Apie rinkimų rezultatus ir tai, kokios koalicijos galime tikėtis po rinkimų, „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ su žurnaliste Daiva Žeimyte kalbėjosi Valstiečių ir žaliųjų sąrašo lyderis Saulius Skvernelis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Andrius Kubilius bei Socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas.
– Valstiečiai ir žalieji bei konservatoriai šiuose rinkimuose žengia koja kojon, yra vieno mandato skirtumas. Pone Kubiliau, ko tikitės iš antrojo turo? Pirminiais duomenimis į vienmandates apygardas pateko 41 konservatorių atstovas ir 42 Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatai.
– (A. Kubilius) Sunku skaičiuoti. Mūsų dar yra 41, iš jų 21 pirmauja, o valstiečių yra 40, iš jų 21 pirmauja. Kiekvienas tikimės, kad laimėsim daugiau, bet situacija rodo, kad mes esam stipresni didžiuosiuose mietuose, ypač Vilniuje, o valstiečiai stipresni kaimiškuose rajonuose.
– Vienmandatėse apygardose didžiąja dalimi yra Valstiečių ir žaliųjų atstovas prieš Tėvynės sąjungos atstovą, trečioje vietoje liko socialdemokratai ar Darbo partija. Jūsų manymu, socialdemokratų ar „darbiečių“ rinkėjas balsuos už konservatorius?
– (A. Kubilius) Kaip rinkėjai nuspręs, taip darys. Partijos irgi turi visokių apmąstymų. Reikia pastebėti, kad socialdemokratai ir valstiečiai tam tikra prasme yra konkurentai dėl tų pačių ar panašių rinkėjų. Socialdemokratų laukia egzistenciniai klausimai, nes valstiečių laukia sunkūs uždaviniai, esant tokiai sėkmei konsoliduotis viduje, tapti ilgalaike stabilia partija, bet stabilizavę save jie gali ilgalaike prasme išstūminėti socialdemokratus. Gali būti įvairūs socialdemokratų interesai žiūrint ilgalaike prasme, jie gali projektuotis į antrąjį turą, kur nebūtinai skubės paremti valstiečius, matydami juose tam tikrą konkurenciją.
– Jūs nelabai turite iš ko mobilizuoti rinkėjų.
– (A. Kubilius) Dalis rinkėjų, nematydami tinkamo pasirinkimo, apskritai nedalyvaus rinkimuose, bet žiūriu į susiklosčiusią situaciją, į praeitį, kaip mums sekdavosi antrame ture per paskutinius du rinkimus. Dabar situacija šiek tiek kitokia, bet ankstesniuose rinkimuose ir mes, ir socialdemokratai antrajame ture gaudavome 6-8 vietomis daugiau, nei per pirmą turą. Jei dabar gavome 19-20 vietų, galima projektuoti 25-27 antrame ture. Tai gryna aritmetika iš projekcijų. Kaip atrodys valstiečių, nesu skaičiavęs. Vakar rinkėjai labai aiškiai parodė, kad nori permainų. Buvo labai aiškiai pasakyta – jie nebenori tokios valdžios, kokia buvo iki šiol. Susidėliojus skaičiukus, kiek gali laimėti socialdemokratai, liberalai, „Tvarka ir teisingumas“, tai per abi mūsų partijas išeina apie 90 vietų.
– Norit pasakyti, kad nereikia trečiojo partnerio koalicijai burti?
– (A. Kubilius) To nesakau. Vakar nuskambėjo labai aiškiai išreikšta rinkėjų valia – permainų.
– (S. Skvernelis) Šie rinkimai paneigė ilgametę tradiciją, kuomet Valstiečių ir žaliųjų sąjunga buvo stipri regionuose ir silpna miestuose. Galime pasižiūrėti į Panevėžį, Šiaulius – vienareikšmiškai mūsų pergalės, Kaune visose apygardose tiek mieste, tiek rajone esame antrame ture, daug kur pirmaujame. Vilniuje paskutiniais savivaldos rinkimais nebuvo 2 proc., dabar turime du kandidatus antrame ture ir renkam 14-15 proc. vilniečių balsų. Nebeliko aiškios takoskyros. Jei valstiečiai sėkmingiausiais laikais rinkdavo daugiau balsų, o kai pradėdavo eiti duomenys iš miestų – krisdavo, dabar kritimo praktiškai nebuvo. Natūralu, kad dar nesugebėjome miestuose prieiti prie jaunosios dalies rinkėjų, bet žingsniai, kuriais dirbame, yra teisingi. Dėl to turime 42 kandidatus antrame ture. Suvalkijoje, Marijampolėje, mieste ar rajone mūsų kandidatai tvirtai pirmauja vienmandatėse apygardose. To niekada nebuvo, tai buvo tradiciškai socialdemokratų rajonas. Vilkaviškyje irgi mūsų kandidatas metė iššūkį premjerui. Tikimės, kad mūsų žmonės antrame ture stipriai pakovos. Jei mūsų piliečiai turi savo preferencijas, galime kiekvienas sakyti: remkite vieną, kitą, jie vistiek atėję pasirinks asmenybę. Šie rinkimai parodė, kad orientuota buvo į personalijas, asmenybes. Manau, kad mūsų žmonės yra pakankamai stiprūs.
