Iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio gauti 90 tūkstančių eurų – ne kyšis, o paskola nekilnojamajam turtui įsigyti. Namuose rasti pinigai – giminaičių sukauptos lėšos, kurių taip ir nespėta nunešti į banką.
Tokios kyšio paėmimu įtariamo buvusio Liberalų sąjūdžio vadovo E.Masiulio versijos sulaukė skirtingų politikų ir teisininkų vertinimų.
Vieniems buvusio politiko argumentai kėlė šypseną, kitiems skambėjo tarsi ir įtikinamai.
Pinigai – šalia butelio
Buvęs Seimo narys E.Masiulis viešai prabilo po tris dienas trukusių apklausų Generalinėje prokuratūroje.
Nors nuo pat tyrimo pradžios prokuratūra skelbė, jog E.Masiulis paėmė 106 tūkstančius eurų, o įtariamasis tvirtino, kad gegužės 10-ąją iš R.Kurlianskio gavęs 90 tūkstančių eurų.
Paskola E.Masiulio vadinami pinigai buvo perduoti prie Seimo rūmų, R.Kurlianskio automobilyje. Vėliau pareigūnai tuos pinigus aptiko politiko automobilyje. Manoma, kad ten jie ir buvo pažymėti.
E.Masiulis tvirtino pinigus į „Stumbro“ degtinės dėžę šalia butelio įdėjęs pats: „Jie ten buvo įdėti labai trumpam, laikinai, spontaniškai. Man reikėjo išlipti Gedimino prospekte. Tiesiog tuo metu neturėjau kur tų pinigų įdėti, vėliau juos persidėjau jau į savo rankinę.“
Jis teigė pinigų net neskaičiavęs, bet matė, kad tai buvo stambios, 200–500 eurų, kupiūros.
Lapelis buvo rankinėje?
E.Masiulis aiškino, kad prieš imdamas šią paskolą su R.Kurlianskiu pasirašė skolos lapelį, bet prokurorams jį pateikė tik vėliau. Kalbama, kad skolos lapelį „MG Baltic“ viceprezidentui pasirašyti kalėjime perdavė jo advokatas.
Bet politikas stebėjosi, kad šio lapelio nerado jį sekę ir kratas atlikę pareigūnai: „Jei buvo naudojamos visos sekimo priemonės, buvo filmuojama, kaip aš atvažiuoju automobiliu, turėjo matytis, ką aš tame automobilyje darau.
Ten turėjo matytis, kad aš tikrai tą susitarimą pasirašau.“
Anot E.Masiulio, paskolos raštelį jis įsidėjęs į rankinę, tad automobilį krėtę pareigūnai ją turėjo rasti ir apžiūrėti.
Pirko butus Nidoje
E.Masiulis aiškino, kad skolintus pinigus kartu su artimų giminaičių šeima planavo investuoti į nekilnojamąjį turtą.
Jo teigimu, dar 2014 metais iš banko paskolintų pinigų abi šeimos bendra nuosavybe įsigijo butą Nidoje, kurį nuomojo. Pamatę, kad iš nuomos galima nemažai uždirbti, jie ėmė domėtis varžytynėse parduodamu nekilnojamuoju turtu.
E.Masiulis tikino, kad vienas sandoris turėjo vykti kaip tik gegužės 12-ąją, kai į jo namus pasibeldė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai. Jis teigė planavęs Nidoje pirkti dar vieną butą.
Norėjo greitos paskolos
E.Masiulis aiškino paskolą paėmęs grynaisiais pinigais, kad viskas būtų greičiau ir paprasčiau: „Jeigu į sąskaitą įkristų 90 tūkstančių eurų, man, kaip viešam asmeniui, reikėtų aiškintis, kiltų labai daug klausimų. Šioje situacijoje aš tikrai elgiausi apgailėtai nedovanotinai.“
Įtariamasis tikino turėjęs vilčių šią paskolą grąžinti per metus, nors pripažino, kad vien iš Seimo nario algos tokios sumos sukaupti nepavyktų.
Anot E.Masiulio, jis svarstė apie dviejų objektų Nidoje pirkimą – buto ir poilsio namų „Kaspalėja“, kuriuose yra 8 ar 9 kambariai. Juos buvo planuojama išnuomoti.
