Apie valdžią svajojantys konservatoriai jau matuojasi postus

Likus mėnesiui iki Seimo rinkimų opozicijoje esantys konservatoriai jau dalijasi valdžios postus. Trečia pagal populiarumą šalies partija šeštadienį paskelbė galimą būsimos Vyriausybės sudėtį.

Opozicinė Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šeštadienį tarybos posėdyje Vilniuje paskelbė, ką deleguotų į Vyriausybę, jei po Seimo rinkimų dalyvautų ją formuojant.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Opozicinė Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šeštadienį tarybos posėdyje Vilniuje paskelbė, ką deleguotų į Vyriausybę, jei po Seimo rinkimų dalyvautų ją formuojant.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Opozicinė Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šeštadienį tarybos posėdyje Vilniuje paskelbė, ką deleguotų į Vyriausybę, jei po Seimo rinkimų dalyvautų ją formuojant.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Opozicinė Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šeštadienį tarybos posėdyje Vilniuje paskelbė, ką deleguotų į Vyriausybę, jei po Seimo rinkimų dalyvautų ją formuojant.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Opozicinė Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šeštadienį tarybos posėdyje Vilniuje paskelbė, ką deleguotų į Vyriausybę, jei po Seimo rinkimų dalyvautų ją formuojant.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Opozicinė Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šeštadienį tarybos posėdyje Vilniuje paskelbė, ką deleguotų į Vyriausybę, jei po Seimo rinkimų dalyvautų ją formuojant.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Opozicinė Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šeštadienį tarybos posėdyje Vilniuje paskelbė, ką deleguotų į Vyriausybę, jei po Seimo rinkimų dalyvautų ją formuojant.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Opozicinė Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šeštadienį tarybos posėdyje Vilniuje paskelbė, ką deleguotų į Vyriausybę, jei po Seimo rinkimų dalyvautų ją formuojant.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Opozicinė Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šeštadienį tarybos posėdyje Vilniuje paskelbė, ką deleguotų į Vyriausybę, jei po Seimo rinkimų dalyvautų ją formuojant.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Opozicinė Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šeštadienį tarybos posėdyje Vilniuje paskelbė, ką deleguotų į Vyriausybę, jei po Seimo rinkimų dalyvautų ją formuojant.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Opozicinė Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šeštadienį tarybos posėdyje Vilniuje paskelbė, ką deleguotų į Vyriausybę, jei po Seimo rinkimų dalyvautų ją formuojant.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Opozicinė Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šeštadienį tarybos posėdyje Vilniuje paskelbė, ką deleguotų į Vyriausybę, jei po Seimo rinkimų dalyvautų ją formuojant.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Opozicinė Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šeštadienį tarybos posėdyje Vilniuje paskelbė, ką deleguotų į Vyriausybę, jei po Seimo rinkimų dalyvautų ją formuojant.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Opozicinė Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šeštadienį tarybos posėdyje Vilniuje paskelbė, ką deleguotų į Vyriausybę, jei po Seimo rinkimų dalyvautų ją formuojant.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Opozicinė Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šeštadienį tarybos posėdyje Vilniuje paskelbė, ką deleguotų į Vyriausybę, jei po Seimo rinkimų dalyvautų ją formuojant.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Opozicinė Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šeštadienį tarybos posėdyje Vilniuje paskelbė, ką deleguotų į Vyriausybę, jei po Seimo rinkimų dalyvautų ją formuojant.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Opozicinė Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šeštadienį tarybos posėdyje Vilniuje paskelbė, ką deleguotų į Vyriausybę, jei po Seimo rinkimų dalyvautų ją formuojant.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Opozicinė Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šeštadienį tarybos posėdyje Vilniuje paskelbė, ką deleguotų į Vyriausybę, jei po Seimo rinkimų dalyvautų ją formuojant.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Opozicinė Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šeštadienį tarybos posėdyje Vilniuje paskelbė, ką deleguotų į Vyriausybę, jei po Seimo rinkimų dalyvautų ją formuojant.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Opozicinė Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šeštadienį tarybos posėdyje Vilniuje paskelbė, ką deleguotų į Vyriausybę, jei po Seimo rinkimų dalyvautų ją formuojant.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Opozicinė Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šeštadienį tarybos posėdyje Vilniuje paskelbė, ką deleguotų į Vyriausybę, jei po Seimo rinkimų dalyvautų ją formuojant.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Opozicinė Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šeštadienį tarybos posėdyje Vilniuje paskelbė, ką deleguotų į Vyriausybę, jei po Seimo rinkimų dalyvautų ją formuojant.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Sep 10, 2016, 4:45 PM, atnaujinta Jan 9, 2023, 4:56 PM

Jeigu pavyktų sugrįžti į valdžią ir pretenduotų vadovauti būsimai Vyriausybei, konservatoriai būsimuoju premjeru siūlytų Gabrielių Landsbergį. Jis šeštadienį paskelbė naujus kandidatus, kurie galėtų pretenduoti į ministrus.

