„Karinis rengimas reikalingas mokyklose ne tik kaip pilietinio
ugdymo, bet ir kaip piliečių rengimo krašto gynybai priemonė“,
– sakė jis pirmadienį per Seime surengtą konferenciją apie
Lietuvos ir regiono saugumo iššūkius.
E.Vosyliaus teigimu, Lietuva šiuo atveju turėtų sekti Lenkijos
pavyzdžiu ir parengti teisinę bazę mokyklose organizuoti
savanoriškas karinio parengimo pamokas. Anot jo, tokios pamokos
sėkmingai vyksta daugelyje Lenkijos mokyklų.
„Kai kas iš mūsų Švietimo ir mokslo ministerijos sako:
nemilitarizuokime mokyklos. Ar jie supranta, kas yra militarizavimas
ir kas yra militarizmas? Antanas Maceina dar 1943 metais savo knygoje
„Tautinis auklėjimas“ buvo labai gražiai parašęs, kad karinis
jaunimo ruošimas iš esmės yra auklėjimas ginti tėvynę, jis
neturi nieko bendro su militariniais kai kurių valstybių
siekiais“, – tvirtino atsargos pulkininkas.
Jis prisiminė, kad Švietimo ir mokslo ministerija yra
patvirtinusi žmogaus saugos bendrąją programą ir pilietiškumo
modelį, kuris yra pasirenkamas.
„Manau, kad to neužtenka, reikalinga karinio mokymo programa.
Kokios apimties, kokio turinio, turėtų nuspręsti susėdę dviejų
ministerijų – Krašto apsaugos bei Švietimo ir mokslo –
atstovai“, – sakė E.Vosylius.
Anot jo, ŠMM atstovams trūksta supratimo apie švietimo indėlį
į nacionalinį saugumą ir gynybą.
„Kad supratimo trūksta, galiu pailiustruoti. Lietuvos karo
akademija 2012 metais pradėjo organizuoti nacionalinio saugumo ir
gynybos kursus įvairių ministerijų aukštiems pareigūnams:
viceministrams, kancleriams, departamentų direktoriams. Būnant Karo
akademijos vadovu nuo 2012 iki 2015 metų septyni tokie kursai
(surengti) du kartus per metus, rudenį ir pavasarį. Vienam tik kurse
sudalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas. Aš nelabai
suprantu, ar jie nesuvokia, kad švietimas yra be galo svarbus mūsų
nacionalinio saugumo architektūroje?“ – retoriškai klausė
atsargos pulkininkas.
Pradėti diskusiją apie karinio rengimo pamokų grąžinimą į
mokyklas prieš dvejus metus yra siūlęs Seimo Nacionalinio saugumo
ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas.
„Iš tikrųjų grėsmė yra, grėsmė išlieka, ir mes turime
ruošti savo jaunimą. Aš įsivaizduoju, kad turime peržiūrėti
(karinį – BNS) rengimą ir jį grąžinti į mokyklas, kad
vyresniųjų klasių moksleiviai galėtų bent suprasti, kas yra
ginklas, kaip jis šauna, kaip jis naudojamas“, – tuomet kalbėjo
A.Paulauskas.
Pasak E.Vosyliaus, karinio parengimo įvedimas mokyklose leistų
ugdyti atsparesnę iš Rytų sklindančiai propagandai kartą.
Karinio rengimo pamokos Lietuvos mokyklose buvo privalomos iki
nepriklausomybės paskelbimo.