Naujienų portalas lrytas.lt pasiteiravo didžiųjų partijų rinkimų sąrašų lyderių apie tai, kaip jie vertina lytinio švietimo situaciją Lietuvoje bei kas ir kaip turėtų apie tai šviesti jaunąją kartą.
„Darbietė“: „Tai šeimos reikalas“
„Darbiečių“ kandidatė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, kalbėdama apie lytinio švietimo programos turinį ir dėl jos kilusias diskusijas, sakė: „Apie tai kalbėti reikia, bet neturime formuoti nuomonės. Turime atsižvelgti į mūsų visuomenės kultūrą ir tradicijas. Esu susipažinusi su Švietimo ministerijos parengta programa ir ji atitinka šių dienų aktualijas.“
Anot I.Kačinskaitės-Urbonienės, lytinis švietimas integruotas į visas mokykloje dėstomas pamokas, tad informacijos yra pakankamai. „Mano sesuo visai neseniai baigė mokyklą, ir mes diskutavome apie tai, tad manau, kad tai, kas yra dabar paruošta, atitinka poreikius“, – įsitikinusi ji.
Paprašius patikslinti, ar tradicijų laikymasis sietinas su „Paskenduolės“ istorija, pašnekovė suskubo paaiškinti: „Nereikėtų galvoti apie tokias tradicijas. Mūsų šalyje įprasta, kad lytiškumo suvokimas ugdomas šeimoje. Manau, tais klausimais daugiau diskutuoti reikėtų šeimoje. Nemanau, kad visuomenė ir jauni žmonės subrendę kalbėti mokykloje apie vienokius ar kitokius santykius, homoseksualumą ir pan.“
Politikė tikino, kad kalbėti apie tai reikia, bet ji pati sunkiai įsivaizduoja mokytoją, kuris atsistojęs prieš klasę ramiu veidu dėsto tokią pamoką. „Juk mokytojai turi labai skirtingą patirtį, yra skirtingu metu gavę išsilavinimą ir pan. Tai būtų labai sudėtinga įgyvendinti praktiškai“, – teigė pašnekovė.
Du vaikus auginanti I.Kačinskaitė-Urbonienė į klausimą, ar norėtų, kad jos vaikams nuo pirmos klasės būtų dėstoma apie lytiškumą, atsakė: „Apie lytiškumą kalbėti privalu, ir aš nieko prieš, kad mano vaikus nušviestų, kuo skiriasi mergaitės ir berniukai, tik nesu tikra, ar to reikia pradinėse klasėse, nes mes ir šeimoje šiuos dalykus išsispręsime.“
A.Sysas: „Kaip stručiai kišame galvas į smėlį“
Kitokios nuomonės laikosi socialdemokratas Algirdas Sysas. Jis įsitikinęs, kad apsimesti, jog čia problemos nėra, mažų mažiausiai juokinga: „Atrodo, kad mes gyvename kokį 9-ąjį dešimtmetį – nėra jokių mobiliųjų telefonų, plančečių, kuriuose galima susirasti ne tik žodinę, bet ir vaizdinę informaciją. Nereikia būti stručiais ir kišti galvos į smėlį apsimetant, kad nieko nevyksta, jaunimas šia tema nesidomi. Tai būtų nenormalu. Visi buvome jauni ir žinome, kaip tas procesas vyko...“
Pašnekovo teigimu, reguliavimas ir kalimas į galvą, kaip jaunas žmogus turėtų elgtis, nėra pats geriausias kelias. „Šiame procese turi dalyvauti valstybė, mokykla ir šeima. Nemanau, kad susilaikymas iki 18 metų yra problemos sprendimas, ji, norime mes to ar ne, iškyla. Esame pasaulietiška valstybė, krikščioniškas mokymas gerai, bet tegul jo laikosi tikrieji krikščionys, o tie, kurie mano kitaip, turi teisę išpažinti kitokias vertybes ir tiesas.“
Politikas atviravo, kad kartais įvairios viešos diskusijos jį paprasčiausiai prajuokina: „Ir šiandien ryte girdėjau diskusiją apie susilaikymą. Būkime realistai, nueikime į kokią 10 ar 12 klasę ir paaiškinkime, kad nuo šiol „būsite tikri katalikai ar tikri piliečiai, jei negalvosite apie kitą lytį, merginos ar vaikinai nesukels kitų jausmų ir nekils pagunda paragauti uždrausto vaisiaus“. Nežinau, gal jaunuoliai ir pasakytų, kad taip elgsis, bet ar jie taip ir elgsis, niekas negali garantuoti.“
A.Bilotaitę glumina skandinavų atvirumas
Konservatorė Agnė Bilotaitė, išgirdusi, kokiu klausimu norima pasiteirauti jos nuomonės, paprašė pusvalandžio pagalvoti.
