Klaipėdos rajone žvejai mėgėjai iš nusausinto Laukžemio tvenkinio spėjo ištraukti ir perkelti į kitus vandenis ko ne dvi tonas ten paliktų dar žiobčiojančių šamų, lydekų, lynų, kitokių žuvų. Surinkta apie 600 kilogramų gaišenų, gyvajai gamtai padaryti nemenki nuostoliai skaičiuojami, bet neaišku, kas juos turėtų atlyginti.
Kvietė gelbėti gaištančias žuvis
Praėjusią savaitę Klaipėdos gyventojai susidomėję stebėjo, kaip į Trinyčių tvenkinį paleidžiamos žuvys iš sausinamo Laukžemio ežero. Gelbėti gaištančias žuvis pasiryžo grupelė savanorių – socialiniame tinkle „Facebook“ sukūrė paskyrą „Laukžemės reikalas“ ir paragino visus gamtos mylėtojus pasiraitoti rankoves.
Buvo ir kitokių gelbėtojų. Pasklidus žiniai, kad Laukžemio ežeras senka, kai kurie atvykėliai kibirais sėmė spurdančias žuvis, todėl savanoriai paromis budėjo prie tvenkinio, kad grobuonys neišgaudytų lengvai pasiekiamo laimikio.
Gabenti žuvis iš sausinamo šešių hektarų ploto Laukžemio ežero į Trinyčių tvenkinį uostamiestyje Aplinkos ministerijos valdininkai leido po to, į ją kreipėsi dėl naikinamų gyvosios gamtos išteklių sunerimę savanoriai.
Įžuvintas tvenkinys miesto centre
Gelbėtojai į Trinyčių tvenkinį paleido didesnę dalį Laukžemio ežero dumblyne sugraibytų žuvų, tarp kurių buvo ir tokių, apie kokias svajoja ne vienas žvejys. Dabar čia nardo net 1,90 metro ilgio 40 kilogramų šamas.
Apie 500 kilogramų savanorių išgelbėtų penkiolikos rūšių žuvų paleista į kitus Kretingos rajone esančius Tūbausių ir Lazdininkų tvenkinius.
Pilietinę akciją akylai stebėję aplinkosaugininkai visas perkeliamas žuvis skrupulingai suskaičiavo. Tarp jų buvo 300 lydekų, 546 lynai, 272 karšiai, 31 karpis, 10 šamų, šimtai ešerių šapalų, karosų, raudžių.
Klaipėdos centre tyvuliuojančiame Trinyčių tvenkinyje apgyvendintas ir vienas iš Laukžemio ežero perkeltas ungurys.
Specialistai jokios grėsmės nematė
Nusausinto ežero dugnu braidžioję gamtos bičiuliai iš dumblo traukė ne tik dar spurdančias, bet ir nugaišusias lydekas, šamus, lynus – jų irgi buvo šimtai.
Negyvas žuvis traukė glėbiais – dabar gali netekti posto
Krūvos gaišenų visų gamtai padarytų nuostolių neatspindi. Daug mailiaus žuvo ardant užtvanką. Aplinkosaugininkų įžvalgos, kad nuleidžiant ežero vandenį visos žuvys galės lengvai išplaukti į Dangės upę, nepasitvirtino.
Žuvų gaišenas niekieno neprašomi rankiojo savanoriai, nors tvarkyti aplinką įpareigota hidrotechnikams leidimą remontuoti Laukžemio ežero užtvanką ir nuleisti vandenį suteikusi Klaipėdos rajono savivaldybė.
„Gerai, kad šliuzai įstrigo – staigiai nuleidus ežero vandenį, būtumę patyrę didesnių nuostolių – tektų susemti dar daugiau srovės sumaitoto mailiaus. Dangės nebūtų pasiekusios ir stambesnės žuvis“, – įsitikinę gelbėtojai.
Žalos ir nuostolių nesureikšmina
Klaipėdos regiono Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Vitalijus Marozas mano, jog didesnė dalis mailiaus ir žuvų vis dėlto išplaukė į Dangę: „Nuostoliai nėra tokie jau dideli kaip dabar norima juos pavaizduoti“.
