Pataisos numato prievolę kiekvienai mokyklai vykdyti nuoseklią
prevencinę programą prieš patyčias, susikurti reagavimo į
patyčias sistemą, apie smurto atvejus nedelsiant informuoti
atsakingas institucijas, ir smurtavusiam, ir smurto auka tapusiam
mokiniui turės būti skubiai teikiama psichologo pagalba. Numatyta,
kad pataisos įsigalios nuo kitų metų rugsėjo.
„Šiandien priimdami Švietimo įstatymo pakeitimus mes galime
prisidėti prie to, kad reikalai keistųsi į gerąją pusę. Bus
įtvirtintos aiškios sąvokos, kas yra smurtas, kas yra patyčios,
tai padės mokykloms deramai pasiruošti ir atpažinti, užkirsti
kelią tokioms patyčioms plisti. Kitas labai svarbus dalykas,
kiekvienoje mokykloje bus įgyvendinamos programos patyčioms
išgyvendinti“, – balsuoti už pataisas ragino liberalas Gintaras
Steponavičius, kalbėjusių prieš nebuvo.
Pagal pataisas, kai smurtauja ar smurtą patiria mokinys,
direktorius nedelsdamas, ne vėliau nei kitą darbo dieną apie tai
turės pranešti tėvams ir vaiko teisių apsaugos srityje
veikiančioms kompetentingoms valstybės ir savivaldybės
institucijoms.
Smurtavęs ir smurtą patyręs nepilnametis asmuo kartu su jį
lydinčiais tėvais turės teisę neatlygintinai nedelsiant, bet ne
vėliau nei per 5 darbo dienas gauti psichologo konsultaciją.
Konsultacijų laiką ir trukmę nustatys psichologas, įvertinęs
kiekvieno smurto epizodo aplinkybių visumą.
Tais atvejais, kai mokykla neturi dirbančio psichologo,
mokyklos direktorius privalės užtikrinti, kad pagalba būtų
suteikta kitur. Mokyklos direktorius taps atsakingas už efektyvų
reagavimą į smurtą švietimo įstaigoje. Nereagavimas galės būti
vertinamas kaip pareigų nevykdymas.
Pataisomis, be kita ko, įtvirtintas patyčių apibrėžimas.
Patyčios (taip pat ir patyčios elektroninėje erdvėje)
reglamentuojamos kaip smurto rūšis, kaip ir vaiko nepriežiūra.
Patyčios apibrėžiamos kaip psichologinę ar fizinę jėgos
persvarą turinčio asmens ar asmenų grupės kitam asmeniui daromi
tyčiniai pasikartojantys veiksmai, kuriais siekiama pažeminti jo
reputaciją ar orumą, jį įžeisti, įskaudinti ar kitaip sukelti
jam psichologinę ar fizinę žalą.
Vaiko nepriežiūra apibrėžiama kaip už vaiko priežiūrą
atsakingo asmens nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių
ir dvasinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę
vaiko fizinei, protinei, emocinei ir socialinei sveikatai ir raidai.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuvoje patyčių
mastas yra vienas didžiausių Europoje, psichologinį smurtą
mokykloje patiria 30 proc. Lietuvos vaikų.
Prevencines programas prieš smurtą ar patyčias šiuo metu
įgyvendina apie pusė bendrojo ugdymo mokyklų.