Feisbuko troliai nenusiminė: pamėgtus herojus bus kam pakeisti

Tiksliau būtų sakyti – neapykantos herojus. Visa 2012–2016 metų valdančiosios koalicijos kadencija – tarsi nesibaigiantis politikų nusišnekėjimų, kvailiojimų ir klaidų karnavalas, aštriomis formomis, juokingais memais išreikštas socialiniuose tinkluose, interneto portaluose.

B.Vėsaitė, L.Graužinienė ir A.Pitrėnienė tapo mėgstamais interneto pašaipų herojais. Eilės laukia D.Kepenis.<br>lrytas.lt fotomontažas.
B.Vėsaitė, L.Graužinienė ir A.Pitrėnienė tapo mėgstamais interneto pašaipų herojais. Eilės laukia D.Kepenis.<br>lrytas.lt fotomontažas.
M.Katkus (dešinėje) mano, jog politinė satyra internete turėjo įtakos jaunimo aktyvumui.<br>R.Neverbicko nuotr.
M.Katkus (dešinėje) mano, jog politinė satyra internete turėjo įtakos jaunimo aktyvumui.<br>R.Neverbicko nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Oct 17, 2016, 5:35 PM, atnaujinta May 10, 2017, 5:37 PM

Nė dienos be „Tuti-tuti“, Birutės Coolness, „Prietaiso“ anglų kalbos pamokų! Nuolatiniais feisbuko vartotojų patyčių objektais per 4 metus tapo Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, trumpai buvusi ūkio ministre Birutė Vėsaitė, premjeras Algirdas Butkevičius, švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Ir jau po pirmojo Seimo rinkimų turo trys socialiniuose tinkluose labiausiai interneto trolių pamėgtų veikėjų, politikos moterys, į naują Seimą nepateko. A.Butkevičius dirbs parlamente, tačiau beveik neįmanoma, kad toliau vadovaus Vyriausybei.

Nuosaikaus būdo politikas kaip eilinis parlamentaras vargu, ar bus įdomus interneto troliams, politinių pašaipų ir patyčių skleidėjams.

Griovė politikų įvaizdį

Ar tai reiškia, kad pašaipūnai mirs iš nuobodulio, o iš feisbuko išnyks politikų memai ir skambių frazių pagimdyta internetinė politinė tautosaka? Kas iš esmės yra politinė satyra socialiniuose tinkluose: jaunuomenės šėliojimas („tūsas“) virtualioje erdvėje ar naujo tipo juodosios technologijos, daug lėmusios šių rinkimų rezultatus?

Viešųjų ryšių agentūros „Idea Prima“ vadovas Paulius Tamulionis mano, jog interneto trolių atakos daug prisidėjo prie kai kurių politikų neigiamo įvaizdžio formavimo ir tai galėjo turėti įtakos rinkimų rezultatams.

„Apskritai pasišaipymai iš politikų nėra jokia naujiena. Prisiminkime, kaip buvo parodijuojami į skandalus, neretai komiškus, įsivėlę 2008–2012 metų kadencijos Seimo nariai. Daugiausia buvo šaipomasi iš Arūno Valinsko komandos parlamentarų, tarp jų iškilo daugiausia politinio folkloro herojų.

Tik tada dar nebuvo taip įsigalėję socialiniai tinklai. Pastarąją Seimo kadencija feisbuko troliai pasidarbavo iš peties ir suintrigavo jaunimo auditoriją. Tai darė įtaką ir dideliam jaunimo aktyvumui rinkimų metu“, – aiškino P.Tamulionis.

Ar  „valstiečiai“ ir ypač konservatoriai su liberalais už pergalę pirmiausia turėtų būti dėkingi interneto „nekentėjams“, troliams ir patiems kairiųjų politikams, davusiems apsčiai medžiagos naujo tipo politiniam folklorui, tapusiam galinga įvaizdžio formavimo priemone?

Gabrielius Landsbergis pasiekė populiarumo viršūnę tik todėl, kad nenusišnekėjo ir gerai kalbėjo angliškai?

Rezultatus lėmė ne patyčios

Kategoriškai patvirtinti tokios išvados vienu iš aktyviausių feisbuko troliu vadinamas žurnalistas Audrius Bačiulis nesiryžo. Jis iš viso neigė buvęs patyčių sklidinų atakų prieš valdančiuosius strategas.

„Aš iš pradžių aktyviai šaipiausi iš ponios Tuti-Tuti ir Prietaiso. Bet kai supratau, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė palaimino A.Butkevičių iki kadencijos galo išlikti premjero poste, numojau ranka. Tik kartais įkišdavau trigrašį. Daugiausia trolių siužetus, memus kūrė, manau, liberalų ir konservatorių jaunimėlis“, – sakė A.Bačiulis.

Žinomas viešųjų ryšių analitikas Mykolas Katkus nelinkęs sureikšminti atakų internete įtakos rinkimų rezultatams. Jis teigė, kad tai – ne naujiena.