– Ar į personalijas, ar į naujuosius gelbėtojus. Klausimas, kuo skiriasi šių metų balsavimas nuo 2004 m., kai buvo išrinkta Darbo partija. Pone Kirkilai, vienmandatėje – kol kas tragiškas pasirodymas. 2012 m. po pirmojo turo socialdemokratai dominavo 19 vienmandačių, dabar 10. Dvigubas nuosmukis.
– (G. Kirkilas) 1996 m., kuomet konservatoriai laimėjo rinkimus, lygiai tokiais pat žodžiais šnekėjo, kad kairieji išnyks iš horizonto ir bus tik dešinieji arba tie, kurie save vadina centristais. To neįvyko, 2000 m. vėl laimėjom rinkimus. Yra gera proga opozicijoje apmąstyti savo veiklą, perrikiuoti gretas.
– Kalbate taip, lyg žinotumėte, kad dirbsite opozicijoje.
– (G. Kirkilas) Man atrodo, kad dvi šios partijos turi visiškai aiškią daugumą, net per didelę, kas kenkia būnant valdžioje, bet čia jų problemos. Jau nekalbu apie tai, kad konservatoriai seniai susitarę, prijungs kokius 7-8 liberalus ir tuo susitarimu pašantažuos valstiečius. Didelė dauguma yra, jiems visiškai nėra prasmės tartis su mumis.
– Pone Kubiliau, ką susitarę esate?
– (A. Kubilius) Čia nėra daug ką kalbėti. Kiek man yra tekę dalyvauti rinkimuose, tarp pirmo ir antro turo būna daugybė spėlionių, kas su kuo susitarė, bet prieš tai niekas jokių koalicijų nesudarinėja šiame laikotarpyje, viskas vyksta po to, kai aišku, kas kiek turi mandatų. G. Kirkilas teisingai sako, susitaiko su tuo, kad jiems teks būti opozicijoje, nes šių rinkimų rezultatus lėmė ne kas kita, bet didele dalimi patys socialdemokratai. Gerai dirbo valstiečiai, mes irgi padarėm reikiamus žingsnius, jaunajai kartai davėm atsakomybę ir gerai veikia, bet aš esu įsitikinęs, kad vienas svarbiausių veiksnių buvo labai nesėkminga, klaidinga Vyriausybės, konkrečiai socialdemokratų, laikysena. Socialdemokratai galėtų „padėkoti“ sociologams ir politikos apžvalgininkams, kurie ilgą laiką socialdemokratus laikė visiškame iliuzijų burbule, kad galima nereaguoti į visus skandalus – nuo Vijūnėlės dvarų, žento, „auksinių“ šaukštų. Tai davė tokį rezultatą.
– Pone Kubiliau, būkim biedni, bet teisingi. Kai šitaip partija spardoma prieš rinkimus, sakyčiau, dar visai neblogai atsilaikė.
– (A. Kubilius) Jei partija nesugeba tinkamai reaguoti į vieną ar kitą pačios susikurtą problemą, skandalą, tai be abejo, atsiranda daug erdvės ją kritikuoti ne tik oponentams, bet ir visuomenei. Šioje vietoje yra klasikinis pavyzdys, socialdemokratai labai aiškiai padarė bent vieną gerą darbą: parodė, kokia neturi būti valdžia.
– Kaip Jūs projektavote situaciją prieš rinkimus? Dėliojote galimus scenarijus, kaip įsivaizdavote? Buvo kalba apie socialdemokratų koaliciją su valstiečiais ir žaliaisiais, prijungiant dar kažką.
– (G. Kirkilas) Aišku, tikėjomės geresnių rezultatų, bet jie yra blogesni.
– Ar tikėjotės, kad Darbo partija geriau pasirodys?
– (G. Kirkilas) Tikėjomės, kad koalicijos partneriai geriau pasirodys. Kadangi koalicijos partneriai pasirodė blogiau, mes taip pat, suprantama, kad laimėjo opozicija.
