Pagirtina, kad ministerija pagaliau atkreipė dėmesį ir į vienos iš pareigūnų profsąjungų – Lietuvos policijos profesinių sąjungų dar nuo šių metų sausio pabaigos viešą šauksmą-reikalavimą paskelbti reformų moratoriumą ir nedelsiant stabdyti visas šiuo metu įgyvendinamas pertvarkas policijos įstaigose. Pagirtina ir tai, kad Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas įpareigojo policijos vadovybę su profesinėmis sąjungomis iki rugsėjo 1-osios pasiekti susitarimą dėl viešosios ir kriminalinės policijos reformos detalių.
Postūmį diskusijoms greičiausia davė ir Seimo politikų noras išgirsti gyvą policijos generalinio komisaro Lino Pernavo žodį apie reformą. Paradoksas, bet kritiškai apie reformą ėmė kalbėti ir buvę Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, anksčiau dviem rankom balsavę už savo viršininkų norą sujungti viešąją ir kriminalinę policijas.
Arklio traukiamas vežimas pajudėjo iš vietos, tačiau stop! – arklys atsistojo ant užpakalinių kojų – ir nė krust.
Ką tik Vidaus reikalų ministerijoje lankėsi Europos policijos profesinių sąjungų susivienijimo delegacija. Ji domėjosi Lietuvos policijos reformos eiga ir vadovybės bendradarbiavimu su profesinėmis sąjungomis. Svečius priėmęs Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas pabrėžė, jog „vykdant reformą riboto biudžeto sąlygomis itin svarbu rasti sprendimą, kaip pasiekti reformos tikslus, nemažinant pareigūnų skaičiaus“. Gal taip kalbėdamas ministras buvo pamiršęs pažadą „pasiekti susitarimą“ su profsąjungomis? O juk ministras dar neseniai piktinosi, kad per pirmą pusmetį yra atleista – 450 pareigūnų, priimta – 45. Iš tikrųjų skaičiai šiek tiek kitokie: atleista – 466, priimta – 43.
Policijos vadovas yra sakęs, jog policijoje vykdomos reformos vienas iš tikslų – kad nuo 2017-ųjų patrulių skaičius didėtų apie 1400, iš viso – iki 3000. Tiesa, nepasakė, kad patruliais bus išsiųsti kriminalistai, kurie, girdi, dirba tik iki pietų, o po pietų neturi darbo.
Jau gerokai po rugsėjo 1-osios, o tiek Vidaus reikalų ministerijos, tiek Policijos departamento vadovų pozicija duoda peno daryti išvadą, kad numatytoji reforma toliau bus stumiama, mat jokio ministro žadėtojo susitarimo taip ir nepasiekta. Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė neslepia: susitarimo su Policijos departamentu dėl reformos nebuvo pasiekta. Pareigūnų netenkina, kaip ir anksčiau, trys pagrindinės reformos nuostatos: universalaus policininko, viešosios ir kriminalinės policijos sujungimo ir budėjimo namuose, už ką mokamas priedas prie algos.
Bene skaudžiausia šiandien pareigūnui – alga. Policijos departamente jau nebeslepiama, kad pareigūnų sumažinta, norint kitiems algas padidinti „dirbant namuose“. Tokiems „dirbantiems“ šiemet jau sumokėta maždaug ketvirtis milijono eurų. Tačiau įdomiausia, kad didesnė dalis šių lėšų teko policijos vadovams – kai kurie per mėnesį prisidūrė po 300-500 eurų. Tuo tarpu eiliniams teko grašiai. Kita problemos pusė – kad ir eiliniai policininkai ne visi skiriami „budėti“ namuose, o tik 600-700 eurų per mėnesį „į rankas“ gaunantys. Kaip tokiu atveju jaustis, sakykime, 15 metų policijoje ištarnavusiam kolegai, kurio atlyginimas kad ir 720 eurų, kodėl jam užkirsta galimybė prisidurti?
Stebint situaciją policijos sistemoje, panašu, kad skirtingai negu vieši Vidaus reikalų ministro pažadai, reformą bandoma prievarta spartinti. Kitaip sunku įvertinti ir suprasti faktą, kai šalies kriminalinės policijos vadovas laikinai paskiriamas didžiausio Vilniaus apskrities policijos komisariato laikinuoju vadovu. Tikslas neslepiamas: „pagrindinė jo užduotis bus sėkmingai įgyvendinti naują policijos darbo organizavimo idėją“.
Į šį keistą faktą iš tikrųjų reikėtų pažvelgti giliau: nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo iki šiol sostinės policija buvo sukaupusi didžiulį žmogiškąjį kapitalą, kuris tapo efektyvios veiklos kertiniu akmeniu, išsaugojusi pakankamai stiprų kriminalistų padalinį, kuris pirmasis šalyje sunaikino organizuotą nusikalstamą grupuotę – „Vilniaus brigada“. Kuo gali baigtis nepamatuotos reformos, kurias aštriai kritikuoja ne vieną dešimtmetį nusikaltėlius gaudantys pareigūnai? „Jau šiandien policija yra tapusi ne nusikaltimų tyrėja, bet registratore. Po policijos reformos tokia tendencija dar labiau stiprės, o nusikalstamų veikų, ir, svarbiausia, neišaiškinamų bylų skaičius didės“.
Kyla pagrįstas klausimas: jei šiandien matomi neigiamos policijos reformos padariniai ir prognozuojamas visos sistemos demoralizavimas bei išbalansavimas prievarta pašalinus profesionalus, kodėl vis tik reforma stumiama į priekį?
Nepaisant net ministro raginimų sustoti, išklausyti konstruktyvią kritiką ir pasverti galimas teigiamas bei neigiamas reformos pasekmes?
Policijos departamente „draugų būrys“, sugebėjęs iš kelio pašalinti talentingesnius už juos pačius kolegas, lieka šešėlyje ir toliau vadovauja sistemai. Kad tokia yra galima tiesa, leidžia manyti jau bene trys mėnesiai sklandančios kalbos apie Vilniaus apskrities policijos būsimo vadovo kandidatūrą.