Rinkimų išvakarėse už tos pačios lyties asmenų partnerystę
pasisakė penki iš aštuonių populiariausių partijų sąrašų
lyderių.
Tai rodo lūžį politinio elito požiūryje į seksualinių
mažumų teises – prieš 2012 metų Seimo rinkimus iš didžiųjų
partijų už gėjų partnerystės įteisinimą pasisakė vienintelis
Liberalų sąjūdis.
Politikai rinkimų kampanijos metu neakcentuoja
LGBTI (lesbietės, gėjai, biseksualai, transseksualai,
interseksualai) teisių, bet sulaukė klausimų šia tema diskusijose
su miestų jaunimu.
„Politikai nepradės kalbėti apie tai, kas nėra labai svarbu
žmonėms. Lietuva žmogaus teisių klausimais yra pakankamai
konservatyvi valstybė“, – BNS sakė Vilniaus universiteto
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas
Mažvydas Jastramskis.
Pernai atlikta Eurobarometro apklausa rodo, kad tos pačios lyties
asmenų santuokų įteisinimui Lietuvoje pritaria ketvirtadalis
gyventojų. Paskutinių kelių metų tyrimai liudija, jog ši dalis
nuosekliai auga.
Be Lietuvos, homoseksualų santykių nėra įteisinusios dar
penkios Europos Sąjungos (ES) šalys, tarp jų – kaimyninės
Lenkija ir Latvija. Iš likusių 23-ų valstybių maždaug pusė
leidžia homoseksualams tuoktis, kita pusė – tik sudaryti
partnerystę.
Partnerystei – taip, įvaikinimui – ne
Šiuo metu Lietuvoje įteisinti santykius galima tik susituokus
– partnerystės negali sudaryti nei tos pačios, nei skirtingos
lyties asmenys.
Partnerystės šalininkai sako, kad nesusituokę partneriai
diskriminuojami, nes neturi teisės į paveldėjimą, automatiškai
negali gauti informacijos apie į nelaimę patekusio partnerio
sveikatą, atstovauti vienas kitam teismo procese. Partnerystės
kritikai teigia nuogąstaujantys, kad įstatymiškai apibrėžus
partnerystę, bus sumenkinta santuokos reikšmė, ir tai gali tapti
pirmuoju žingsniu artėjant link leidimo įsivaikinti homoseksualams.
Dabartinė kairiųjų Vyriausybė siūlė partnerystę įteisinti
tik tarp vyro ir moters, tačiau projektas Seimui taip ir nebuvo
pateiktas. Socialdemokratų lyderis premjeras Algirdas Butkevičius
viešai yra pasisakęs prieš homoseksualų partnerystę.
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis užima liberalesnę
poziciją – jis siūlo leisti partnerystę tos pačios lyties
asmenims. Tiesa, kol kas neaišku, kaip jam sektųsi įtikinti savo
frakcijos Seime narius, nes kai kurie partijos senbuviai viešai
atsiribojo nuo pirmininko pozicijos.
„Esu viešai išreiškęs savo asmeninę poziciją – pritariu
civilinės partnerystės įteisinimui, nepriklausomai nuo ją
sudarančių lyties“, – BNS sakė G.Landsbergis.
Tradiciškai paramą homoseksualų partnerystei išsako liberalai.
Anot Liberalų sąjūdžio sąrašo lyderio Eugenijaus Gentvilo, po
26-erių nepriklausomybės metų Lietuvai reikia „sekti pasaulį ir
suteikti galimybes žmonėms gyventi ne reguliuojant jų gyvenimą, o
jiems patiems priimant sprendimus“.
Kalbėdami su BNS, paramą tos pačios lyties asmenų partnerystei
išsakė ir „darbietis“ Kęstutis Daukšys, Antikorupcinės
koalicijos sąrašo lyderis Naglis Puteikis, „valstiečių“
atstovas Saulius Skvernelis.
Kategoriškai prieš pasisakė du politikai – Lietuvos lenkų
atstovė Rita Tamašunienė bei „tvarkietis“ Remigijus
Žemaitaitis.
„Pritariu partnerystės įteisinimui, tiek tarp vyro ir moters,
tiek tarp tos pačios lyties asmenų, bet kategoriškai prieš
įvaikinimą tos pačios lyties porų“, – BNS sakė N.Puteikis.
