Baudžiamosios atsakomybės už tarnybos pareigų neatlikimą prieš trejus metus vos išvengęs G.Mišeikis įsivėlė į naujus nemalonumus, kurie vis dėlto paskandino giliai šaknis Ginklų fonde įleidusį buvusį jo vadovą.
Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pavaldžiai įstaigai jau antrus metus laikinai vadovaujantis Jonas Šalavėjus „Lietuvos rytui“ patvirtino, kad buvęs jo viršininkas traukiasi iš specialiai jam sukurtų vyriausiojo patarėjo pareigų.
Dabartines pareigas netrukus, ko gero, teks palikti ir J.Šalavėjui – užimti skandalinga veikla garsėjančios valdiškos įstaigos direktoriaus postą paskelbtas konkursas. Nors jis žlugo, nei vienas, nei kitas į šias pareigas nepretendavo.
Į medžioklę – valdiška mašina
Prieš dvejus metus prasidėjus kabinetuose per ilgai užsisėdėjusių įstaigų vadovų galvapjūtei, posto neteko ir G.Mišeikis. Tačiau be darbo neliko.
Tarnybinio kaitumo būdu jis iš Ginklų fondo direktoriaus pareigų staiga buvo pakeltas į specialiai sukurtą vyriausiojo įstaigos patarėjo kėdę, o buvęs jo pavaduotojas J.Šalavėjus tapo laikinuoju vadovu.
Gerai informuotų „Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, nepaisant pokyčių, įstaigai realiai ir toliau vadovavo G.Mišeikis.
Vis dėlto pavasarį šiam valdininkui ėmė slysti žemė iš po kojų, kai išvykęs tarnybiniu automobiliu į medžioklę jis padarė avariją.
Mat VRM vadovybę pasiekė informacija, jog į medžioklę susiruošęs G.Mišeikis esą privertė pavaldinius suklastoti kelionę pateisinančius dokumentus.
Vadovų veikla apaugo įtarimais
Netrukus po šios istorijos VRM vairą iš Sauliaus Skvernelio perėmęs Tomas Žilinskas „Lietuvos rytui“ pripažino, kad Ginklų fondas ir jo vadovybė atsidūrė po didinamuoju stiklu.
Juolab kad ministeriją užgriuvo ir daugiau pranešimų apie įtarimų keliančią G.Mišeikio veiklą.
„Dėl tarnybinio automobilio naudojimo buvo atliekamas patikrinimas.
Nors buvo nustatyta tam tikrų pažeidimų, kuriuos įstaiga buvo įpareigota pašalinti, įrodyti, kad galėjo būti klastojami dokumentai, mums nepavyko.
Kad ir kaip būtų, tokia praktika, kai tarnybinis automobilis naudojamas išvykoms į medžioklę, negali būti pateisinama“, – kalbėjo vidaus reikalų ministras.
Tyrimą atlikęs generalinis inspektorius Giedrius Cininas pasiūlė skirti nuolatinį Ginklų fondo vadovą.
Akivaizdūs nusižengimai
„Akivaizdu, kad dvejus metus trunkantis laikinumas ėmė trikdyti įstaigos veiklą. Negana to, pasipylė ir daugiau skundų. Kai kurie jų pasitvirtino“, – sakė T.Žilinskas.
Pavyzdžiui, paaiškėjo, jog G.Mišeikiui buvo priskirtos keturios mobiliojo ryšio SIM kortelės.
Buvęs įstaigos vadovas sau pasiliko tik vieną, kitas naudojo jo šeimos nariai, o sąskaitas apmokėjo fondas.
Ginklų fondo vadovybę taip pat užgulė įtarimai ir dėl galbūt neskaidraus sandorio su bendrove „MT Baltic“.
Šiai įmonei fondas 2014 metų birželį pardavė 500 deaktyvintų AK 74U šautuvų.