Buvęs parlamentaras teigė apie paskolą su R.Kurlianskiu kalbėjęs kelis kartus – gruodį užsiminęs, kad planuoja dalyvauti varžytynėse dėl pajūryje esančio objekto, kreipėsi į SEB banką dėl paskolos, o verslininkas esą pasiūlęs paskolinti.
Vėliau galimybė gauti paskolą iš R.Kurlianskio buvo prisiminta šių metų kovą, o galutinai dėl sumos ir grąžinimo termino susitarta gegužės 4-ąją.
Nespėjo nunešti į banką
E.Masiulis, kuriam pateikti įtarimai dėl neteisėto praturtėjimo, pateikė savo versiją ir dėl 250 tūkstančių eurų, per kratą rastų jo namuose.
Jis patikslino, kad į šią sumą įskaičiuota ir 90 tūkstančių eurų paskola, todėl liko aiškintis tik dėl 152 tūkstančių eurų.
E.Masiulis tikino dėl šių pinigų esantis visiškai ramus – jie buvo taip pat kaupiami investicijoms į nekilnojamąjį turtą: „Tai yra kelių artimų šeimų, giminaičių per 2016 metus sunešti pinigai, kad mes galėtume dalyvauti perkant nekilnojamojo turto objektus.
Jie yra pagrįsti, legalūs, turintys visus patvirtinančius dokumentus apie jų išgryninimą.“
Buvęs Seimo narys aiškino šių pinigų tiesiog nespėjęs nunešti į banką, nors kratos išvakarėse banke „Swedbank“ jau buvo išsinuomojęs seifą ir tai esą gali patvirtinti dokumentais.
Tiesa, teisėsaugininkai neatmeta, kad nenorėdami prarasti tokio solidaus kliento kaip koncernas „MG Baltic“ bankai galėjo sutikti tokį dokumentą išduoti ir atbuline data.
Nebuvo artimi draugai
Kas E.Masiulį siejo su R.Kurlianskiu, kad pastarasis sutiko be oficialių dokumentų paskolinti tokią sumą grynaisiais pinigais?
„Mes kartkartėmis susitikdavome, nors nebuvome ir nesame artimi draugai, šeimomis nebendravome. Tačiau iš tikrųjų pasitikėjimas vienas kitu buvo ir dalykiški mūsų santykiai leido man šito paprašyti.
Aišku, dabar aš labai apgailestauju, kad paprašiau šios paskolos“, – LRT televizijai užvakar aiškino E.Masiulis.
Ėjimas – lengvai nuspėjamas
Prokurorai kol kas nekomentavo viešai išsakytų E.Masiulio teiginių. Ar jo argumentai įtikinami, tarpusavyje svarstė ir advokatai.
Seimo narys Artūras Paulauskas yra dirbęs abiejose barikadų pusėse – ir prokuroru, ir advokatu.
– Kaip vertinate E.Masiulio viešai pateiktą versiją? – vakar A.Paulausko paklausė „Lietuvos rytas“.
– Iš karto po kratų gegužės mėnesį juokavau, kad jis aiškins, jog mašinoje laikė skolintus, o namuose – draugų pinigus.
Bet nesitikėjau, kad tai bus pagrindinė jo versija.
– Tiek dirbdamas prokuroru, tiek advokatu turbūt esate girdėjęs pasakojimų apie skolintus pinigus.
Ar tokios istorijos kam nors padėjo apsiginti?
– Tokia versija itin primityvi ir labiausiai nuspėjama. Suprasčiau, jeigu taip kalbėtų žmogus iš gatvės. Bet toks buvusio Seimo nario ir ministro paaiškinimas skamba labai nerealiai.
Kai tyrimo metu įtariamasis pateikia labai netikėtą versiją, patikrinti faktus prokurorams gali būti itin sudėtinga. Šiuo atveju buvo paminėta daug asmenų, daug veiksmų, todėl lieka tik nueiti visu šiuo keliu, ir viskas paaiškės.
Pirmaisiais nepriklausomybės metais, kai dirbau prokuroru, istorijas apie paskolas reikėjo tikrinti atidžiau.