K.Daukšys svarstė, kad „juridiškai jie
(homoseksualai) turėtų turėti galimybę kokiu nors būdu
įtvirtinti savo bendravimą, kad būtų aiškūs paveldėjimo
dalykai, išsiskyrimo atveju, kad būtų turto dalybos“, bet sakė
nepritariantis homoseksualių asmenų santuokai. „Tam tikra apimtimi
partnerystė galėtų būti įteisinta, kiek susiję bendro turto
valdymu ir panašiai, be įvaikinimo ir visų kitų dalykų“, –
kalbėjo K.Daukšys.
S.Skvernelis teigė, kad valstybė negali įsakinėti, kaip
žmonėms gyventi. „Jei gyvena toks pačios lyties asmenys, jų
teisiniai santykiai turi būti sureguliuoti Civilinio kodekso. Jei jie
nori gyventi, tegu gyvena, bet jie turi turėti tam tikras teises,
kurios numatytos kiekvienam piliečiui – paveldėjimo teisė, kai
atsitinka nelaimė, informacijos teikimas iš gydymo įstaigų, taip
pat toks subtilus dalykas kaip baudžiamajame procese įtvirtinta
teisė neliudyti prieš sau artimą asmenį“, – apie partnerystės
įteisinimą BNS sakė S.Skvernelis.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų
sąjungos sąrašo lyderė R.Tamašunienė sako, kad jų partija –
už krikščionišką tradicinę šeimą, panašios pozicijos laikosi
ir R.Žemaitaitis.
„Žmonės, pasirinkę kitokią gyvenimo formą, sugyvenimo
formą, taip pat turi prisiimti atsakomybę ir jausti, kokios
pasekmės gali būti. Be to, tai atveria duris visai nereikalingam
dalykui kaip vienos lyties partnerystei. Mes esame prieš, negalime
leisti sau dar labiau mažinti savo gyventojų skaičių, o reikia
paremti tradicinę gražią šeimą, ir visą politiką ir valstybės
dėmesį nukreipti į šeimos stiprinimą“, – BNS sakė
R.Tamašunienė.
„Tvarkiečių“ sąrašo lyderis sako kategoriškai esantis
prieš partnerystę tiek tarp vyro ir moters, tiek tarp tos pačios
lyties asmenų. „Manau, mes turime išsaugoti tai, kas yra vertybė,
o ne tai, kas populiaru, nes jei pažiūrėtume, didžiosios
valstybės prieš tūkstantį metų griuvo, viena iš priežasčių –
homoseksualų santykių įteisinimas, laisvas elgesys ir leidimas tai
propaguoti“, – BNS sakė R.Žemaitaitis.
Dėl abortų ir pavardžių nuomonės skiriasi
Dar viena tema, dėl kurios daugelį metų Seime laužomos ietys
– abortų draudimas. Lietuvoje šiuo metu leidžiama iki 12
nėštumo savaitės nutraukti nėštumą be papildomų sąlygų.
Sekdami kaimyninės Lenkijos pavyzdžiu, Lietuvos lenkų politikai
siūlo uždrausti abortus, išskyrus išžaginimo atvejį arba kai
kyla pavojus nėščiosios sveikatai.
BNS sąrašų lyderių apklausoje tokius siūlymus parėmė
vienintelis „darbiečių“ atstovas Kęstutis Daukšys. Kiti
politikai akcentavo, kad draudimai problemos neišspręs, o daugiau
dėmesio reikia skirti švietimu ir skurdo mažinimui.
Sąrašų lyderių apklausa neleidžia tiksliai prognozuoti, ar
naujasis Seimas įteisins originalią pavardžių rašybą
dokumentuose, naudojant nelietuviškas w, q ir x raides, ar paliks
šią situaciją toliau spręsti teismams.
Šiuo atveju vienoje pusėje „už“ stoja A.Butkevičius,
R.Tamašunienė, R.Žemaitaitis, E.Gentvilas, bet K.Daukšys,
S.Skvernelis ir N.Puteikis siūlo pavardę originalia rašyba leisti
tik papildomame paso puslapyje.
G.Landsbergis sako neprieštaraujantis „w“, „q“ ir „x“
įteisinimui, bet kartu priduria, jog būtina paisyti griežtų
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadų.
Lietuvos įstatymai numato, kad piliečių dokumentuose vardai ir
pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Seime ne kartą svarstyta
liberalizuoti šią tvarką, bet galutinio sprendimo nepriimta iki
šiol. Pastaraisiais metais keli asmenys įgijo teisę į „w“
raidę asmens dokumente, laimėję bylas teismuose.