„Švietimas turėtų būti toks, kad vaikai, kurie ir šiandien gali gauti informacijos bet kur, gautų tik teisingiausią informaciją. Tai turėtų būti patikima informacija, kad paskui gyvenime nenutiktų tokių tragedijų, kokių nutinka“, – vėliau kalbėjo politikė.
A.Bilotaitė prisiminė, kaip jai pačiai dar mokantis mokykloje ugdymo įstaigose dažnai lankydavosi farmacijos kompanijų atstovai: „Tikriausiai jų tikslas būdavo kuo įtaigiau papasakoti, kad štai mums būtina įsigyti kažkokių kontraceptinių tablečių, o santykiai yra toks paprastas ir savaime suprantamas dalykas tokiame amžiuje. Kiek teko apie tai kalbėtis su savo bendraamžiais, visi prisimena tą laikotarpį būtent tokį.“
Anot jos, tai buvo savotiškas skatinimas: „Buvo tarsi sakoma, kad jei naudosi kokias nors apsisaugojimo priemones, būsi saugus. Taip neturėtų būti. Švietimas neturi skatinti jaunų žmogaus skubėti į suaugusiųjų gyvenimą“, – kalbėjo politikė.
„Švietimo politika yra labai svarbi, ir, kaip pagalvoji, kiek gali padaryti žalos arba duoti naudos. Turėdami tinkamas priemones, metodus, šį darbą išmanančius pedagogus pasieksime gerų rezultatų, juk tai labai jautrus dalykas. Žmogus turi būti supažindintas su tam tikrais dalykais ir pasekmėmis“, – kalbėjo A.Bilotaitė ir pripažino, kad kai kurie, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse naudojami metodai ją šokiruoja.
Tiesa, paprašyta patikslinti, kas būtent ją verčia jaustis nepatogiai, politikė negalėjo pateikti konkretaus pavyzdžio, bet prisiminė, kad vaikiškoje knygoje matyta itin atvira iliustracija teigiamų emocijų bangos nesukėlė. Ji tikino, kad veikiausiai tai, kas tinka vienose šalyse, vargu ar galima aklai taikyti kitose.
Dėl visko kalti „laisvą seksą“ propaguojantys politikai?
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatė Rita Tamašunienė įsitikinusi, kad lytiškumo tema kalbama pakankamai, o ugdymo programa parengta tinkamai.
„Programa parengta vadovaujantis pagarbos žmogui principais ir jaunimas turi būti ugdomas turėti atsakomybės jausmą pradedant lytinius santykius, bet politikai, propaguojantys „laisvą seksą“, pateikė savo siūlymus ir kitokią programą, kurioje skatinama laisvai tenkinti savo fiziologinius poreikius. Jaunimas turi jausti atsakomybę dėl galimų pasekmių“, – rėžė politikė.
Anot R.Tamašunienės, vargu ar reikia jaunimą mokyti konkrečių dalykų, nes keliose ugdymo įstaigose vykusios pamokos sukėlė tam tikrą tėvų nepasitenkinimą. „Kai vaikai grįžo namo ir pradėjo pasakoti... Yra kuklių vaikų, yra šeimų, kuriose apie tai atvirai nekalbama, ir šie žmonės patyrė tam tikrą psichologinį diskomfortą. Apie tai su vaikais reikia kalbėti labai korektiškai“, – teigė ji ir pridūrė, kad dabartinė ugdymo programa nėra pasenusi ir atitinka šių dienų realijas.