Džiugiai paskelbta, kad tarp pretendentų – dvylika mokslų daktarų, trys profesoriai. Tarp kandidatų – ne vienas buvęs ministras, daug parlamentarų, keli buvę ar esantys diplomatai, buvęs Ukrainos ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius.

Pastarasis pretenduoja vadovauti dviem ministerijoms – Energetikos arba Ūkio. Lietuvos banke dirbanti buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė taip pat pretenduoja į kelis postus – ją būtų siūloma skirti arba finansų, arba sveikatos apsaugos ministre.

Konservatorių lyderis paskelbė, kad Aplinkos ministerijai pretenduoja vadovauti Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė arba parlamentaras Paulius Saudargas, Energetikos ministerijai, be jau minėto A.Abromavičiaus, dar pretenduoja vadovauti buvęs jo patarėjas Adomas Ąžuolas Audickas, taip pat buvęs ūkio viceministras Dainius Kreivys.

Pretendentais į finansų ministrus įvardyti Andrius Kubilius, buvęs kandidatas į Vilniaus merus Mykolas Majauskas ir I.Šimonytė. Į krašto apsaugos ministro postą pretenduotų Seimo narys Arvydas Anušauskas, buvusi ministrė Rasa Juknevičienė, buvęs Seimo pirmininkės patarėjas Laurynas Kasčiūnas ir buvęs ambasadorius Žygimantas Pavilionis. 

Į kultūros ministro postą po sėkmingų rinkimų pretenduoja Vilniaus universiteto dėstytojas Bernardas Gailius, taip pat Seimo narys, operos solistas Vytautas Juozapaitis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai galėtų vadovauti Seimo narys Donatas Jankauskas, jo kolega Liutauras Kazlavickas, redaktorius Andrius Navickas, taip pat partijos atsakingoji sekretorė Monika Navickienė.

Susisiekimo ministerijos vadovu konservatoriai siūlytų A.Abromavičių arba parlamentarą Jurgį Razmą, Sveikatos apsaugos ministerijos – Seimo narį Antaną Matulą, chirurgą Juozą Pundzių, I.Šimonytę.

Švietimo ir mokslo ministerijai galėtų vadovautis parlamentaras Mantas Adomėnas, Kauno technologijos universiteto vadovas Petras Baršauskas, buvęs Seimo Švietimo mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys.

Į teisingumo ministrus pretenduoja sostinės vicemeras Valdas Benkunskas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos vicepirmininkas Stasys Šedbaras. Užsienio reikalų ministerijos vadovo postas matuojamas Seimo nariui Audroniui Ažubaliui, ambasadoriui Žygimantui Pavilioniui, Europos parlamento pirmininko patarėjui Arnoldui Pranckevičiui, Europos Sąjungos ambasadoriui Rusijoje Vygaudui Ušackui.

Tarp pretendentų į Ūkio ministerijos vadovus įvardytas A.Abromavičius, ekonomikos ir finansų analitikas Paulius Kunčinas, buvęs šios ministerijos vadovas Dainius Kreivys, visuomenininku prisistatantis Tadas Langaitis.

Į vidaus reikalų ministro postą būtų siūlomas arba parlamentaras Arvydas Anušauskas, Seimo narė Agnė Bilotaitė, buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas, Kauno technologijos universiteto studijų prorektorė Jurgita Šiugždinienė.

Konservatoriai įvardijo, kad Žemės ūkio ministerijai galėtų vadovauti ūkininkas Gintautas Gegužinskas, buvęs Seimo narys Edmundas Pupinis ar buvęs šios ministerijos atstovas Kazys Starkevičius.

Pretendentų į ministrus sąrašą sudarę partijos vedlys G.Landsbergis džiaugėsi komandos nariais, kurie esą kontrastuotų su ūsuotų bebrų Vyriausybe, ir pliekė dabartinį ministrų kabinetą.

Anksčiau žadėjęs niekada nekalbėti apie savo ankstesnį darbą dabartinėje Algirdo Butkevičiaus Vyriausybėje, konservatorių vedlys šeštadienį vis dėlto sulaužė šį pažadą.

Konservatorių pretendentas į premjerus pareiškė išėjęs iš darbo Vyriausybėje, nes esą daugiau negalėjo pakęsti ten matytos netvarkos. „Jeigu mes šiandien iš šono matome tą Vyriausybės nekompetentingumą ir atsakomybės nebuvimą, tai, patikėkite, iš vidaus vaizdas buvo dar blogesnis“, – pareiškė G.Landsbergis.

