Kaip čia atsitiko? Juk visus ketverius metus didžiausia Lietuvos partija – socialdemokratai, su trejomis (kol neišmetė V.Tomaševskio) partijomis dirbo koalicijoje. Ar reikia suprasti iš profesoriaus pasažo, kad ir socialdemokratai – prorusiška partija?
Ar tikrai Rusija bando įtakoti Lietuvos rinkimus į Seimą ir jeigu taip, kaip tai sustabdyti? Yra tik vienas radikalus būdas: V.Putino Rusija turi pralaimėti visais frontais. Kiek pasiruošę tokiam scenarijui Vakarai?
Šių metų Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimas Kinijoje antraip nei teigia pats V. Putinas, nelabai jam sekėsi primesti savo agresyvius siekius. Vokiečiai ir prancūzai atsisakė be Ukrainos prezidento P.Poršenkos tęsti derybas dėl Ukrainos su V.Putinu.
Tuo pat prieš G20 susitikimą, Vokietijos užsienio reikalų ministras F.W.Steinmeieris, jeigu pamenate, net pasiūlė NATO baigti žvanginti ginklais prie Rusijos sienų bei vėl normalizuoti santykius su Rusija. Kol tokia trumparegystė ir beprincipingumas tęsis, Ukrainoje liesis kraujas, o V.Putino šutvė toliau šantažuos Vakarus. Ir taip, jie toliau sėkmingai naudos savo „minkštąją galią“ įtakoti rinkimus ir JAV, ir ES ir Lietuvoje. Jau senai įtakoja per visus finansinius, politinius, kultūrinius kanalus.
Beje, norėčiau Vokietijos užsienio reikalų ministro patikslinimo: apie kokias Rusijos sienas jis kalba. Mat šiandienos neo imperialistinė Rusija savo sienas mato žlugusio Varšuvos pakto ribose. Jeigu Vokietijos socialdemokratai bando apsimesti, kad į rusiškąjį neo imperializmą neverta kreipti dėmesio, jeigu jie mano, kad jis nekelia grėsmės, tai nebelieka nieko kito kaip manyti, jog jie priima putiniškąjį pasaulio tvarkos naratyvą.
Jame Rusijos sienos baigiasi prie pačios Vokietijos. Tereikia Rusijai praryti įstrigusį jos gerklėje Ukrainos kąsnį, ir V.Putino svajonė išsipildys. D.Trumpas, jeigu taptų JAV prezidentu kartu su F.W.Steinmeieriu galimai parodytų susirūpinimą ir ramiai užsimerktų. Tai, žinoma, būtų blogiausias Europai variantas.
Grįžkime į Lietuvą. R.Lopatos siūloma idėja – socialdemokratų koalicija su konservatoriais – nėra nauja. Ji yra Seimo viceprimininko socialdemokrato Gedimino Kirkilo senas arkliukas. Ar tokia koalicija apsaugos Lietuvą nuo Rusijos siekių įtakoti Lietuvos politiką?
Gal pradžioje sudėliokime taškus ant kai kurių teiginių. Kalbu apie socialdemokratų vadovaujamos koalicijos partnerius ir kiek jie yra įtakoti. Žvelgiant į tokias Lietuvos nepriklausomybei svarbias sritis kaip antai energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos, efektyvus Lietuvos karinės galios atkūrimas, Lietuvos verslo bei konkurencingumo Vakarų rinkose skatinimas siekiant reformuoti Darbo kodeksą, neturiu pagrindo teigti, kad socialdemokratų vadovaujama vyriausybė kažkaip įtakota Rusijos. Jeigu taip būtų, mano minėtos sritys būtų visiškai apleistos.
Žinoma, galima traktuoti šią koaliciją pastoviai krečiančius švogerizmo, korupcijos, prekybos poveikiu skandalus kaip grėsmę Lietuvos saugumui, bet tai jau mūsų pačių rankomis kasama duobė sau patiems. Ar tų skandalų galima bus išvengti dirbant koalicijoje su konservatoriais? Geras klausimas.
Juk jų valdymo laikais panašių skandalų taip pat pakako ir jų „naktinę mokesčių reformą“ galima įvardinti kaip grėsmę Lietuvos saugumui. Pasekmės Lietuvos demografijos padėčiai žiaurios. Tiesą sakant, abi partijos niekaip nesugebėjo sustabdyti masinės emigracijos. Ar rusai dėl to kalti? Kaip sakoma, turint tokių draugų priešų nereikia.
Aišku, vėl prileisti prie valdžios socialdemokratų koalicijos partnerius su savo „asmenybėmis“ nuo kurių vidinės kultūros neturėjimo, siaurakaktiškumo, patvorinio „filosofavimo“ norisi žagsėti – neleistina. Toks politikos lygis, toks iššūkis intelektui veda tiesiai į konfliktą su naująja, šiuolaikine visuomenės karta. Senoji, sovietų išugdyta karta, nespėja koja kojon su jau laisvės sąlygomis iškilusia studentija, laisvu piliečiu, emigracijoje prakutusiais ir senąsias demokratijas patyrusiais išeiviais. Ta senoji karta kitaip paprasčiausiai nemoka.
Ir štai tokios dvi politikų įkaitais tapusios ideologijos bandytų sutilpti į vieną koaliciją? Sunku įsivaizduoti, bet, žinoma, įmanoma. Vienoje pusėje yra gan homogeniški socialdemokratai, nes partijoje nėra jokios opozicijos vertos pavadinimo.
Konservatoriai tuo tarpu pjaunasi tarpusavyje visai pagrįstai: vienoje pusėje liberaliąją demokratiją išpažįstančių konservatorių blokas siekiantis daug maž atitikti Švedijos nuosaikiuosius konservatorius, kitoje pusėje – visiški susimovę talibai „krikščionys demokratai“ svajojantys stipria bažnytine ranka išgelbėti Lietuvą nuo tos pačios liberalios demokratijos.
Bet, jeigu abi partijos kažkaip prieš visus dėsnius sudarys koaliciją vardan valstybės išgelbėjimo nuo patvorinių ir, anot R.Lopatos, Rusijos įtakojamų partijų, Lietuvoje prasidės nauja politinė era. Ta, kurioje jau niekas negalės apšaukti savo priešininką dirbant Rusijai. (įtraukus R.Karbauskį į koaliciją, būtų galima jį kontroliuoti).
Jeigu po ateinančių rinkimų socialdemokratai vėl turės galimybę formuoti vyriausybę, didžiausią blogybė būtų toliau dirbti su R.Pakso, V.Tomaševskio, V.Uspaskicho ir R.Karbauskio partijomis. Tokiu atveju jau niekas nepaneigs, kad socialdemokratai yra Rusijos įtakoti. Mažiausiai ko reikia Lietuvai po rinkimų, tai tokių grėsmių Lietuvos saugumui.