G.Steponavičius: „Tai turi spręsti ne politikai“
Liberalas Gintaras Steponavičius, kuriam pačiam yra tekę ne vienus metus sėdėti švietimo ir mokslo ministro kėdėje, linkęs lytinio ugdymo klausimus patikėti spręsti ne politikams, o ekspertams.
„Lytinis švietimas mokyklose turi būti įgyvendinamas sistemiškai. Jis turi padėti vaikams per mokyklą ir šeimą suprasti šiuos dalykus savo artimiausioje aplinkoje, o ne kitais šalutiniais būdais. Tai padeda ugdyti sąmoningus ir atsakingus piliečius“, – kalbėjo jis ir pridūrė, jog lytinis ugdymas mokykloje būtinas, kad jauni žmonės užaugtų gebantys priimti sprendimus.
„Tame aktyviai ir atsakingai turi dalyvauti tėvai, susitariant su savo mokyklų bendruomenėmis, kaip toks ugdymas turi būti vykdomas. Žinoma, mokykla mokyklai nelygu, o ir pedagogų pasirengimas kalbėti apie šiuos dalykus nėra vienodas. Tam turi būti skiriama daugiau dėmesio, bet dėl detalių turi spręsti ne politikai, o savo sričių ekspertai“, – sakė G.Steponavičius.
R.Žemaitaitis: „Per anksti kalbėti nėra gerai“
„Tvarkos ir teisingumo“ kandidatas Remigijus Žemaitaitis, paklaustas, kaip vertina tiek diskusijų keliančią lytinio švietimo situaciją Lietuvoje, teigė, kad partijoje šiuo klausimu yra kelios skirtingos nuomonės, bet jis pats įsitikinęs, jog mokyklose apie lytinį švietimą reikėtų kalbėti daugiau. „Mažiausiai apie tai kalbame šeimose, o būtent jose tai daryti reikėtų akyviausiai, nes kai nutinka kokia nors nelaimė ar mama su dukra apsilanko pas ginekologę ir sužino, kad jos dukra jau nebe mergaitė, tai nustembama, kaip čia viskas atsitiko ir ką mes blogai padarėme?“
R.Žemaitaitis sutiko, jog kartais akivaizdus šeimose ir nenoras kalbėtis šia tema, bet kartu ir reikėtų vadovautis išmintimi, kad kas per daug, tas nesveika.
Į klausimą, kaip vertina siūlymus lytiškumo ugdymo pamokas pradėti vesti jau pirmoje klasėje, R.Žemaitaitis teigė: „Per anksti pradėti apie tai kalbėti taip pat nėra protinga. Turime kalbėti apie žmogaus kūną, psichologiją, bet nemanau, kad švietimo sistemoje turi atsirasti požiūris, jog vienos lyties asmenų santykiai yra labai gražūs ir įmanomi, kaip kad yra kai kuriose skandinavų šalyse. Tam nepritariu ir gerai, kad Seimas sugeba atsispirti nuo tokių neracionalių minčių. Kalbėtis su vaikais reikia, bet gal ne nuo pirmos, o antros ar trečios klasės. Kitas dalykas – sakyti, kad Marija pastojo nuo šventosios dvasios – taip pat nėra išeitis.“
Politikas pasidalijo savo patirtimi: „Mano rinkimų apygardoje būta atvejo, kai pagimdė septintos klasės mokinė, šeštokė buvo pastojusi, tad manau, kad ši problema ne švietimo sistemos, o apskritai problema, kaip ugdyti moteris, kad jos nuo kiekvieno šarlatano neturėtų po 3–4 vaikus, kurių paskui nėra kam auginti. Tokie vaikai paskui išdalijami visam pasauliui, didžiausias darbas lieka tėvams ir seneliams, o paskui – būkite pasveikinti globos namai ir socializacijos centrai.“