Tuomet iš tiesų nemažai žmonių pinigus skolindavosi grynaisiais, o grąžinti juos pasižadėdavo ranka rašytais rašteliais.
Pastaraisiais metais tvarka tikrai sugriežtėjo ir rašteliai nebeįrodo paskolos fakto.
Politiko teiginiais apie skolintus pinigus sunku patikėti ir dėl to, kad tiek gautas paskolas, tiek brangesnius pirkinius privaloma deklaruoti.
– E.Masiulis minėjo ir savo giminaičius, kuriems galėjo priklausyti dalis pinigų. Prokurorams dabar teks visus juos apklausti?
– E.Masiulis nurodė, kad pirkti nekilnojamąjį turtą žadėjo su savo giminaičiais, kuriems priklausė ir dalis pinigų. Kaip buvęs prokuroras, galiu pasakyti, kad tai yra pavojingas kelias.
Jo paminėti žmonės atsidūrė slidžioje situacijoje – pareigūnai jiems taip pat turės keblių klausimų. Jei giminaičiai nebus apklausti tyrimo metu, tokia būtinybė iškils teisme.
– Prokurorai kol kas neskuba vertinti ir komentuoti viešai išsakytų E.Masiulio teiginių. Kodėl?
– Teisėsaugos pareigūnai visada sulaukia daug kritikos – tai per daug pasisako, tai per mažai. Reikia leisti jiems dirbti.
Visas versijas vertins ir sprendimą priims teismas.
– Iki šiol kalbėjote kaip buvęs prokuroras.
O kaip buvusiam advokatui E.Masiulio gynybos versija ar atrodo įtikinama?
– Ne, ji pasirodė labai primityvi. Galbūt jis neturėjo erdvės rimtesnėms versijoms kurti, gal buvo priremtas teisėsaugos surinktų įrodymų.
Bet, manau, žmogaus, kuris gyvena Lietuvoje ir žino realią situaciją, tokiu pasakojimu tikrai neįtikinsi. Ši istorija – ne iš mūsų gyvenimo.
Jei E.Masiulis, kaip jis pats sakė, turėjo skolos raštelį, juo iš karto reikėjo mojuoti prokurorams ir šia istorija besidomintiems žurnalistams.
Todėl susidaro įspūdis, kad viešumoje pateikta ne visa tiesa.
– E.Masiulis ne kartą užsiminė apie tai, kad laukia STT pareigūnų darytų vaizdo įrašų, kurie turėtų patvirtinti jo pateiktą versiją. Ar tai ne per drąsu?
– Manau, jis iš tiesų laukia. Jam pačiam turi būti įdomu, kas buvo užfiksuota ar įrašyta, – ar su tuo nesikirs jo pateikta versija.
Gynyba – neįtikinama
E.Masiulio pateikta paskolos versija neįtikino ir Seimo vicepirmininko socialdemokrato Gedimino Kirkilo.
„Manau, jis tris mėnesius ruošėsi kalbėti, o dabar tokiais dalykais bando padėti buvusiai partijai, iš kurios išėjo, nes Liberalų sąjūdis reikalauja kokios nors daugmaž įtikinamos versijos. Kiek tai padės, kitas klausimas.
Čia viskas yra siekis nukreipti dėmesį, sukelti gailesčio, gal supratimo, sušvelninti situaciją, kažkaip apsiginti, bet ne daugiau.
Pagal europietiškas tradicijas, tokiais atvejais pasitraukiama ir daugiau nebandoma kvailinti visuomenės“, – BNS kalbėjo G.Kirkilas.
Politikas abejojo, ar E.Masiuliui ir Liberalų sąjūdžiui jo išsakyta versija gali būti kuo nors naudinga, ir svarstė, kad buvęs lyderis savo partijai labiau būtų pagelbėjęs nieko nesakydamas.
E.Masiulio gynyba neįtikino ir konservatorių vadovo Gabrieliaus Landsbergio: „Net nesmagu klausyti tų visų paaiškinimų.