„Nemanau, kad verta kalbėti apie kažkokias naujas politinės reklamos ir antireklamos formas. Politinė satyra egzistuoja nuo senų laikų. Anksčiau buvo paišomi politiniai šaržai, vėliau visa tai persikėlė į televiziją. Prisiminkime, kokio milžiniško populiarumo dar palyginti neseniai buvo sulaukusios „Dviračio žynios“. Jos turėjo net didesnę auditoriją nei dabar feisbukas.

Taip, politinė satyra internete padėjo atkreipti dėmesį į realius politinius skandalus, bet nebuvo jų priežastimi. Humoras tapo aštresnis, piktesnis. Turėjo įtakos paskatinant jaunimo aktyvumą. Ir nors yra nuomonių, kad jaunimas daugiausia balsavo už konservatorius ir liberalus, tokių tikslių duomenų neturime. Tačiau galiu tvirtai pasakyti, jog rinkimų rezultatus lėmė realūs įvykiai,  politikų poelgiai, o ne jų parodijos internete“, – tvirtino M.Katkus.

„Tuti-tuti“ ir kiti nutikimai

Interneto trolių šėlsmą turbūt pirmoji sukėlė po 2012 metų rinkimų ūkio ministre paskirta Birutė Vėsaitė. Ji narsiai nėrė dėstyti savo mintis socialiniuose tinkluose ir greitai gavo per nosį.

Internautai žviegė iš malonumo, kai B.Vėsaitė supainiojo ministerijas, ir ypač kai atsirado socialdemokratės interneto svetainė, kur ministrė anglų kalba pristatyta kaip „Birutė Coolness“.

„Youtube“ atsirado siužetas, kurioje išgalvotas atlikėjas Boot Kevich atliko perdirbtą „Boney M“ šlagerį „Daddy Cool“, ant agento 007 kūno buvo priklijuota B.Vėsaitės galva.

O kai B.Vėsaitė feisbuko tinkle pakvietė garsiojo posakio „savi šaudė į savus“ autorių Algirdą Paleckį grįžti į politiką ir „sustiprinti kairįjį flangą“, humoras buvo atmieštas pasipiktinimu.

Pati B.Vėsaitė nuolat tikino, kad patyčias kuria ir platina jai esą keršijantys konservatoriai – už tai, kad ji iškėlė į viešumą neskaidrius Andriaus Kubiliaus Vyriausybės energetinius projektus.

Į vieną gretą pagal populiarumą interneto patyčių mėgėjų akyse stojo ir Seimo pirmininkė L.Graužinienė.

Jos nesugebėjimas ištarti žodžio „konstitucija“ pradėjo ištisą patyčių epopėją socialiniuose tinkluose ir „Youtube“.

Feisbuke buvo sukurtas politikės tariamų gerbėjų klubas, kuriame dalijamasi įžvalgomis apie politikės pasisakymus, karjerą ir stilių. Virtualus L.Graužinienės gerbėjų (iš tiesų šaipokų) klubas buvo pakrikštytas pagal politikės mėgstamiausią literatūros kūrinį: „Loreta, senis ir jūra“ (Ernesto Hemingvėjaus „Senis ir jūra“).

Po pirmojo rinkimų turo Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas Seimo pirmininkės negebėjimą viešai kalbėti įvardijo kaip vieną priežasčių, lėmusių triuškinamą „darbiečių“ pralaimėjimą 2016 metų rinkimuose.

Aborto liekanos naujoko galvoje

Švietimo ir mokslo ministrei A.Pitrėnienei labiausiai kliuvo už prastas Lietuvos geografijos žinias (Ūlą ir Merkį ji perkėlė į Žemaitiją) ir atviravimus interneto dienoraštyje, kai ji prisipažino komandiruotės metu turėjusi „gerą laiką su vyru“.

A.Butkevičius pašaipų taikiniu tapo, prašnekęs angliškai ryškiu lietuvišku akcentu.

Šie internetinių šaipokų numylėti veikėjai traukiasi nuo pagrindinės scenos. Ar Lietuvos troliai bus priversti ieškoti savo atakų taikinių už politikos ribų?

„Nebūtinai. Peno interneto komentatoriai, memų kūrėjai, troliai turės ir stojus prie valdžios vairo naujai koalicijai. Tikėtina, kad pašaipų objektais taps mažai žinomi, nenuspėjami politikai, tokių daugiausia – Valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše.

Jų atstovas Dainius Kepenis jau spėjo pagarsėti viešai pareiškęs, esą skiepuose aptikta kažkokių aborto liekanų. Didesnę nesąmonę sunku sugalvoti“, – sakė viešųjų ryšių specialistas P.Tamulionis.

Jis neatmetė galimybės, kad socialiniai tinklai ateityje gali iš esmės pakeisti politikų įvaizdžio kūrimo technologijas.

Interneto šmaikštuoliai jau galanda aštrius patyčių peilius – jų laukia naujos aukos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.