– Ar pagrįstai nuogąstaujama, kad nepavyks baigti visų svarbiausių valstybės šimtmečio jubiliejui skirtų projektų iki minėjimo datos – 2018 metų vasario 16 dienos? – „Lietuvos rytas“ paklausė Šimtmečio programą koordinuojančio Vyriausybės vicekanclerio Rimanto Vaitkaus.
– Pirmiausia Šimtmečio minėjimas – tai ne vien 2018 metų vasario 16-oji. Nenorime, kad ši šventė vyktų, kaip būdavo įprasta – surengiamas iškilmingas minėjimas, susirenka elitas, pasiklauso koncerto ir eina vaišintis į priėmimą.
Šventiniai renginiai tęsis nuo 2017-ųjų pabaigos iki 2020 metų. Bus minima daug Lietuvos valstybės kūrimo datų, kurias norime įamžinti taip, kad ir ateities kartos jas prisimintų.
Daugelis jubiliejaus projektų nukreipta į būsimas kartas. Šimtmečio minėjimas turėtų suvienyti mūsų tautą, nutiesti tiltą iš praeities į ateitį. Todėl mums labai rūpi Šimtmečio programos projektų išliekamoji vertė. Tokių nevienadienių objektų bus įrengta ne tik sostinėje, bet ir Lietuvos regionuose.
Įamžinsime visų signatarų atminimą, nes iki šiol kai kurie labai menkai pagerbti. Numatyta įrengti Turizmo departamento siūlomus pažintinius takus. Juk daugybės įdomių istorinių faktų tiesiog nežinome.
Pavyzdžiui, ar daug kas yra buvęs Plungės rajone esančiuose Alsėdžiuose? Ogi ten gimė pirmasis Lenkijos prezidentas Gabrielius Narutavičius. Jo brolis Stanislovas Narutavičius – signataras. Ten išlikęs jų dvaras. Tokių įdomių, bet mažai žinomų vietų Lietuvoje – ne viena. Stengsimės jas pažymėti, atkreipti žmonių dėmesį.
Skiriamos lėšos ir stambiems objektams, kurie tiesiogiai su šimtmečio minėjimu nebūtinai sietini, bet turėtų būti baigti iki jubiliejaus. Pavyzdžiui, tikimės, kad galutinai bus pastatyti Valdovų rūmai. Tikrai sutvarkysime ir Lukiškių aikštę -- bus pasodinti medžiai, įrengti suolai, apšvietimas.
Tiesa, iki šventinės datos gali nepavykti pastatyti paminklo. Tam nėra numatyta lėšų iš valstybės biudžeto. Kalbame su privačiais mecenatais, kurie sutinka finansuoti paminklo Lukiškių aikštėje statybą. Tačiau išsiskiria nuomonės, kaip jis turėtų atrodyti.
Konkursą laimėjęs architektūrinis projektas „Ramybė“ sulaukė prieštaringų vertinimų, siūlomas abstrakčių formų paminklas net buvo pramintas „kaspinuočiu“. Politiniai kaliniai ir tremtiniai pasipiktino, kad šis kūrinys neatspindi lietuvių kovų už laisvę, nėra herojiškas. Projektas įstrigo.
Dabar siūloma kitokia architektūrinė vizija: statyti ne į aukštį orientuotą, o horizontalų stiklo bloką, prie kurio būtų pritvirtintas lazeriais apšviečiamas Vytis. Tačiau tai nebūtų tradiciškai įsivaizduojamas paminklas su raiteliu sėdinčiu ant žirgo.
Ko gero, toks tradicinis paminklas pertvarkytai Lukiškių aikštei ir netiktų, nes numatyta, kad tai bus žmonių pasivaikščiojimų vieta su lapo gyslas primenančiais takais bei reprezentaciniams renginiams pritaikyta erdve.
- Bet kol kas neįgauna pagreičio Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pertvarka į konferencijų centrą. Ar realu spėti baigti šį projektą iki 2018-ųjų vasario 16-osios?
– Šio pastato pertvarkymo istorija itin sudėtinga. Labai ilgai tęsiasi darbų pirkimo procedūros, nors lėšos seniausiai skirtos. Šį projektą komplikavo ir tai, kad rūmai pastatyti žydų kapinių teritorijoje. Reikėjo tartis su rabinų delegacijomis iš JAV ir Jungtinės Karalystės. Galiausiai pavyko rasti kompromisą, bet projektas gerokai pabrango.
Dabar jau kliūčių lyg ir nėra, bet rekonstrukcijos konkursas sustabdytas, nes Viešųjų pirkimų tarnyba reikalauja peržiūrėti jo sąlygas.