– Dėl to vengiat valstiečius aršiau kritikuoti? Yra dėl ko, visada buvo.
– (G. Kirkilas) Dabar partijos iki galo nesusitars, yra antras turas, visi vengia parodyti savo pozicijas, kad nepakenkt savo vienmandatininkams. Jei kas nors tarsis, tai individualiai, kažkur paremti vienas kitą. Tie susitarimai tam tikra prasme labai nedidelę įtaką turi, nes rinkėjai, kurie nebeturi savo kandidato, arba neateina, arba jų labai mažai ateina. Tie susitarimai vyksta, kartais lemia keliasdešimt balsų. Dabar niekas nepasakys jums, tik spėlioju, kad tokia koalicija bus. Vienintelis susitarimas, kuris greičiausiai yra, aišku, konservatoriais neigs, yra su liberalais.
– (S. Skvernelis) Reikia pripažinti, kad ilgą laiką Vyriausybė ir premjeras, socialdemokratai, buvo tam tikrais koalicijos partnerių įkaitais, tam tikra šantažo forma buvo spaudžiami. Sprendimai, kuriuos galėjo padaryti, galbūt bandant aukoti dabartinę koaliciją ar priversti juos kitaip elgtis – galbūt būtų kitokie rezultatai. Daug problemų sukėlė partneriai ir netinkama reakcija į jų veiklą. Žmonės atėjo ir parodė, viena partija iš politinio žemėlapio išnyko, o kita pakankamai sudėtingai prasibrovė. Nėra taip, kad žmonėms nerūpėtų, kas vyksta. Jie įvertino tas partijas, o socialdemokratams kliuvo, nes buvo toje pačioje koalicijoje.
– Ar yra kažkokie susitarimai tarp valstiečių ir žaliųjų bei konservatorių?
– (S. Skvernelis) Susitarimai iki antro turo yra beprasmiai. Sėdim, kalbamės, bet jokios derybos negali vykti, nes nežinome, kas bus derybų ašimi.
– Pone Skverneli, pats esate sakęs, kad jei būtų Jūsų valia, mieliau dėl koalicijos derėtumėtės su konservatoriais, nei socialdemokratais.
– (S. Skvernelis) Pasiklausius kolegų atrodo, kad aš deruosi su socialdemokratais, R. Karbauskis su konservatoriais. Prisiklausom viso to. Derybos nevyksta, bet negalime, pamatę vienas kitą, bėgti į skirtingas gatves, kad kažkas ne taip nepagalvotų.
– (G. Kirkilas) Akivaizdu, kad konservatorių ir valstiečių koalicija būtų labiau naudinga konservatoriams. Valstiečiai, kadangi tai labiau kairė partija, šiek tiek praras savo identitetą. Šampano taurę išgeri po rinkimų pergalės ir prasideda tikrosios problemos.
– Pone Kirkilai, kur matote ideologijos išsiskyrimą?
– (G. Kirkilas) Šioje koalicijoje valstiečiams yra mažiau naudinga, nei konservatoriams, nes konservatoriams iš esmės tas pats, su kuo. Jų rinkėjas labiau kairysis, antras pasirinkimas – socialdemokratai ir priešingai. Jeigu tai bus labai sėkminga koalicija, viskas bus gerai.
– (S. Skvernelis) Esame antras pasirinkimas ir socialdemokratų ,ir konservatorių rinkėjų. Po liberalų skandalo pirmi tyrimai parodė, kad nemaža dalis liberalų rinkėjų atsidūrė pas mus. Tai sociologiniai tyrimai – tikėt, netikėt, bet tą rodė.
– (A. Kubilius) Tikėjimas, ypač tokiomis apklausomis, kaip antras pasirinkimas, yra labai rizikingas. Kaip vedybose – kol neištekėjai, visiems kavalieriams gali būt patraukli. Kai su kažkuo nuėjai, atsiranda labai daug nepatenkintų ir tas antras pasirinkimas labai greitai išgaruoja. Signalas, kurį rinkėjai pasiuntė visoms partijoms, kurios sėkmingai pasirodė, yra labai aiškus. Ar valstiečiams, kadangi jų rinkėjai yra labiau į kairę, labiau apsimoka susidėti su socialdemokratais, žinant, kad jie yra labai gabūs savo glėby uždusint, pridusint ir ką nori padaryt, ar priešingai, turėti tam tikrą ilgalaikę viziją, strategiją, misiją.
– Pone Skverneli, viliojamas esate.
– (A. Kubilius) Nevilioju, tik sakau, ką jų vietoje galvočiau daryti.
