Kas yra bendra tarp indų ir indėnų?

Tačiau kaip parodė virtuvės įrangos kariuomenės reikmėms pirkimo afera, įgijusi ausinių puodų ar indų skandalo pavadinimą, kariuomenė kartas nuo karto tampa parankia terpe korupcijos suvešėjimui.

Daugiau nuotraukų (1)

Edvardas Čiuldė

Sep 2, 2016, 11:19 AM, atnaujinta May 14, 2017, 5:50 AM

Tačiau kaip parodė virtuvės įrangos kariuomenės reikmėms pirkimo afera, įgijusi ausinių puodų ar indų skandalo pavadinimą, kariuomenė kartas nuo karto tampa parankia terpe korupcijos suvešėjimui.

Yra daug priežasčių dėl kurių kariuomenė gali tapti padidintos rizikos korupcijos zona, ne paskutinę vietą tokioje gradacijoje, kaip atrodo, užima galimybė pridengti nešvarius darbelius paslapties skraiste, tačiau civilizuota demokratinė visuomenė sukuria visą eilę atsvarų, leidžiančių užtikrinti skaidrumą ir moralinę sveikatą kariuomenėje, čia svarbią reikšmę įgyjant parlamentinei kontrolei, taip pat politiniam vadovavimui, kai ministru skiriamas ne kariškis, o rinkimus laimėjusios partijos ar koalicijos politikas, kt. panašios priemonės.

Kaip atrodo, ne mažiau svarbus dėl visų mūsų moralinės sveikatos yra ir žiniasklaidos dėmesys kariuomenės reikalams arba, kaip sakoma, kariškoms problemoms. Galop kiekvienas pilietis demokratiškoje visuomenėje turi ne tik teisę, bet ir pareigą skalambyti bei mušti pavojaus varpus, jeigu mato, kad tokioje svarbioje mūsų gyvenimui net taikos metu institucijoje kaip kariuomenė dedasi negeri dalykai.

Ne visuomenė yra pašaukta tarnauti kariuomenei, o kariuomenė – visuomenei, tačiau kariuomenės reikšmė populiacijos išlikimui yra tokia išskirtinai svarbi, kad korupcijos metastazių pažeista kariuomenė gali supūdyti pačią visuomenę iš vidaus dar iki didžiųjų išbandymų pradžios.

Ypač verčia nerimauti tai, kad net išlipus aferai į paviršių, netikėtai pasimačius piktadarystės įžūlumui visa apimtimi, čia toliau tvyro olimpinė ramybė, nėra jokių persistumdymų ar atleidimų iš postų virtinės, tarkime, generolų pažeminimų į kapralus vajaus, niekas nesiruošia net – neduokdie – nusišauti dėl paniekintos karininko garbės.

Kita vertus liaudis nėra tokia kvaila, kad nesuprastų, jog toks akį rėžiantis korupcijos įžūlumas vadiname auksinių indų skandale galėjo išlįsti į paviršių tik todėl, kad korupcijos meistrai čia užsiveisė ne vakar, o jau senai veikia užsitikrinę tokį patikimą stogą, kad bėgant laikui tie pentinuoti vagys prarado ne tik paskutinį gėdos lašelį, bet ir bet kokį atsargumo jausmą.

Visuomenės pasipiktinimui nėra ribų, tačiau apsivogusius generolus, kaip atrodo, stojo ginti Vytautas Landsbergis, labai panašiai kaip anąkart užsistojo žudiką, banditus, tetas ir ligotos vaizduotės, iškrypėliškų refleksų šmeižikus.

Tiesą sakant, ir dabar vartojamas argumentas „ką pasakys V.Putinas“, bandant įpiršti nuomonę, kad tokių skaudulių kaip korupcijos faktai Lietuvos kariuomenėje išviešinimas gali pasitarnauti priešiškoms jėgoms, tarsi V.Putiną galima būtų nugalėti melu ar tiesos nutylėjimu.

Na, jeigu norite, siekdami, kad, ir avis būtų sveika, ir vilkas sotus, pabandykime diskutuoti apie problemas užšifruodami tikrus įvardijimus, išbandydami naujas konspiracijos priemones, neatsisakant ir tokios kaip eufemizmų vartojimas, pavadindami auksinių indų skandalo herojus indėnais, – tiesiog indais kaip Indijos gyventojais prisidengti nebūtų protinga, nes taip būtų užgauta labai skaitlingos nacijos garbė.

Taigi nebijokime garsiai skelbti, kad dėl korupcijos Lietuvos kariuomenėje yra kalti net ne marsiečiai, o indėnai, suprasdami vienas kitą iš pusę žodžio, drauge apsunkindami putinistų pastangas perprasti mūsų kalbos tikrąsias intencijas.

V.Landsbergis neabejotinai yra figūra, tačiau po pastarųjų metų skandalų yra pretekstas sakyti, kad V.Landsbergio figūra pradeda panašėti į kortų paveikslėlio dvipusę figūrą, kai vienas karaliaus, damos ar bartuko bareljefas vaizduojamas pakabintas viršuje, o kitas apversta galva kybantis apačioje. Galbūt mums dėl to taip sekasi akademiniame irklavime, kur sėdinčius virš vandens irkluotojus neatsitraukdamas vejasi jų apverstų figūrų vaizdas vandenyje.

Gal ir galimas retoriškai paklausti – ar kariuomenė turi per tiek daug pinigų, kad gali taškytis pirkdama auksinius indus? Tačiau dabar, esamoje politinėje situacijoje, piktdžiugiškai sakyti, kaip užsidegę tvirtina graužinienės ir bradauskai, kad finansavimo krašto gynybos reikmėms padidinimas buvo klaida, gali tik kretinas arba išties Lietuvai blogo linkintis žmogus. Reikiamas krašto gynybos finansavimas ir korupcija yra nesusiekiantys indai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.