Socialdemokratija
Trečia vieta yra yra teorinė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko Algirdo Butkevičiaus karjeros pabaiga, bet nebūtinai. Vieno nacionalinio kanalo studijoje, šitam žmogui, šalia sėdint sutuoktinei, buvo pasiūlyti intymūs santykiai prancūzų kalba, kurią jis, kaip teigia, mokėsi.
Tik nieko anas nesuprato. Tiesiog nieko išvis nesupranta. Ar ten – toje partijoje – kas nors, išskyrus toli dugnan nustumtuosius kas atsimena Steponą Kairį – abejotina.
Nesveikai daug pirmininko pavaduotojų turinčios partijos „senimas“ nė už ką nepraleis į priekį kokio Mindaugo Sinkevičiaus, Dainiaus Budrio ar Egidijaus Gaidamavičiaus, nors jie jau irgi ne jaunikliai. Net ir pirmininkui keičiantis vėl viskas vyks tarp Algirdo Syso, Gedimino Kirkilo ir Rasos Budbergytės.
Pastaroji negali, dėl numanomų priežasčių, nepatikti prezidentūrai, tad šansų tikrai yra – ypač, jei socdemai dalyvaus formuojant koaliciją ir reiks LSDP premjero. Jai yra šansų. Tik ne socialdemokratijai, kaip reiškiniui.
Nei progresinių mokesčių, nei socialdemokratinio turbūt nebus. O jei viskas bus labai kvaila ir komiška – išrinks Zigmantą Balčytį, kuris net sugebėjo apsimesti norįs būti prezidentu.
Konservatizmas
Konservatorių – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) gretose truputį kitaip. Jaunimas, suprask, valdo. Čia „anūkėlio“ frakcijos triumfas ir euforija. Seniai, kaip Vida Marija Čigriejienė, „patvarkyti“. Lengviausias būdas politiškai nužudyti Gabrielių Landsbergį – paskirti jį dabar premjeru.
Aplink jį susisukę lizdus jaunikaičiai jaučiasi ant sparnų. Ką tiksliai „konservuoja“ – nelabai žino, bet nusiteikę valdyti. Dalis kandidatų, kaip pavyzdžiui, kokia Aistė Gedvilienė, Panerių apygardoje (teko garbė moderuoti debatus ir aiškiai matėsi) apskritai pati nieko nesitikėjo, bet yra antrame ture. Gali ir laimėti.
Nepasisakau nei už, nei prieš. Tiesiog labai panašu į 1992 metų sceną, kai Barboros Radvilaitės gatvės 1 koridoriuje Gediminas Kirkilas atvirai sakė tuometiniam liberalų vadovui Vytautui Radžvilui, kad laimėjo ir nežino – ką čia dabar reiks daryti. Šiandien TS-LKD strategai viešumoje atrodo panašiai.
Ką būtent reiktų daryti – niekas iš pergalę švenčiančių nežino. Tikėtinas masinis buvusiųjų paliktų valstybės įmonių vadovų šlavimas, kurio gal ir reikia. Tik klausimas – kas vietoje jų.
Vertybių plotmėje TS-LKD dabar irgi – absoliutus chaosas. Aišku, yra ir nebūtinai viešo valdymo praktikos, kuriose G. Landsbergiui yra į ką atsiremti. Galiausiai tikėtina, kad, per visai ne jaunimą, šitą reikalą mielai imsis tvarkyti visagalė prezidentūra.
Liberalizmas
Šioje stovykloje irgi pakasynų miškas. Politiškai mirė ne tik Eligijus Masiulis. Liberalių partijų šalyje steigėsi, naikinosi, jungėsi ir kraujomaišinosi jau nenormaliai daug. Šiandien jų potenciali frakcija – trys sportininkai, du gentvilai ir politine bename virstanti, bet vis tiek galinti laimėti dar viena Gentvilaitė iš žlugusios Darbo partijos (DP), kurios pavardė Baltrtaitienė.
Kaip įmanoma laimėti po visko, kas nutiko jos valdytame žemės ūkyje? Nežinau. Tai tokia pati mistika, kaip kiaulių maras, kurio daromą baisią žalą mato tik tie, kas nori auginti kiaules be konkurentų.
