloms naujieji mokslo metai gerų permainų nežada. Pirmiausia gerokai sumažėjo stojančiųjų skaičius, net labiau, nei numatė pesimistinės prognozės.

Bendrajame priėmime dalyvavo 17 110 abiturientų, o tai 16,1 proc. mažiau nei pernai. Universitetuose pirmakursių sumažėjo 13 proc., kolegijos nukraujavo dar labiau – sulaukė 18 proc. mažiau studentų.

Tai lėmė neigiamos demografinės tendencijos – vis daugiau jaunimo renkasi studijas užsienyje. Manoma, kad kiek pagausėjo ir nusprendusiųjų metus kitus padirbėti ir kol kas nesiekti aukštojo mokslo.

Nors šįmet aukštosios mokyklos sutarė taikyti griežtesnius reikalavimus, universitetai kilstelėjo priėmimo kartelę iki 2 konkursinių balų, o kolegijos iki 1,2 balo, tai nepadėjo atsirinkti geriau studijoms pasirengusių abiturientų.

Įstojusiųjų vidutinis konkursinis balas netgi šiek tiek smuktelėjo. Mat į dalį specialybių nebuvo jokio konkurso.

Paaiškėjo, kad trys universitetai nesilaikė ir sutarto visiškai neaukšto 2 balų reikalavimo, o per papildomą priėmimą atvėrė duris netgi dar prasčiau įvertintiems abiturientams, tiesa, mokyklas baigusiems ne šįmet.

Vadinasi, viltys, kad minimalus konkursinis balas padės kelti studijų kokybę, kol kas nepasitvirtina.

Matyt, ŠMM turės ieškoti būdų, kaip priversti aukštąsias mokyklas vengti studijų programų susmulkinimo, dubliavimo, nors tai dar labiau apsunkins joms užduotį surinkti specialybėms išsaugoti būtiną studentų skaičių.

Seniai atėjo laikas aukštųjų mokyklų finansavimą stipriau sieti su jų studijų ir mokslo lygio kriterijais. Neišvengiamai teks ir optimizuoti jų tinklą – keli universitetai jau paskelbė apie jungimosi planus.

Regis, pats gyvenimas verčia švietimo sistemą keistis, nors daliai mokytojų ar dėstytojų tai bus labai skausmingas procesas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.