Pagal sutartį už vieną ginklą verslininkai mokėjo po 180 litų, nors reali jo vertė siekė apie 400 eurų. Buvo keliamos prielaidos, kad gautas uždarbis už ginklus galėjo būti pasidalytas.
„Šiuo atveju G.Mišeikis padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, tačiau negalėjo būti patrauktas atsakomybėn, nes nuo padaryto pažeidimo jau buvo praėję daugiau kaip pusė metų“, – paaiškino T.Žilinskas.
Tačiau įžvelgus piktnaudžiavimo tarnyba požymių, patikrinimo medžiaga buvo perduota prokurorams. Pastarieji ją nusiuntė Specialiųjų tyrimų tarnybai, bet ji atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
JAV pasigedo dovanotų ginklų
G.Mišeikiui pavyko išsisukti ir nuo įtarimų išparceliavus amerikietiškus šautuvus M-14. Itin reti ir brangūs ginklai kaip JAV dovana Ginklų fondo sandėlius pasiekė prieš porą metų.
Įstaigos vadovybei esą buvo žinoma, kad šie ginklai pagal susitarimą negali būti perleisti tretiesiems asmenims, vis dėlto nuspręsta juos parduoti.
„Siekdamas sumėtyti pėdas G.Mišeikis nurodė šautuvus parduoti penkis kartus pigiau, negu jie kainuoja rinkoje. Daugumą ginklų įsigiję buvusiam vadovui artimi asmenys vėliau juos pardavė už realią kainą“, – „Lietuvos rytui“ atskleidė gerai informuotas fondo darbuotojas.
Sumaištis dėl šių ginklų kilo, kai JAV ambasada šiemet pradėjo domėtis jų būkle. Tada paaiškėjo, kad Lietuvai dovanoti šautuvai atsidūrė privačių asmenų rankose.
„Ministerija Ginklų fondui nurodė juos susigrąžinti. Penkis jau pavyko atgauti, o dėl kitų vyksta teisminiai ginčai – savininkai nesutinka jų grąžinti ir dėl to tenka bylinėtis teisme“, – skandalingos istorijos peripetijas atskleidė T.Žilinskas.
Tačiau, anot ministro, šiuo atveju apkaltinti Ginklų fondą dėl savivalės nėra kaip: „Ginklus fondui perdavė kariuomenė ir Valstybės saugumo departamentas, tačiau neįspėjo, kad jie negali būti parduoti.“
Bausmės išvengė dėl senaties
Sausiems išlipti iš balos Ginklų fondo vadovams pavykdavo ir anksčiau.
Prieš trejus metus G.Mišeikiui grėsė baudžiamoji atsakomybė už tarnybinių pareigų neatlikimą. Mat jo vadovaujamas fondas 2004 metais iš Bulgarijos nupirko 1982 metais pagamintų detonatorių, kurių galiojimo laikas seniai pasibaigęs.
2007 metais nekokybiški detonatoriai sprogo „Aro“ pareigūnų rankose ir juos sužalojo. Teismas tada konstatavo, kad G.Mišeikis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau nutraukė bylą dėl senaties.
Ar ši įstaiga reikalinga?
Kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ vidaus reikalų ministras pripažino, kad Ginklų fondą būtina pertvarkyti ir to turėtų imtis naujasis jo direktorius.
Bet surasti kompetentingą įstaigos vadovą, pasirodo, nelengva.
Prieš savaitę įvykęs konkursas į šias pareigas baigėsi be rezultatų. Nors buvo penki pretendentai, visi jie pasirodė netinkami.
Tiesa, kai kurie politikai svarsto, jog Ginklų fondo reikėtų išvis atsisakyti – Vidaus reikalų ministerija reikiamą ginkluotę galėtų įsigyti tiesiai iš gamintojo arba jo atstovo.
Nors šiai įstaigai saulėlydžiu grasino bemaž visos vyriausybės, nė vienai jų savo užmojų nepavyko paversti realybe.