– Kalbate, kad galėtumėte dirbti su valstiečiais ir žaliaisiais. Kaip įsivaizduojate, kur yra sutapimas?
– (G. Kirkilas) Bus priversti dirbti.
– (S. Skvernelis) Sutapimų labai daug yra. Jei pažiūrėtume prioritetines valstybės kryptis, konservatoriai, mes, ir socialdemokratai panašiai deklaruoja, – pati didžiausia bėda yra demografinė valstybės padėtis. Jei šioje vietoje nesusitelksime, nyksim kaip tauta. Siūlome panašius žingsnius. Kalbant apie švietimą, netenkina švietimo padėtis, sveikatos apsaugoje reikia proveržio.
– O kur nesutapimai su socialdemokratų politika?
– (S. Skvernelis) Nėra kardinalių nesutapimų, dėl kurių negalėtume kalbėtis ir su vienais, ir su kitais. Šiandien tai yra beprasmis reikalas, nes rinkimai tik įpusėjo. Pasibaigs, bus galima kalbėti, ant stalo dėti prioritetines, strategines kryptis, programas ir žiūrėti, ar suderinami principai.
– Premjero pozicija?
– (A. Kubilius) Nebandykim išradinėti lietuviškų taisyklių.
– (G. Kirkilas) Nedrįstat pasakyti savo kandidatūros todėl, kad bijot antram ture atbaidyti rinkėjus.
– (A. Kubilius) Aš nieko nebijau. Europietiška taisyklė tokia, kad jei viena kažkuri partija turi daugiau, nei kita, su kuria bando sudaryti koaliciją, ji siūlo kandidatą. Mes savo kandidatą turim, valstiečiai irgi, nors visokių girdėdavom pavardžių. Taisyklės yra aiškios.
– (G. Kirkilas) Nereikia, bet vis vien šiek tiek slapukaujat, nes de facto turit susitarimą su liberalais. Jums nepatogu pasakyti tai aiškiai. Antram ture žmonės supras, kad premjeru renkasi G. Landsbergį, kuris yra naujas politikas. Ar jis bus geras premjeras, didelis klausimas.
– O S. Skvernelis, pone Kirkilai?
– (G. Kirkilas) S. Skvernelis bent turi vyriausybinės veiklos patirtį. Čia yra daug didesnė patirtis, nei piaro produktas. Galbūt jis bus geras premjeras, bet niekas nežino.
– Apie S. Skvernelį visokiausių nuomonių yra. Kai kurių apžvalgininkų nuomone, Jūs premjero kėdėje būtumėte didelė klaida, nes statutinio luomo atstovas politinėje viršūnėje yra labai blogas dalykas.
– (S. Skvernelis) Aš jau 2 metus nesu statutinio luomo atstovas. Esu teisininkas, baigęs civilinę teisę, neturintis tikrojo policinio išsilavinimo, inžinierius. Kas gali pasakyti, kokios profesijos žmogus tinkamas, ar ne. Mane stebina tai, kad atrodo, lyg kalbėtume kriminalinėje aplinkoje ir po pasakymo, kad žmogus buvo teisėsaugininkas – iš karto atmetimas. Kas čia tokio? Jei kalbėtume apie kriminalines koalicijas, galbūt ir taip yra, bet suvaldyti 12 tūkst. sistemą, kuri turi po kelis šimtus funkcijų, nemanau, kad yra paprastas iššūkis.
– (A. Kubilius) Mes su kolega Gediminu turime patirties tame poste, galime tuoj pat išaiškinti, kokių savybių reikia. Aš irgi visiems sakau, kad po rinkimų prabėgus trims dienoms džiaugsmai pasibaigia, ypač, jei tenka patekti į nelabai patogų krėslą. Labai svarbu ne tai, kokią turėjai profesinę patirtį, ar ką baigei, bet ar turi gebėjimą sutelkti žmones.
– Pone Kubiliau, palaikytumėte S. Skvernelio kandidatūrą?
– (A. Kubilius) Priklauso nuo koalicijos susitarimo.
– (G. Kirkilas) Jau sudaryta konservatorių ir liberalų koalicija iki galo kovos dėl premjero posto. Tai bus sunkiausias derybų klausimas.
– Pone Kirkilai, kaip elgsis A. Butkevičius po šių rinkimų?
– (G. Kirkilas) Man atrodo, kad jis gana aiškiai pasakė – prisiims atsakomybę. Gal net ir anksčiau įvyks suvažiavimas, gal ne gegužės mėnesį, ir jis spręs lyderio klausimą. Dabar bus normalus apmąstymo metas.