J. Poželos bendražygis papasakojo daugiau detalių apie ministro ligą

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį užgeso Seimo nario, sveikatos apsaugos ministro Juro Poželos gyvybė. Politikas daugiau nei pusantro mėnesio dėl ūmaus pankreatito buvo gydomas Santariškių klinikose.

Žurnalistės Daivos Žeimytės ir J. Poželos bendražygio socialdemokrato G. Palucko pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“.<br>D. Umbraso nuotr.
Žurnalistės Daivos Žeimytės ir J. Poželos bendražygio socialdemokrato G. Palucko pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“.<br>D. Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Rasuolė Bauraitė, Lietuvos ryto televizija

2016-10-17 19:53, atnaujinta 2017-05-10 17:27

„Na va, aš, pagal statusą, jau pasiekiau, kad turėsiu savo vietą Antakalnio kapinėse“, – taip, anot artimo J. Poželos draugo Vilniaus vicemero Gintauto Palucko, yra pajuokavęs pats J. Požela po sėkmingų 2012 m. Seimo rinkimų.

Žurnalistės Daivos Žeimytės ir J. Poželos bendražygio socialdemokrato G. Palucko pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“.

– Su J. Požela buvote pažįstami ilgą laiką. Kiek metų?

– Nuo 2003 m. aktyviai bendravome, vienu metu kartu dirbome. Draugystė formavosi partiniu pagrindu. Atėjau į socialdemokratų partiją ir mane nukreipė į jaunimo skyrių, ten Juras pakankamai aktyviai veikė.

Mes iš karto radom sąlyčio taškų, bendrų vertybių ir pradėjom aktyviai bendrauti ne tik politinėje plotmėje, bet ir kaip jauni žmonės – kartu lankytis vakarėliuose, renginiuose.

– Į ligoninę jis buvo paguldytas rugpjūčio 16 d. Kaip viskas buvo tą dieną, kai Jurui prireikė pagalbos?

– Žinau tik tas aplinkybes, kurias man papasakojo tie, kurie jau tą dieną mėgino Juro ieškoti. Jis nebeatsiliepė į skambučius, mūsų partijos bičiuliai, Vyriausybės nariai pradėjo ir man skambinti, klausti, nes tuo pat metu atostogavome pajūryje.

Kai Juro nepavyko rasti vieną dieną, antrą, trečią, tuomet jau buvo pirmadienis, partijos valdyba, vadovybė ir visi sužinojo, kad Juras guli Santariškėse.

Logiška, kad tų aplinkybių neskuba pranešinėti bičiuliams ar draugams, nes, matyt, negalvojo, kad liga tokia rimta. Virškinimo trakto sutrikimas ar panašūs dalykai, matyt, dažną ištinka vienokia ar kitokia forma. Niekas nesitikėjo, kad tai galėtų virsti tokia baisia liga su tokiomis tragiškomis pasekmėmis.

– Juras tuo metu atostogavo, buvo nemažai susitikimų su įvairiais įstaigų atstovais. Atrodo, žmogus ilsisi, viskas gerai. Kas galėjo iššaukti tą ligą?

– Politikas retai kada ilsisi tikrąja to žodžio prasme. Pajūryje vasarą susiburia daugybė žmonių, kurie nori pabendrauti, yra proga susitikti mažiau formalioje aplinkoje. Kiekvienas išnaudoja tą laiką tokiems susitikimams, Juras taip pat tuo metu turėjo daug susitikimų pradedant Nida, baigiant Palanga. Tai natūralus dalykas.

Tokią ligą lemti galėjo ir itin intensyvus grafikas, nes, pradėjęs eiti ministro pareigas, jis dirbo nuo ryto iki vakaro. Atostogų metu, nesulaukus tinkamo poilsio, organizmo išsekimas padarė savo.

– Ar jis kada nors skundėsi kokiais nors skausmais? Kaip dažnai jis tikrindavosi sveikatą?