Liberalų Sąjūdžio kampanija buvo panaši į atsitiktinių susibėgėlių, bijančių pažiūrėti per petį (po El. Masiulio skandalo) juokdarių šou. Džiugu tik tiek, kad ištikimų ideologinių rinkėjų nors viena kryptis dar turi. Turbūt vienintelė dar gyva niša.
„Valstietizmas – žaliavimas“
Vienoje iš krypčių ištiko net ne mirtis, o stačiai genocidas ir masinė reinkarnacija. DP iš esmės paliko po savęs tik jau minėtą gyvą nekrologą – V. Baltraitienę.
Rolando Pakso ir šunų medžiotojo frakcija, kuri irgi kažkada turėjo savo pavadinime žodį „liberalų“ – išplaukė. Petras Gražulis irgi Seime bus. Mazuroniai pralošė, komskiai išlošė Partija ir šiaip seniai mirusi, bet vis dar vaikšto jos zombiai, kaip postapokaliptiniame seriale.
Bet kryptis persikūnijo į kitą pavidalą. DP, ekstremistų, šiaip visokių nevykėlių ir keistuolių balsai sukrito į kraitelę nieko neatspindinčiu pavadinimu – Lietuvos žaliųjų ir valstiečių sąjunga (LVŽS). Daug sykių jau graudenta ir kalbėta, kad nei valstiečių, nei žaliųjų nepasitaiko.
Kad būna žmonių, manančių, jog yra „betmenai“ – jokia naujiena. Idiotams net JAV ant mikrobangių krosnelių užrašoma nedžiovinti ten papūgėlių ir nurodoma, kad šikšnosparnių kostiumai nepadeda saugiau nusileisti nuo dangoraižio. Politiškai kuo nors apsišaukti irgi yra paprasta. LVŽS gaivale įmanoma surasti žmones, kurie prieš porą metų asmeniškai plėšę marškinius už atominę elektrinę, o dabar tokie žali, kad beveik šrekai.
Ten rasite ir „Chevron“ kompanijos iš Lietuvos varytojų, ir kitų partijų perėjūnų. Viskas telpa tame kiaurame rėtyje. Smagioji dalis yra ta, kad visas šitas darinys, nepriklausomai nuo to ar bus opozicijoje, ar valdančiojoje koalicijoje, išsilaikys vieningas nei ilgiau kokio pusmečio.
Greičiausias būdas politiškai nužudyti šitą žalingą padarą irgi banalus. Reikia duoti jiems valdžią, bent trumpam, ir žiūrėti kas bus. Valstybės ir savęs tik gaila, bet jei TS-LKD ir LSDP derybininkai turės šaltus nervus – gali ir taip nutikti. Kokį pusmetį absoliučios „berazumystės“ galima ištverti.
Vaigauskizmas
Zenonas Vaigauskas – irgi tarsi rinkimų užmuštasis – eilinį kartą traukiasi iš Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovo pareigų, kaip skelbia viešoji erdvė.
Šia proga galima pasakyti porą dalykų. Nesvarbu ar duosi jo sukurtai sistemai dar 5 milijonus euro ar ne – serveriai rinkimų dieną vis tiek „lūžinės“ ir tai suteiks pretekstą visokioms sąmokslo teorijoms.
Kol tokia idiotiška situacija nepasikeis – nedrįskite net svaigti apie internetinį balsavimą. Nuo „kiberatakų“ sunkiai apsigina JAV, Izraelio įstaigos ir tarptautinės korporacijos. O čia... VRK IT skyrius, kuris tesugeba raginti neagituoti „Facebook“ rinkimų dieną.
Ko tikrai reiktų, tai būtent kvailų apribojimų panaikinimo. Tegul būna agituojama rinkimų dieną, tegul verslas gali legaliai ir viešai remti partijas.
Reikės mažiau nuoširdaus vaigauskizmo, mažiau alkoholio pakuočių su pinigais ir viso šito priežiūros išlaidų. Rezultatai koreguosis nelabai stipriai.
