Kauno senjorų tarybos pirmininkas: jaunoms šeimoms – sunkiau

Spalis – senjorų mėnuo. Visos vienuolika seniūnijų ūžia nuo renginių pagyvenusiems žmonėms. Vienas žinomiausių senjorų Gediminas Žemaitis dėl to laimingas. Jis davė kelis patarimus tiems, kurie bumba dėl prastos senjorų padėties šalyje.

G.Žemaitis: senjorai į susibūrimus turi kviesti kuo daugiau jaunimo – tik taip galima ugdyti pagarbą senatvei.<br>M.Patašiaus nuotr.
G.Žemaitis: senjorai į susibūrimus turi kviesti kuo daugiau jaunimo – tik taip galima ugdyti pagarbą senatvei.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Sigita Purytė („Lietuvos rytas“)

Oct 21, 2016, 8:36 PM, atnaujinta May 10, 2017, 10:21 AM

Senjorų tarybos pirmininkas G.Žemaitis visuomet gerai nusiteikęs. Jis nemėgsta verkšlenti. Ir kitus moko, užuot skundusis, imtis veiklos ir patiems gerinti gyvenimą.

Keturiasdešimt metų policijoje tarnavęs pareigūnas įsitikinęs, kad Kauno senjorai turi dar mažiau priežasčių skųstis nei kitų Lietuvos miestų. Mat laikinojoje sostinėje senjorų gyvenimas aktyvesnis nei kur kitur.

Tiesa, iš užsienio dar yra ko pasimokyti. Labiausiai nuo vakariečių, anot G.Žemaičio, mūsų visuomenė skiriasi menka pagarba senjorams.

Savo bendraamžius jis ragino į susibūrimus kviesti kuo daugiau jaunimo – tik taip galima skatinti jaunų žmonių pagarbą senatvei.

– Kokia senjorų padėtis Kaune, Lietuvoje ir pasaulyje? – „Laikinoji sostinė“ paklausė G.Žemaičio.

– Visame pasaulyje yra pusė milijardo senjorų. Po 24 metų jų bus triskart daugiau.

Kaune yra 85 tūkst. senjorų. Vaikų, nepilnamečių skaičius mažesnis. Visuomenė sensta.

Kai kalba, kad senjorai blogai gyvena, svarstau, ką valstybė turėtų remti – senjorus ar jaunas mamas? Jau geriau daugiau dėmesio valdžia kreiptų į jaunimą – padėtų jiems įsigyti automobilius, būstus, padėtų auginti vaikus.

Nesakau, kad senjorai gerai gyvena, bet mes dar galime prisidurti. Tūkstančiai mūsų turi kolektyvinius sodus. Dauguma išsimaitina iš sodo ir daržo gėrybių. Kas neturi sodų, tikrai gali augintis gėrybes ant palangių. Kiti turi giminių kaime.

Visa bėda, kad esame sugadinti žmonės – tingime dirbti ir laukiame, kad mums kažkas kažką duos. Pasišlykščiu, kai žmonės neprižiūri aplinkos ir neišnaudoja aplink namus esančios žemės. Pirmiausia reikia pačiam savimi pasirūpinti, o tada prašyti, kad ir kitas pasirūpintų.

Žinoma, yra žmonių, kurie negali vaikščioti, yra ligoti. Reikia atsižvelgti ir į jų poreikius.

Kad visi gerai gyventų, turime rūpintis vieni kitais, ne verkšlenti, o kažką daryti, kad būtų geriau.

– Kuo Kauno senjorų situacija skiriasi nuo kitų Lietuvos miestų?

– Kauno savivaldybė yra vienintelė Lietuvoje, kurioje veikia Senjorų taryba. Ten išrinkta 18 tarybos narių.

Tokios tarybos nėra niekur Lietuvoje. Esame sukūrę himną, kurį gieda visos Lietuvos senjorai. Turime vėliavą, sukūrėme interneto svetainę. Senjorams priklauso beveik 2 hektarai Panemunės parko.

Kaune yra vienuolika seniūnijų, kiekvienoje jų yra po žmogų, kuris atsakingas už senjorų gyvenimą seniūnijose.

Skiriasi ir senjorų dienos paminėjimas. Visame pasaulyje švenčiama Tarptautinė senjorų diena. Kaune ją minime ir švenčiame visą spalio mėnesį. Ir, žinoma, vienu mėnesiu viskas nesibaigia.