Gyvename dvidešimt pirmajame amžiuje ir visi žinome, kad pinigai skolinami per notarą, registruojant sutartis, pasirašant dokumentus.“
G.Landsbergis teigė pasitikintis dabartine Liberalų sąjūdžio vadovybe, bet kartu svarstė, kad liberalai neturėtų eskaluoti E.Masiulio pareiškimų kaip teisingų, nes tai dar labiau pakenks partijos pozicijoms prieš artėjančius Seimo rinkimus.
Darbo partijos lyderio europarlamentaro Valentino Mazuronio manymu, netgi patikėjus E.Masiulio pateikta versija, toks skolinimasis yra nepateisinamas.
„Bet man E.Masiulio aiškinimai nėra įtikinami. Nesu teisininkas, nenoriu veikti teisinių procesų, bet į pateiktą klausimą, kaip galima skolintis 90 tūkstančių eurų metams su Seimo nario alga, tikrai sunku rasti atsakymą“, – BNS sakė V.Mazuronis.
Atleistina ar neatleistina?
Tuo metu Liberalų sąjūdžio Seimo rinkimų sąrašo lyderis Eugenijus Gentvilas, kuris yra vadinamas E.Masiulio politiniu tėvu, sakė, kad buvusio partijos vadovo versija apie paskolą iš „MG Baltic“ viceprezidento jam skamba įtikinamai.
„Štai dėl ko mes nieko nežinojome, nes tai su partija nesusiję – tuo požiūriu, sakyčiau, įtikinama.
Kitas dalykas, manau, ar galėtų E.Masiulis meluoti ir sukurti visiškai kažkokią versiją, jeigu, pavyzdžiui, įrašyti pokalbiai bylotų visai ką kita.
Tai jis ir jo advokatai turėtų kalbėti taip, kaip buvo kalbamasi su R.Kurlianskiu“, – iškart po E.Masiulio išpažinties BNS samprotavo E.Gentvilas.
Klausiamas, ar jam ne keista, kad aukštas pareigas einantis politikas skolinosi neoficialiai iš verslininko, o ne iš banko, Seimo liberalų frakcijos seniūnas svarstė, jog gal ši paskola buvo suteikta palankesnėmis sąlygomis.
„Aš senais laikais esu paskolinęs grynaisiais, bet ar tai įprasta – nežinau“, – pridūrė politikas.
Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas, Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas Vitalijus Gailius pripažino, kad visuomenė politikui kelia aukščiausius reikalavimus ir padarytų klaidų dažniausiai neatleidžia.
„Aš niekada ir jokia forma nesiskolinčiau pinigų iš verslininkų, nes toks elgesys meta šešėlį, prasilenkia su sąžiningos, atviros politikos principais.
Politikai turi užsiimti politika, o ne verslu.
Kuo mums reikėtų tikėti? Kad būtent teisėsaugos institucijos išsiaiškins visą tiesą“, – tvirtino V.Gailius.
Nedaugžodžiaudamas Liberalų sąjūdžio vadovas, Vilniaus meras Remigijus Šimašius pareiškė, kad E.Masiulio, kaip politiko, karjera baigta, nes bet kokios pinigų sumos neturėtų atkeliauti į politikų rankas grynųjų pinigų pavidalu.
Įprasta įtariamųjų taktika
Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus Sauliaus Urbanavičiaus teigimu, įtariamasis, šiuo atveju E.Masiulis, turi teisę duoti parodymus ar apskritai atsisakyti tai daryti, o duodant parodymus galima sakyti tiesą arba kitaip gintis.
„Kaip rodo mūsų praktika, korupciniuose nusikaltimuose dažniausiai būna tokia gynybinė versija, kad tai yra paskola arba skolos grąžinimas“, – sakė S.Urbanavičius.
Panašiai kalbėjo ir generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas: „Vyksta ikiteisminis tyrimas, įtariamas asmuo gali pateikti vienokias ar kitokias versijas.
Kiek galiu pasakyti iš savo praktikos, tai tiesiog yra viena versijų, kurią reikia patikrinti ir įvertinti.“
Duomenų apie paskutines paskolas nėra
* Politikai privalo teikti interesų deklaracijas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK), o turto deklaracijas – Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).
