Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį atmetė policijos
prašymą, nors pats S.Rachinšteinas ir buvo sutikęs su dalimi
išlaidų. Kaip priimtiną jam sumą nurodė 3,1 tūkst. eurų.
Tačiau teismas iš nuteistojo nepriteisė nė vieno euro,
teigdamas, kad tenkinti policijos prašymą nėra pagrindo.
Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis BNS
sakė, kad teismo sprendimas bus skundžiamas. Tai galima padaryti per
7 dienas.
Teisėjo Arūno Budrio nutartyje rašoma, kad teismų praktikoje
pripažįstama, kad išlaidos dėl asmens ekstradicijos gali būti
pripažįstamos baudžiamojo proceso išlaidomis ir priteisiamos iš
nusikaltimą padariusio asmens, kai šias išlaidas sąlygojo pats
įtariamasis ar kaltinamasis. Tačiau Baudžiamojo proceso kodekse
nurodyta, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš
nuteistojo proceso išlaidas priimdamas nuosprendį. Pagal įstatymų
nuostatas, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomas
sprendimas dėl proceso išlaidų atlyginimo, o nuosprendžio
aprašomojoje dalyje išdėstomi proceso išlaidų klausimo
išsprendimo motyvai.
Apylinkės teismo nutartyje nurodoma, kad apkaltinamasis
nuosprendis buvo priimtas 2014 metų gruodžio 30 dieną. Teismas
šiame nuosprendyje jokių procesinių išlaidų, taip pat susijusių
ir su ekstradicija, klausimų nesprendė ir nenagrinėjo, kadangi
jokių proceso išlaidų byloje nebuvo, jokių prašymų teismui dėl
proceso išlaidų pareikšta nebuvo. Dėl nuteistojo ekstradicijos
išlaidos atsirado jau po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo ir jau
įsiteisėjus nuosprendžiui, tai yra jau nuosprendžio vykdymo
procese.
Teismo vertinimu, šios išlaidos negali būti pripažintos
proceso išlaidomis ir priteistos iš nuteistojo S.Rachinšteino.
Policijos departamentas teigia, kad 9,4 tūkst. eurų išlaidos
atsirado dėl vizų, kelionės, dienpinigių, apgyvendinimo išlaidų
policijos pareigūnams, nuteistojo kelionės išlaidos.
Policija prašyme pabrėžė, kad išlaido neabejotinai susidarės
dėl nuteistojo sąmoningų veiksmų – S.Rachinšteinas iš Lietuvos
išvyko tuo metu, kai įsiteisėjo teismo nuosprendis, kuriuo jam
paskirta laisvės atėmimo bausmė.
S.Rachinšteino advokatas teismui nurodė, kad jo klientas iš
Lietuvos išvyko gavęs Generalinės prokuratūros prokuroro Dainiaus
Baraniūno 2014 metų gruodžio 8 dieną išduotą leidimą. Juo
leista išvykti nuo 2014 metų gruodžio 19 iki 2015 metų sausio 11
dienos. Laiku sugrįžti į Lietuvą sutrukdė liga ir jos gydymas,
apie ką Lietuvos teisėsaugos institucijos buvo informuotos.
Nuteistasis sako vykdęs Vietnamo teisėsaugos institucijų
nurodymus niekur neišvykti, 2015 metų rugsėjo mėnesį iš jo buvo
paimtas pasas, o kitų metų sausio 21 dieną jis buvo sulaikytas
Vietnamo policijos pareigūnų. Sulaikymas truko iki birželio 18
dienos.
Nuo teisėsaugos Vietname slapstęsis verslininkas
S.Rachinšteinas rugpjūtį lėktuvu pargabentas į Lietuvą. Vietname
Lietuvos pilietis praleido septynis mėnesius.
Kalėti nuteistas vilnietis neskundė Vietnamo liaudies teismo
sprendimo, kuriuo nuspręsta jį išduoti Lietuvai.
Šiuo metu S.Rachinšteinas atlieka bausmę už sukčiavimą
stambiu mastu skirtą pustrečių metų įkalinimo bausmę.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) skelbė, kad
Lietuvos ieškomas verslininkas sulaikytas sausio 21 dieną Vietname,
Hošimino mieste. Tai pirmas ekstradicijos iš Vietnamo į Lietuvą
atvejis.
Verslininkas slapstėsi Jungtiniuose Arabų Emyratuose,
Singapūre, Tailande, galiausiai sulaikytas Vietname.
S.Rachinšteinas nuteistas dėl to, kad valkatų ir benamių vardu
buvo įkūręs fiktyvių įmonių tinklą, per kurį 2000-2004 metais
galėjo legalizuoti ir pasisavinti beveik 3 mln. eurų bei daugiau nei
400 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio.
Aukščiausiojo Teismo septynių teisėjų kolegija kovą
patvirtino Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, kuris paskelbtas
2014 metų gruodį. Tuomet skelbiant nuosprendį
S.Rachinšteinas nedalyvavo, manoma, kad jau tuo metu jis buvo
išvykęs iš Lietuvos.
S.Rachinšteinui Europos arešto orderį Vilniaus apygardos
teismas išdavė pernai vasario 6 dieną, kai paaiškėjo, kad jis yra
išvykęs iš šalies. Verslininkui buvo išduoti du Europos arešto
orderiai – dėl bausmės vykdymo ir baudžiamojo persekiojimo
vykdymo.
FNTT atlieka dar vieną ikiteisminį tyrimą, susijusį su šiuo
verslininku. Jame S.Rachinšteinas įvardijamas organizuotos grupės
vadovu ir kartu su bendrininkais įtariamas dėl sukčiavimo gaunant
milijonines Europos Sąjungos (ES) paramos lėšas, dokumentų
klastojimo, neteisėtos įmonių veiklos.