– Jam buvo 34 metai. Tokio amžiaus žmonės paprastai nesiskundžia sutrikimais, nebent jie yra įgimti, patologiniai dalykai. Juras ligoninėse ne darbo reikalais buvo retas svečias.

Nusiskundimų draugų tarpe nėra išreiškęs, kad jam kažkas su sveikata viena ar kita forma būtų netvarkoje. Galbūt, kaip mes visi – skuba, dirba, mažiau išsimiega. Mes visi nuo to iš dalies kenčiam.

– Informacijos apie jo sveikatą buvo pakankamai mažai. Kokie buvo tie keli mėnesiai, kai jis gulėjo ligoninėje? Kaip keitėsi jo būklė?

– Informacija yra konfidenciali ne veltui, šeimos prašymu, nes yra žmona, mažas vaikas. Informacijos bičiuliai ir draugai neturėjo iki pat paskutinės akimirkos.

Buvo daug gandų, nuogirdų, nes jie vis tiek prasismelkia pro ligoninės sienas, bet niekas netikėjo ir nesitikėjo, kad tai gali baigtis tragiškai, kad Jurą gali ištikti mirtis. Tuos du mėnesius visi laukė gerosios žinios, kada iš intensyviosios terapijos jį perkels į paprastą skyrių, kada bus reabilitacija, kada jis grįš į darbus.

– Kiekvieną minutę tai buvo kova už gyvybę?

– Taip, mes žinojom, kad būklė yra tikrai sudėtinga. Intensyvioje terapijoje, žmogus be sąmonės, tai yra sudėtingas atvejis. Turint galvoje, kad ši liga tęsėsi beveik du mėnesius, visi, matyt, bent pasąmonės gilumoje ar tie, kurie turi bendrą supratimą apie ligas ir mediciną, suprato, kad situacija yra tikrai sudėtinga.

– Jis sąmonės per visą šį laikotarpį taip ir nebuvo atgavęs?

– Mūsų žiniomis – ne.

– Operacijos buvo bent trys.

– Medicininės diagnozės, tikslūs veiksmai, kurių ėmėsi gydytojai, stengdamiesi išgelbėti Juro gyvybę, nėra niekam iki galo žinomi, išskyrus Juro žmoną Živilę ir daktarus, kurie gydė. Tai buvo šeimos sprendimas neviešinti detalių. Mes neformaliai žinom, kad buvo kelios operacijos.

– Kas nutiko penktadienio vakarą? Premjeras minėjo, kad dar ketvirtadienį gavo žinių, kad būklė pagerėjo ir teikia vilčių, o štai penktadienį informacija buvo visai kitokia.

– Tikrai nežinau, kaip ta informacija prasismelkė pro ligoninės sienas. Penktadienį pasigirdo vienas kitas nuogąstavimas, ar iš tikrųjų su Juro sveikata viskas gerai, buvo nuogąstavimų, kad ruošiamasi atjungti kažkokius aparatus.

Pilnos informacijos iki sekmadienio ryto neturėjome.

– Juras buvo jaunosios kartos politikas, ypatingai socialdemokratų tarpe. Nėra jūsų – jaunų, kurie turi užsidirbę kažkokį bagažą, kokį turėjo Juras, daug.

Kai jis atėjo į sveikatos apsaugos ministrus, daug kas netikėjo, kad jis gali kažką padaryti. Per kelis mėnesius jis parodė, kad pirmiausia yra drąsus, rėždavo tiesą į akis.

Jis ir gyvenime toks buvo? Kokios buvo jo politinės ambicijos?

– Gal kai kam atrodo, kad Jurui sekėsi, bet visi šie paskyrimai, ir į ministrus, yra nuoseklaus darbo rezultatas. Juras buvo tradicinės europinės kairės vertybių atstovas ir jis tas vertybes nuosekliai demonstravo. Pradedant Jaunimo sąjunga, po to partijoje, jos valdymo organuose.