Jis skeptiškai vertina žinias, kad Laukžemio ežero žuvų ištekliai esą siekė apie šimtą tonų: „Ten galėjo būti daugiausiai 4-5 tonos žuvų. Pusė jų perkelta kitur. Gaišenų atrastume kur kas daugiau, jeigu ežere būtų knibždėjusios žuvys“.
Žuvų gelbėtojai savo ruožtu juokiasi iš valdininkų kalbų apie minimalią žalą gamtai: „Oficialiai apskaičiuotas gaišenas surankiojome tik viename ruože. Daug jų pasiliko dumble, sunkiau prieinamose vietose, mums labiau rūpėjo gelbėti didesnes ir dar gyvas žuvis – reprodukcijos šaltinį“.
Kaltininkai – vis dar šešėlyje
Vandens telkinius siaubiantiems brakonieriams už kiekvieną neteisėtai sugautą žuvelę skiriamos tokios baudos, kad vėliau ne vienam išgaruoja bet koks noras rizikuoti. Už visas Laukžemio ežere nugaišintas žuvis susitvenktų nemenka baudų už gyvajai gamtai padarytą žalą suma.
V.Marozas sakė, jog dar neaišku, kas turėtų atlyginti žalą: „Tarp galimų atsakovų – ežero užtvankos įrenginių tvarkymo projekto užsakovė Klaipėdos rajono savivaldybė – ji parinko rangovus, kontroliavo jų darbą“.
Laukžemio ežeras išnuomotas Medžiotojų ir žvejų draugijos Klaipėdos filialui, todėl V. Marozas įžvelgia ir šios organizacijos kaltę: „Ežerų nuomotojai turi rūpintis, kad ten atliekant įvairius darbus gamta nenukentėtų“.
Neplanavo nugaišinti visų žuvų
Aplinkosaugininkai dar nenusprendė, kokia nuostolių apskaitos metodiką taikyti atlyginant žalą gamtai – skaičiuojant kiekvieną dumblyne užtroškusią didelę ir mažą žuvelę ar vertinant bendrąjį surankiotų gaišenų svorį ?
„Gali būti įvairių nuomonių, bet kaltininkų šiuo atveju negalėčiau tapatinti su užkietėjusiais brakonieriais – pastarieji veikia neteisėtai, o čia juk niekas negalvojo, iš anksto neplanavo marinti žuvų“, – aiškino V.Marozas.
Kai kuriems Laukžemio tragediją iš šalies stebėjusiems žuvininkams atrodo, jog kompetencijos, kaip reikėtų elgtis tokiais atvejais, pritrūko net tik užtvankos remontininkams, bet ir pilietinės akcijos dalyviams.
Aplinkosaugininkai surankiotas dar gyvas žuvis siūlė paleisti į didesnius vandens telkinius, tačiau savanoriai įžuvino nedidelį Trinyčių tvenkinį didmiestyje. Kaip ten išgyvens didžiuliai šamai, lydekos ir karpiai, galima tik spėlioti.
Meškeriotojai jau tykoja šamų
Laukžemio tvenkinys dirbtinai suformuotas prieš keturis dešimtmečius, užtvenkus Eketės upelį. Maždaug šešių kilometrų ilgio vandens telkinys buvo atgaiva žmonėms, kurie čia traukdavo ir maudytis, ir žvejoti.
Pastaruoju metu susijaudinta, kad visiškai susidėvėjusi užtvanka neatlaikys potvynio – tuomet vanduo grasintų užlietų ne tik aplinkines sodybas sodus, bet ir Klaipėdos senamiestį.
Klaipėdos rajono savivaldybė nusprendė užtvanką remontuoti – tam skirta daugiau kaip ketvirtis milijono eurų. Dar 30 tūkst. eurų numatyta ežero įžuvinimui, kai jis vėl bus užvindytas vandeniu.
Valdininkai apie žuvų perkėlimą iš Laukžemio ežero į kitus vandens telkinius prakalbo tik tuomet, kai neapsikentę savanoriai patys pradėjo jas graibyti iš dumblo.
Statybininkai žada užtvanką suremontuoti po kelerių metų – tada ežeras vėl prisipildys vandens, gal net bus įžuvintas kaip numatyta savivaldybės planuose.
Žinia, kad Trinyčių tvenkinyje plaukioja didžiulis šamas, jau pasklido po Klaipėdą. Meškeriotojų čia vis daugiau.