Jų darbo brokas išlindo jau po pusmečio ir iki galo nesutvarkytas iki
šiol.
„Dažnai lankiausi pas statybininkus, vaikščiojau su centimetru ir
jaučiausi nekenčiama“, – prieš dvejus metus kalbėjo L.Mockevičienė,
reikalavusi, kad būtų deramai sutvarkyta elektros instaliacija, gabalais
ėmę skilti lauko laiptai, po renovacijos pradėjusios pelyti sienos
(pelėsis sugadino ir baldus), kad tinkamais varžtais būtų prisuktos
žiūrovų kėdės, kurios klibėjo ir braškėjo vos palietus.
Visišku nesusipratimu po rekonstrukcijos tapo žiūrovų balkonas.
Anksčiau jo sienelė buvo 90 centimetrų aukščio, po rekonstrukcijos
ji pagal projektą paaugo dešimčia centimetrų.
Dabar žiūrovai, gavę bilietus balkone, koncertą ar spektaklį gali
žiūrėti tik stovėdami, nes nei iš pirmos, nei iš antros eilės neįmanoma
matyti, kas vyksta scenoje.
Kultūros centre renginių netrūksta. Juos balkone esantys žiūrovai stebi
stovėdami, o per pertraukas prisėda pailsėti.
Balkono užnugaryje įrengta aparatinė nebus naudojama, nes joje sėdintis
garso bei šviesų operatorius matytų tik scenos palubės lempas.
L.Mockevičienė „Verslo bitės“ atstovų prašė perdaryti balkono sienelę,
atkurti tokią, kokia buvo. Tačiau statybininkai pareiškė, jog sienelė
liko tokia pat kaip iki rekonstrukcijos ir neketina jos perdaryti.
„Sienelę padarėme pagal projektą. Direktorė reikalauja, kad aš
padaryčiau žemesnę. Ji neatitiktų saugumo reikalavimų. Kai žiūrovas
iškris, aš į kalėjimą eisiu? – piktinosi bendrovės „Verslo
bitė“ darbų vykdytojas Evaldas Montvila. – Visus defektus mes jau
ištaisėme, padarėme netgi daugiau nei privalėjome. O kada statybininkai
buvo geri? Jie visada būna blogi.“
E.Montvilos manymu, direktorė L.Mockevičienė kabinėjasi be reikalo.
Kultūros centro vadovė, kilusi iš Kudirkos Naumiesčio, jau beveik du
dešimtmečius į darbą kasdien važinėja iš Šakių.
L.Mockevičienė tikino, kad jai ne tas pat, koks bus kultūros centras
gimtajame miestelyje, nors iš statybininkų girdėjo atsainią repliką:
„Ko jūs norite? Jums – kaip Kudirkos Naumiestyje – ir taip gerai.“
Direktorė neneigia, kad per pastaruosius pusantrų metų statybininkai
ištaisė ne vieną savo blogai atliktą darbą, tačiau defektų sąrašas tebėra ilgas.
Prieš kurį laiką nuo stogo nuskriejo keli skardos lakštai. Paaiškėjo,
kad jie buvo nepritvirtinti. Jie nukrito ramią dieną, o ne siaučiant
vėjui.
Be to, stoge yra kiaurymių, pro kurias bėga vanduo, gadinantis sienas.
„Mūsų kultūros centras įsikūręs 1845 metais statytoje evangelikų
liuteronų bažnyčioje. Plytos – 200 metų senumo, jos puikiai
išsilaikiusios.
Du šimtus metų sienos neskilinėjo niekur, o po rekonstrukcijos ėmė
aižėti keliose vietose ir vis labiau.
Pastogėje blogai izoliuoti laidai, kreivai sudėtos šiltinimo medžiagos.
Scenos grindys skyla ir skečiasi, ir niekas nežino, kaip taisyti.
Aišku, dabar daug geriau nei tada, kai krosnis kūrendavome pajuodę, bet
nereikia dirbti ant juoko.
Iš pradžių statybininkai mums sakė: „Nebijokite, per 5 metus
sutvarkysime visus smulkius defektus, o per dešimt – stambesnius.“
Dabar jie į mūsų skambučius nebeatsiliepia“, – pasakojo L.Mockevičienė.
Kultūros centro eksploataciją perėmė bendrovė „Šakių komunalininkas“.
„Pasirašydami sutartį įvertinome pastato būklę ir surašėme aktą. Jame
yra 37 defektų punktai“, – teigė inžinierius Giedrius Pulokas.
Kultūros centro direktorė L.Mockevičienė sakė, jog dėl prasto
statybininkų darbo kreipėsi į Šakių savivaldybę. Pastaroji svarsto
galimybę su bendrove „Verslo bitė“ problemas dėl broko aiškintis teisme.
Statybininkų atstovas E.Montvila tikino, kad nesibaimina bylinėjimosi,
nes kultūros centras esą nieko nepeš.
Bendrovė „Verslo bitė“ yra socialinė įmonė. Šis statusas jai suteikia
privilegiją dalyvauti viešuosiuose pirkimuose be konkurencijos.
„Kas pigiausiai pasiūlė, tas ir laimėjo. Toks ir darbas tuomet būna“, –
piktinosi L.Mockevičienė.
Bendrovės „Verslo bitė“ vardą gerai žino ir vilkaviškiečiai.
Šiemet jų mieste buvo baigta tvarkyti J.Basanavičiaus aikštė,
kurioje po atidarymo statybininkai dar triūsė ne vieną savaitę,
taisydami broką.
Tai driokstelėjo galingai, kai įjungti iš grindinio trykštantys fontanai
po dviejų dienų apsėmė dalį aikštės ir Gedimino gatvės.
Potvynį sukėlęs fontano vanduo pasiekė net šalia aikštės stovinčių ką
tik renovuotų namų rūsius.
Prieš kurį laiką viešojoje erdvėje buvo kalbama apie bendrovės „Verslo
bitė“ atliekamą namo renovaciją Jonavoje.
Tąsyk miesto vadovai prastą statybininkų darbą pavadino piktybiniu
broku.