Jam drąsos ar tam tikro ryžto politikoje netrūko. Tai davė labai logišką rezultatą. Jis buvo priekyje, vedė mūsų jaunimo flangą partijoje, rinkimuose rezultatai atsispindėjo. Jo deklaruotas europinės kairės vertybes diegti partijoje, nešti į visuomenę mums, jo draugams, bendražygiams bus sunkiau.

– O kaip su iškovota Seimo nario vieta?

– Čia, matyt, teisinis formalumas. Sąrašas slenkasi. Sekmadienį ir šiandien tai nebuvo pirmoji aktualija, kaip slinksis, kas pateks į Seimą vietoj Juro.

– Aloyzas Sakalas, Jūsų partijos garbės pirmininkas, kalbėjo apie tai, kad J. Požela net galėjo būti naujasis partijos pirmininkas, kaip jaunimo atstovas. Ar pats Juras būtų to norėjęs?

– Mes turėjome daug planų. Neabejoju, kad jis būtų galėjęs. Sunku atsakyti, ar jis būtų norėjęs, nes tie dalykai sprendžiami ir į tuos klausimus atsakoma tuomet, kai yra tam tikros aplinkybės – pareigas baigia ar atsistatydina pirmininkas.

– Gal iš Jūsų ilgos draugystės laikotarpio atsimenate kokį prisiminimą, kuris pirmiausia iškyla, kai pagalvojate apie J. Poželą?

– Prisimenu vieną, gal nelabai linksmą situaciją 2012 m., pirmą kartą jį išrinkus į Seimą. Visi sėdėjome prie stalo, šventėme šį pasiekimą ir jis, draugų tarpe yra išsitaręs: „Na va, aš, pagal statusą, jau pasiekiau, kad turėsiu savo vietą Antakalnio kapinėse“.

Tada labai iš to pasijuokėme, bet, deja, tai buvo ganėtinai pranašiškas pasisakymas. Kadangi buvome pakankamai artimi draugai, apie viską šnekėjomės. Kai kurie juokai kitoje aplinkoje gali būti suprasti šiek tiek dviprasmiškai ar groteskiškai, bet tada tai buvo labai linksma. Dabar mažiau linksma.

– Ar jam pavyko padaryti proveržį sveikatos apsaugos srityje? Jis turėjo daug planų, kai kuriuos bandė įgyvendinti.

– Manau, jis nubrėžė teisingas gaires, kur link turėtų judėti sveikatos apsaugos sistema. Vienas dalykas, dėl kurio jis kovojo pastaruosius kelis metus, net nebūdamas ministru, o Sveikatos reikalų komitete, yra Pagalbinio apvaisinimo įstatymas.

Jis turėjo labai progresyvią nuomonę, ją gynė kreipdamasis į prezidentę ir prašydamas vetuoti jau Seime priimtą įstatymą. Tai didžiąja dalimi jo nuopelnas, kad tas įstatymas šiandien yra progresyvesnis, nei galėjo būti.

– Šiandien buvo svarstoma, kas pakeis J. Poželą. Premjero pasiūlymas buvo Juozas Olekas, tačiau prezidentė jo netvirtino dėl to, kad susikompromitavęs ministras negali užimti šio posto.

Kaip Jūs, kaip socialdemokratas, vertinate šią situaciją?

– Kiek žinau, formaliai, raštu J. Olekas nebuvo pasiūlytas, bet atsakymo sulaukėme įvertinus viešumą ir pasklidusią žinią.

Manau, kad J. Olekas šioje situacijoje, žinant visą kontekstą ir situaciją Krašto apsaugos ministerijoje, vengdamas neigiamo visuomenės vertinimo ir aštrėjančio konflikto tiesiog pats turėjo pasakyti, kad jis net ir laikinai neužims šių pareigų.

„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.35 val. per „Lietuvos ryto“ TV.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.