S. Skvernelis: „Jei kas mano, kad iš karto bus deramasi, tai taip nebus“

Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su Valstiečių ir žaliųjų sąrašo lyderiu Sauliumi Skverneliu.

– Apie situaciją, kuri yra susiklosčiusi po rinkimų Lietuvoje. Žmonių pasitikėjimas išreikštas labai konkrečiai ir aiškiai vienai iš politinių jėgų. Ta politinė jėga turi iniciatyvos teisę ir pareigą bandyti formuoti valdančiąją koaliciją.

– Pokalbio metu jokių „deja“ nebuvo, tai buvo darbinis, labai geranoriškas pokalbis.

– Nebuvo minimos jokios galimos kryptys, tiesiog buvo pasakyta: jums žmonės suteikė pasitikėjimą ir jūsų valia konsultuotis, derėtis su viena ar kita politine partija, kurią jūs manote esant reikalingą.

– Manau, kad kvietėsi dvi partijas, kurios geriausiai pasirodė rinkimuose.

– Mes formuosime konsultacinę grupę konsultacijoms, ne deryboms. Liekame prie savo nuomonės, kad galime konsultuotis ir kalbėti su visomis politinėmis jėgomis. Tai darysime ir su socialdemokratais, ir su Tėvynės sąjungos atstovais.

– Tai yra mūsų vidaus reikalas. Kol kas derybų nėra, o konsultacijos yra įžanga. Norint apsispręsti, reikia atlikti tas konsultacijas, kalbėti apie prioritetus, darbus. Jei kas mano, kad iš karto bus sėdama ir deramasi, tai taip nebus.

– Jei pripažįstame, kad valstybėje turime didžiulį iššūkį, kad visos politinės jėgos turi sutarti dėl ne partijoms, ideologijoms, bet valstybei ir jos žmonėms reikalingų prioritetų, dėl to ir konsultuojamės. Jei kai kas apsispręs, kad ideologiškai negalima būti vienoje ar kitoje pozicijoje, mes tą sprendimą gerbsime.

– Lietuvos žmonės išrinko Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovus į Seimą, nebuvo tiesioginių premjero ar kitų pozicijų rinkimų ir taip būti negali. Šiandien galime kalbėti apie galimybę turėti dvi pagrindines pozicijas – Seimo pirmininką ir ministrą pirmininką. Vienas išvardintų asmenų į vieną iš pozicijų yra ilgametis partijos narys, europarlamentaras B. Ropė.

– Balsavo už Valstiečių ir žaliųjų sąjungą ir jos žmones, kurie suformuos profesionalią Vyriausybę.

– Mes nerinkome nei Seimo pirmininko, nei premjero. Vienmandatėse – atskiri žmonės, o sąrašas gavo irgi pakankamai didelį palaikymą. Jeigu mums atsiras galimybė turėti šias dvi pozicijas, negalime sakyti, kad nekviesime nieko, neužimsime šių pozicijų. Dėl to ir atsiranda dar daugiau žmonių, kurie galėtų paimti vieną ar kitą poziciją.

– Reikėtų galvoti tiek dėl vienos, tiek kitos ir priimti galutinius sprendimus. Šiandien esu nusiteikęs, jei bus tokia valia ar pasitikėjimas, darbuotis vyriausybėje, bet darbas Seime irgi yra esminis iššūkis, ypač grąžinant Seimo vaidmenį į tai, kas numatyta Konstitucijoje, kaip parlamentinės valstybės. Šiandien diskutavome apie pokyčius, kurie reikalingi Seime, nes negali būti, kad parlamentinėje valstybėje Seimas pagal pasitikėjimą yra faktiškai žemiausioje vietoje.

– Nuo daug ko – to, su kuo turėsime koaliciją, nes be jos negalėsime formuoti Vyriausybės, nuo to, kokios asmenybės bus deleguojamos ar siūlomos deleguoti į kabinetą. Norisi, kad ministrų kabinetas būtų kaip Vyriausybė, o ne atskirtų partijų deleguoti asmenys, veikianti ryžtingai, kaip vienas kumštis. Galiausiai kokias ambicijas keliame Seime ir ką ten norime padaryti – ar toliau tęsti per du dešimtmečius susiklosčiusią veiklą, ar parodyti, kad Seimas yra efektyvi, valstybei reikalinga, racionaliai dirbanti ir duodanti didžiulę pridėtinę vertę, institucija. Kol kas liekam prie pozicijų, kurios buvo paskelbtos, aš įvardintas kaip kandidatas į Ministro Pirmininko poziciją.

– Tikslai yra valstybės ateitis ir mūsų Lietuvos žmonių gerovė. Derybos yra kompromisų menas, šiandien negalime pasakyti, kad žingsnio į kairę ar dešinę nepadarysime. Po pirminių konsultacijų pažiūrėsime, kokie pageidavimai, norai, ir priimsime sprendimus derybose.