– Kuo senjorų mėnuo – spalis – jums yra ypatingas?

– Dėl renginių gausos ir pasiruošimo jiems. Per vieną senjorų mėnesį suplanuota kone tūkstantis užsiėmimų. Savivaldybė mums išleis apie 50 tūkst. eurų. Seniūnijos organizuoja koncertus, kapelas, siuvimo, mezgimo, įvairių amatų užsiėmimus, sporto būrelius, išvykas ir kitokias veiklas.

Spalio pirmąją, kai pradedamas senjorų mėnuo, nemokamai važinėjame viešuoju transportu, nemokamai einame į Zoologijos ir Botanikos sodus, Laisvės alėjos ir Vilniaus gatvės verslininkai mus nemokamai vaišina pyragėliais ir kava.

– Kaip gyvenate kitus vienuolika mėnesių?

– Nereikia tikėtis, kad kas nors sukurs mūsų gyvenimą be mūsų pastangų. Mes patys buriamės į kapelas, chorus, žvejų, medžiotojų susibūrimus.

Pavyzdžiui, vakar atėjo pas mane žmonės iš Sargėnų ir papasakojo apie naują būrelį. Keturiolika žmonių subūrė kapelą „Šlabutis“, bet neturėjo vietos repetuoti. Paskambinau seniūnui, ir jau kitą dieną kapela buvo priimta repetuoti vienoje mokykloje.

Panemunės parke reguliariai organizuojame talkas, į jas susiburia visų vienuolikos seniūnijų senjorai. Renkame šiukšles, atsivežame vaišių, švenčiame.

Dažnai žmonės galvoja, kad senis būtinai serga. Bet mūsų tikslas yra senti sveikai. Mūsų šūkis yra: „Senti – tai ne sirgti.“ Visi susibūrimai yra žmogui į sveikatą. Kuo daugiau jie juda, tuo yra sveikesni.

Nemažai senjorų mokosi. Trečiojo amžiaus universitete Kaune studijuoja 1600 senjorų, Kauno rajone – 600, Girstutyje – dar 300. Senjorai mokosi gaminti maistą, siūti, mokosi kalbų. Man šitie mokslai – ir vaistas, ir maistas, ir viskas.

Apskritai dalyvavimas visuomenės gyvenime senjorams labai reikalingas. Įsivaizduokite, jei visi senjorai pasiskiepytų nuo gripo, kiek sumažėtų sergančių, kiek valstybė sutaupytų!

– Kokia dalis pagyvenusių kauniečių įsitraukia į aktyvią veiklą?

– Senjorų mėnesio atidarymo proga Kauno sporto halėje vyko koncertas. Susirinko pilna halė, joje telpa 5 tūkst. žmonių. Dar 50 kėdžių reikėjo pristatyti papildomai. Šitie žmonės aktyvūs.

– Kuo senjorų gyvenimas Kaune ir Lietuvoje skiriasi nuo Vakarų Europos?

– Neseniai buvau Vokietijoje. Ten aplink senjorą jaunimas šokinėja. Dėde, nori alaus? Įpila alaus. Tau uždegti pypkę? Uždega pypkę. Ten kitoks požiūris į senjorus. Pas mus jaunimas dar nejaučia pagarbos senjorams.

Renginiuose dažnai kartoju, kad senjorai liautųsi rinkęsi tik tarp savęs. Susibūrimuose turi dalyvauti senjorai, anūkai, vaikai – visi. Neskirstykime senių ir jaunų. Jei skirstysime, jaunimas taip niekada ir negerbs senjorų.

Dėl nepagarbos mes patys kalti. Tie jauni žmonės – tai mūsų anūkai ir vaikai. Mes jų neišmokėme, nepripratinome. Jei mes juos keikiame, tai kaip jie gali mus gerbti?

Iki šiol pasitaiko nuomonių, kad mes, senjorai, viską statėme, o jaunimas atėjęs griauna. Bet mums reikia naujoviškai pradėti galvoti. Tai, ką sukūrėme, jau atgyveno. Jaunimas turi kurti pagal savo supratimą.

Bet ir jaunimui labai reikia bendrauti su vyresniaisiais. Jei žmogus negerbia praeities, jis neturės geros ateities. Mes turime įteikti praeitį jaunajai kartai, perduoti tą išmintį, kurią sukaupėme.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.