Jis aiškino, kad Lietuvos ekonomika byra dėl dabartinės valdžios aplaidumo, dėl praleistų progų padaryti daugiau, nei padaryta, nomenklatūrinio mąstymo ir dėl A.Butkevičiaus asmeninių problemų. „Mes praradome ketverius metus, per kuriuos galėjome nuveikti kur kas daugiau“, – valdančiuosius kritikavo konservatorių lyderis.

Ypač daug priekaištų jis turėjęs švietimo sistemai. „Švietimo ministrė Audronė Pitrėnienė yra blogiausia kada nors šiai sričiai vadovavusi ministrė. Padaryta ir prikalbėta tiek nesąmonių, kad bus sunku viską ištaisyti“, – sakė G.Landsbergis.

Kliuvo ir vedlio kalbos

Tačiau konservatoriams kliūva ir kai kurios partijos vedlio kalbos. Į G.Landsbergio viešus pasisakymus apie tos pačios lyties asmenų partnerystę reagavo jo pavaduotoja Irena Degutienė.

Politikė pastebėjo, kad G.Lansdsbergio svarstymai, kad šalis jau pribrendo tai įteisinti, neatitinka partijos programos. „Partijos programa galioja, ją gali pakeisti tik suvažiavimas, o ne pavieniai jos nariai“, – atkreipė dėmesį krikdemiškojo partijos flango lyderė.

I.Degutienė partijos narius paragino šią temą užbaigti: „Yra kur kas svarbesnių dalykų, apie kuriuos šiandien reikia kalbėti. Nes kai kas labai džiaugiasi ir trina rankas, matydamas, kad nukreipiamas dėmesys nuo svarbesnių problemų – Juozo Oleko auksinių šaukštų ir liberalų kompromitacijos. Todėl nepraraskime savasties, savo tapatybės ir neleiskime niekam, kad mus išmuštų iš balno.“

Apie primestas temas ir kitas grėsmes, kurios konservatoriams kyla prieš rinkimus, daug kalbėjo ir Andrius Kubilius. „Bus dedama daug pastangų mus suskaldyti ar primesti keistų diskusijų, ir mes turime tam nepasiduoti“, – sakė opozicijos lyderis.

Susirūpino dėl paveldo

Tačiau buvęs konservatorių lyderis neabejojo, kad būsimi rinkimai konservatoriams vėl atvers kelią į valdžią: „Koldūnų, veterinarinių medžioklių, auksinių šaukštelių ar asmeninių paskolų skandalai paskandins Lietuvą, jeigu mes to nesustabdysime. Todėl mums per paskutinį mėnesį reikia nesuklupti patiems ir laimėti rinkimus.“

Bet A.Kubilius pabrėžė darbus, kuriuos esą reikia nuveikti dar iki rinkimų, – tai interpeliacija žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei, krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui. „Bet vien to neužtenka, šiandien reikia matyti, o ką paveldėsime? Ką paveldės būsima G.Landsbergio Vyriausybė? Paveldėsime stagnaciją, menkstantį eksportą, o tai reiškia ir menkstančią ilgalaikę ekonomikos perspektyvą“, – svarstė į finansų ministrus pretenduojantis A.Kubilius.

Buvęs premjeras aiškino, kad jis, pasibaigus kadencijai, situaciją paliko geresnę, nei paveldėjo. „Ir krizę buvome įveikę, ir terminalo statybas pradėję. Galima būtų vardyti daug, o šiandien mes turime pasakyti, kad nieko panašaus iš šios Vyriausybės mes nepaveldėsime“, – pergalės nuotaika partijos bendražygius bandė užkrėsti jos lyderiai.

Džiaugėsi būsima sėkme

Partijos rinkimų štabui vadovaujantis D.Kreivys taip pat tikino, kad atliekamos apklausos esą nepakankamai tiksliai atskleidžia realias konservatorių galimybes būsimuose rinkimuose.

Buvęs ūkio ministras prognozavo, kad partija gali laimėti 16 mandatų ir pagal mandatų skaičių daugiamandatėje apygardoje aplenkti socialdemokratus. Anot D.Kreivio, realu, kad konservatoriai dar 25–26 mandatus gaus vienmandatėse apygardose. „Todėl tikėtina, kad mūsų frakcija gali peržengti 40 mandatų ir tapti didžiausia politine jėga būsimame Seime“, – būsimais laimėjimais džiaugėsi partijos rinkimų štabo vadovas.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.