– Tikrai nematau spaudimo, tik rytines emocijas po vakarykštės, galbūt kai kam netikėtos, nakties. Ir viena, ir kita pozicija yra gerbtina. Tėvynės sąjungos pirmininkas paminėjo derybas, bet mes kalbame apie konsultacijas. Jei klausimas prieis iki derybų, tai jos bus su konkrečia politine jėga. Būsimojoje koalicijoje pakanka dviejų politinių jėgų, kalbant apie sprendimų priėmimą, efektyvumą. Nereikia dirbtinai bandyti išpūsti koalicijos, kad kai kas norėtų turėti didesnį ar mažesnį svorį. Pozicija dėl ministro pirmininko irgi išsakyta gana aiškiai. Suprantu, kad socialdemokratų partijos valdymo organai priims sprendimą po konsultacijų, ar jiems geriau likti opozicijoje, ar pozicijoje. Tai kiekvieno apsisprendimo reikalas, bet tam ir reikalingos konsultacijos.

– Tai yra jų startinė pozicija. Mūsų, matyt, bus kitokia. Pažiūrėsime, ar tai yra suderinama, ar ne. G. Landsbergis kalba, kad sunkiai suderinama, nors prieš savaitę nuostatos iš abiejų pusių buvo derintinos. Dėl liberalų ne kartą minėjome, Ramūnas kategoriškiau, aš diplomatiškiau, tą patį liberalai pripažįsta. Šiandien ryte persimetėme keletu žodžiu, kai kurios esminės programinės, vertybinės nuostatos gerokai išsiskiria, bet klausimas, ar tai yra suderinama. Kitas klausimas – ar stabiliai koalicijai reikalinga dar bent viena politinė jėga.

– Tikrai ne. Pirmiausia turėtume kalbėti apie žmones, kurie galėtų tas pozicijas užimti. Mano, kaip ministro pirmininko, prerogatyva būtų susiderinti asmenybes su galimais partneriais – ar iš tiesų kabinete bus žmonės, kurie galės daryti darbus, kurie turės ryžto, noro, atsakomybės, kompetencijos. Sunkiai įsivaizduoju, kad būtų pasakyta – yra ministrai, su kuriais imi ir dirbi. Jei kalbame apie komandinį darbą, labai svarbu, kad ministras pirmininkas turėtų pakankamus svertus pasirinkti komandą, su kuria darbuosis. Sunku pasakyti, su kuo būtų sunkiau ar lengviau dirbti, nes kalbame apie profesionalų vyriausybės formavimą. Ir vienoje, ir kitoje pusėje, nebūtinai tarp išrinktų Seimo narių, matau pakankamai kompetentingų, ryžtingų žmonių, kurie gali daryti pokyčius. Aritmetiškai žiūrint, stabilesnė dauguma būtų turint Tėvynės sąjungos palaikymą – dvigubai daugiau palaikytojų Seime. Tačiau nenorėčiau skirstyti, nes ir gyvenime visą laiką stengiausi nežiūrėti į partinę priklausomybė, o pažiūrėti į žmogų ir jo gebėjimus vykdyti funkcijas. – Jei kalbėtume apie tai, ką rinko žmonės, tai valstiečiai ir žalieji nelabai turi pasirinkimą. Tėvynės sąjunga yra antrąją poziciją užėmusi partija, kurios atstovus Lietuva taip pat norėtų matyti valdžioje.

– Be abejo. Dėl to ir kalbame apie dvi tris pagrindines partijas, nes trečioje vietoje yra socialdemokratai. Žmonės išreiškė didesnį ar mažesnį pasitikėjimą. Dėl to konsultuojamės, turime teisę, pareigą ir tai darysime.

– Tikrai nėra vien diplomas, profesija ar tos siauros srities išmanymas. Reikalingi vadybiniai gebėjimai, patirtis vienoje ar kitoje veiklos srityje, galiausiai – ryžtas, strateginis mąstymas, tos srities plėtros vizija 3, 5 ar 10 metų. Taip pat suburti profesionalią komandą, užtikrinti jos funkcionavimą. Ministras negali pakeisti visos ministerijos kolektyvo, kuris gana svarbus pokyčiams įgyvendinti.

– Turime tokių žmonių savo gretose, tokių žmonių Lietuvoje pakankamai daug, tiesiog juos reikia paskatinti, jiems suteikti galimybę. Kol kas turėjome kitokią tradiciją. Tos savybės, kurias išvardinau, buvo visai nesvarbios, jei neturi partijos bilieto, nesi įtakingas partijos narys, turintis ilgametį stažą. Buvo pasirenkama pagal partinį lojalumą, visiškai nekreipiant dėmesio į asmenines, dalykines ar profesines savybes. Partijos ar ne partijos narys – jokio skirtumo, svarbiausia, kad būtų tų savybių visuma.

– Manau, kad bet kokiu atveju koaliciją suformuosime, bus stabili Vyriausybė ir stabili dauguma. Tokie pareiškimai yra realybė po antro rinkimų turo, kurią kai kam sunkiau suvirškinti, kitiems – lengviau. Tai tam tikros startinės pozicijos, nes laukia konsultacijos, derybos. Kiekviena politinė jėga nori turėti tam tikrus derybinius pranašumus.