- Vadinasi, greičiausiai šis projektas nebus baigtas iki jubiliejaus?
– Kongresų centrą dar būtų galima spėti įrengti, bet nacionalinio stadiono statybų turbūt nepavyks baigti.
Dabar šis objektas vadinamas daugiafunciniu sporto, kultūros ir pramogų centru, jo statybos bus finansuojamos iš ES lėšų. Ilgai truko derybos su Briuseliu, nes reikėjo įrodyti, kad tai bus ne tik stadionas, bet ir erdvės vaikų edukacijai, parodoms.
Tai šimtmečio minėjimui labai svarbus statinys, nes čia turėjo vykti grandiozinės Dainų šventės Šokių dienos programa. Laukiama daugybės dalyvių, užsienio svečių, tokio masto šventės iki šiol dar nebuvo. Dabar esančių erdvių nepakanka šokėjams.
Reikės tvarkyti jau esamas erdves -- Vingio ir Kalnų parkuose. Ypač daug darbų lauktų Kalnų parke, bet pinigų tokiai rekonstrukcijai dar nėra numatyta, o reikia iš anksto viską planuoti, skelbti konkursus. Susitiksime su Vilniaus meru ir tarsimės, ką daryti.
- Šimtmečio minėjimo programą aptariant Seime daugiausia baimintasi, kad nenumačius centralizuoto tikslinio jubiliejaus projektų finansavimo nebus jiems skirta pakankamai pinigų. Kodėl šias lėšas skirstys atskiros institucijos iš savo biudžetų?
– Vyriausybė taip nusprendė todėl, kad Šimtmečio programa aprėpia labai skirtingus objektus ir projektus.
Pavyzdžiui, 2018-ųjų vasario 16-ąją vyksiančiame koncerte bus atliekami nauji kūriniai, juos reikia iš anksto užsakyti. Vienam jų – „Gloria“ -- prireiks varpų sąskambio, bus įrašinėjama bažnyčiose. Tai brangus projektas, bet lėšos jau numatytos kitų metų Kultūros ministerijos biudžete.
Šimtmečio minėjimo žinią svarbu skleisti ir pasauliui, ir išeivijai. Lietuvos ambasados rengs priėmimus, vaišins svečius, kvies muzikantus. Ambasados neturi tam pinigų. Akivaizdu, kad 2018 metų Užsienio reikalų ministerijos biudžete reikės numatyti finansavimą ir tokiems renginiams.
Šimtmečio programos projektai – ir Lukiškių aukštės sutvarkymas, daugiafunkcio kultūros centro Vilniuje statyba, bet tai -- statybinės išlaidos. Lukiškių aikštei pinigai skiriami iš Aplinkos ministerijos biudžeto.
Tai labai įvairūs finansavimo šaltiniai ir jų neįmanoma sujungti į vieną fondą, iš kurio būtų dalijami pinigai visiems Šimtmečio programos projektams. Mūsų komisija tik prižiūri, kad jie būtų vykdomi, bet lėšų neadministruoja.
- Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius Mindaugas Kvietkauskas teigia, kad nenumačius tikslinio finansavimo, mokslas negalės prisidėti prie šimtmečio jubiliejaus projektų, nes jie nebūtų laikomi prioritetiniais ir tektų konkuruoti bendra tvarka. Ar tai nepakenks jubiliejaus proga sumanytiems moksliniams tyrimams?
– Pirmiausia nepastebėjau nė vieno projekto, kurį šis institutas būtų siūlęs Šimtmečio minėjimo programai.
Mokslo projektai finansuojami dviem būdais -- konkurso keliu ir pagal reikminių mokslo tyrimų programas.
Su šimtmečio minėjimu susietiems tyrimams konkursuose teikiamas prioritetas, bet jie turi būti aukšto mokslinio lygio. Joks biurokratas nepajėgia įvertinti, ar siūlomas projektas vertas finansavimo. Tuo užsiima Lietuvos mokslo taryba, turinti profesionalių ekspertų instituciją. Jie ir tvirtina, kuriuos projektus reikia finansuoti.
Mokslo tyrimai gali būti finansuojami iš valstybės biudžeto ar ES paramos lėšų ir pagal reikmines programas, bet mokslininkai turi aiškiai apibrėžti, ką tikimasi ištirti. Pinigų negalima skirti nežinant, koks bus jų naudojimo rezultatas.
Jubiliejui skirti kultūros projektai gali būti finansuojami ir Kultūros rėmimo fondo pinigais, tik reikėtų jį padidinti tiek, kiek lėšų prireiks Šimtmečio programos sumanymams.