* E.Masiulis teigė ėmęs 90 tūkst. eurų paskolą iš „MG Baltic“ koncerno viceprezidento R.Kurlianskio, o paskutinį kartą deklaravęs 2014-aisiais už paskolą įsigytą naują nekilnojamąjį turtą Nidoje. Tačiau viešai skelbiamose politiko deklaracijose šie sandoriai neatsispindi.
* Paskutinė VTEK pateikiama E.Masiulio ir jo sutuoktinės Ievos deklaracija pateikta 2014-aisiais. Joje nurodoma, kad 2010-ųjų pabaigoje šeima ėmė beveik 125 tūkst. eurų (tuomet 430 tūkst. litų) paskolą būstui iš banko „Nordea“, o po pusmečio sudarė 26 tūkst. eurų (tuomet 90 tūkst. litų) išperkamosios nuomos sutartį automobiliui įsigyti.
* VMI pateikti paskutiniai E.Masiulio šeimos duomenys rodo, kad sutuoktinių nekilnojamasis turtas pernai buvo vertas 217 tūkst. eurų – lygiai tiek, kiek ir 2014-aisiais. Tiesa, 2013-aisiais šeima nekilnojamojo turto nurodė turinti už mažesnę sumą – 182 tūkst. eurų.
* 2013-aisiais politikas su sutuoktine bankui buvo skolingas 141 tūkst. eurų, 2014-aisiais – beveik 147 tūkst. eurų (prisidėjo tais metais paimta per 7 tūkst. eurų žmonos paskola), 2015-aisiais – 131 tūkst. eurų.
Iš pirmų lūpų
Gitanas Nausėda
Finansų analitikas
„Pirma, E.Masiulis nukėlė mus į gūdžius viduramžius Italijoje, kai pirmieji bankai jau buvo susikūrę, tačiau kas yra bankinis pavedimas ir negrynieji, dar niekas nežinojo. Priminsiu, kad Katalikų bažnyčia tuo metu dar čirškino ant laužo eretikus ir raganas.
Kaip čia taip atsitinka, kad Lietuvos žmonių indėliai bankuose kasmet didėja septynmyliais žingsniais, nors palūkanos už juos yra nulinės, tačiau politikai tiesiog negali pakęsti sąskaitinių pinigų ir apsikaišioja spintas, butelius ir viską, kas turi talpos, grynaisiais? Koks gi jis liberalas, tiesiog ultrakonservatorius, kitaip nepavadinsi.
Gana keista, kad susikurti finansinį saugumą labiausiai norėta tuo metu, kai visos sociologinės apklausos pranašavo premjero arba bent jau svarbaus ministro portfelį po Seimo rinkimų.
Tačiau svarbiausia yra tai, kad politiko amatas pagal apibrėžimą negali sukurti saugumo net ir ketverių metų laikotarpiui. Jei kas nors nori saugumo, privalo dirbti nekilnojamojo turto brokeriu, žaislų surinkėju, gėlių augintoju ar pan.
Politikas, kuris užsigeidžia susikurti šeimos saugumą būdamas valstybės tarnyboje, tampa pavojingas visuomenei ir sau pačiam.“
Ramūnas Vilpišauskas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius
„Kol kas atrodo, kad tokia E.Masiulio gynyba nesustiprins rinkėjų pasitikėjimo partija, bet tai paaiškės jau netrukus.
Nors kaltinančiosios pusės argumentai apie tai, kodėl E.Masiuliui buvo duotas kyšis, yra gana silpni, jo paties pateiktas paaiškinimas, kad grynaisiais paskolą paėmė dėl skubos, taip pat atrodo neįtikinamas.
Daug kam bus sunku patikėti, kad tiek laiko politikoje aktyviai dirbęs žmogus, kuriam buvo prognozuojama premjero pozicija, galėtų taip elgtis tik dėl lengvabūdiškumo ir skubėjimo.
Esminis klausimas artėjant Seimo rinkimams – kiek esamų ar potencialių Liberalų sąjūdžio rinkėjų patikės tokia gynybos versija, kad tai – tik asmeninė E.Masiulio bėda, niekaip nesusijusi su partija ar daug rimtesniais reikalais, nei neapgalvotas elgesys.“ (BNS)
