„Gruodžio 8 dieną apeliacinės instancijos teismas nagrinės prokuratūros apeliacinį skundą. Visi mūsų reikalavimai, kurie buvo pateikti pirmai instancijai, palikti tie patys – prašoma ieškinį tenkinti, taip pat nugriauti pastatus“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Deimantė Nikitinienė.
Pasak jos, teismo taip pat prašoma statybas pripažinti neteisėtomis.
Bylą trijų teisėjų kolegija nagrinės rašytinio proceso tvarka, bylos dalyviai į ją nebus kviečiami. Ieškovas šioje byloje yra Generalinė prokuratūra, atsakovas – Druskininkų savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba ir trys fiziniai asmenys.
Atsakovai jau yra atsiuntę atsiliepimus į prokuratūros skundą.
„Visų pozicijos tokios pat. Jų teigimu, prokuratūros skundas nepagrįstas ir atmestinas“, – sakė D.Nikitinienė.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos verdiktas įsiteisės iš karto tą pačią dieną, kai bus paskelbtas, tačiau dar galės būti apskųstas Aukščiausiajam teismui.
Prokurorė priminė, kad galioja laikinosios apsaugos priemonės, – sustabdytos statybos ir jos negali būti tęsiamos. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas jau skųstas teismui, tačiau nebuvo panaikintas ir liko galioti.
Druskininkų centre, kurortinėje zonoje, sudegusio valčių nuomos punkto vietoje, 2013 metais pradėtas statyti beveik 600 kvadratinių metrų gyvenamasis namas, vietos gyventojų pramintas Vijūnėlės dvaru. Statybai reikalingus leidimus davė Druskininkų savivaldybė ir vietos žemėtvarkininkai. Iš pradžių šis turtas priklausė Alytaus miesto gyventojui, vienos saugos firmos apsaugininkui Romui Baranauskui, vėliau – kauniečiams sutuoktiniams verslininkams Žilvinui ir Zinai Poviloniams.
Gindama viešąjį interesą 2014 metais Generalinė prokuratūra kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą siekdama panaikinti visus su statybomis šioje teritorijoje susijusius dokumentus. Tačiau šis teismas atsisakė tenkinti prokuratūros reikalavimus.
Pernai rudenį Vyriausybė iš savo nutarimo išbraukė visą skyrių, kuris reglamentavo kurortų apsaugos zonas. Teisėsauga buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą įtardama neteisėtą poveikį naikinant šį teisės aktą.
Tyrimas nutrauktas, nes nerasta nusikalstamos veikos požymių. Tačiau paviešinus jame figūravusių politikų ir Vyriausybės narių pokalbių išklotines paaiškėjo, kad kurortinių zonų panaikinimo siekė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, kuris tuo metu priklausė Socialdemokratų partijai. Dėl to jis ne kartą skambino aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui, Vyriausybės kancleriui Alminui Mačiuliui, kitiems pareigūnams.
Tuo metu teisme vyko viešojo intereso gynimo procesas dėl Druskininkų centre, ant Vijūnėlės tvenkinio kranto, statomo prabangaus gyvenamojo namo, praminto Vijūnėlės dvaru. Druskininkų savivaldybė šioms statyboms buvo davusi reikiamus leidimus, o prokuratūra siekė jas pripažinti neteisėtomis.
Liepą Konstitucinis teismas pripažino prieštaraujančia pagrindiniam šalies įstatymui Vyriausybės darbo reglamento nuostatą, kuri leidžia Vyriausybės posėdžio darbotvarkę papildyti iš anksto nederintais klausimais.
Teismas kartu nutraukė tyrimą, ar Vyriausybės nutarimas dėl kurortinių zonų panaikinimo prieštarauja Konstitucijai, nes Vyriausybė šį nutarimą jau atšaukė.
Tačiau nagrinėdamas kurortinių zonų panaikinimo aplinkybes teismas įžvelgė pažeidimų. Konstitucinio teismo pirmininkas Dainius Žalimas sakė, jog priimant nutarimą buvo pažeistas viešumo principas, nes teisės aktas buvo priimtas per vieną dieną. Taip pat jis paskelbė, kad nutarimo projektas nebuvo derintas su kompetentingomis institucijomis, nebuvo gauta antikorupcinio vertinimo pažyma.
D.Žalimas teigė, kad iš byloje sukauptų duomenų nematyti aplinkybių, kurios rodytų, jog tą nutarimą reikėjo priimti skubiai.
Pareiškėja šioje byloje prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad priimant Vyriausybės nutarimą dėl kurortinių zonų panaikinimo padaryta esminių ir šiurkščių procedūrinių pažeidimų, todėl jis prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
Vyriausybės atstovai tąkart aiškino, kad nutarimas buvo suderintas, jo vertinimai atlikti, kai dokumentas svarstytas kartu su visu nutarimu dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo.
Vis dėlto Ministrų kabinetas gegužės pradžioje atšaukė šį nutarimą siekdamas pašalinti abejones dėl jo teisingumo ir teisėkūros procesų teisėtumo.
