„Darbo grupė, keturi asmenys, susipažino su ikiteisminio
tyrimo medžiaga, tačiau šiandien gavome tokią informaciją iš
Klaipėdos apygardos prokuratūros, kad visgi jie negali mums pateikti
tam tikros medžiagos, kurią darbo grupė galėtų panaudoti savo
išvadoje ir atitinkamai pristatyti komisijos posėdyje sprendimo
projektą“, – BNS sakė L.Matjošaitytė.
Pasak jos, susidarė paradoksali situacija – darbo grupė
susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau jos atskleisti
negali, tad negali ir pabaigti išvados bei VRK posėdžiui teikti
sprendimo projekto. Jį anksčiau planuota teikti ketvirtadienio
posėdžiui.
„Panašu, kad rytoj neturėsime posėdyje to
klausimo“, – reziumavo pirmininko pavaduotoja.
L.Matjošaitytės teigimu, komisija visgi sieks gauti iš
prokurorų leidimą atskleisti tam tikrą dalį ikiteisminio tyrimo
informacijos iki galutinių Seimo rinkimų rezultatų tvirtinimo
sekmadienį.
„Vėlgi kalbame su prokuratūra, ar nėra galimybės tos
informacijos pateikti, nes susipažinę su ta medžiaga tik keturi VRK
nariai, ir jie tos informacijos atskleisti negali, ir susiduriame su
tokiu kazusu. Kalbame su prokuratūra, kad tam tikra apimtimi tam
tikra informacija būtų paviešinta, ir ją galėtų VRK darbo
grupė panaudoti savo išvadoje, ir ta informacija pasiremiant
pasiūlyti komisijai priimti vieną ar kitą sprendimo projektą.
Kai
ta informacija neišviešinta, VRK atitinkamai negali priimti jokio su
tuo susijusio sprendimo, nes nėra kuo pasiremti. Jei negausim iš
prokuratūros jokių duomenų, kils didelis klausimas, kokį mes
sprendimą galime priimti, ir ar iš viso jį galime priimti“, –
kalbėjo L.Matjošaitytė.
Seimo rinkimų įstatymas nustato, kad VRK dėl šiurkščių
pažeidimų gali pripažinti rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje
negaliojančiais, jei jie turėjo esminės įtakos rinkimų
rezultatams, arba negalima nustatyti esminių rinkimų rezultatų.
Taip pat įstatyme įrašyta nuostata, kad rinkimai negali būti
skelbiami negaliojančiais, jeigu neginčijamai nustatyti rinkimų
rezultatai leidžia nustatyti esminius rinkimų rezultatus.
Policija yra pradėjusi tyrimą dėl galimo balsų pirkimo
Šilutėje pagal dar iki pirmojo rinkimų turo, spalio 6 dieną,
gautą anoniminį pranešimą, kad gyventojai per rinkimus į Seimą
už alkoholį, cigaretes ir grynuosius pinigus rinkėjams siūlo
balsuoti už kandidatus, priklausančius vienai iš partijų.
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris yra
patvirtinęs, kad balsų pirkimas Šilutėje vyko partijos „Tvarka
ir teisingumas“ naudai. Jo teigimu, ikiteisminis tyrimas pradėtas
dar spalio 6-ąją, bet pats balsų pirkimas įvyko spalio 9-ąją,
rinkimų dieną.
VRK yra sudariusi komisiją šiam atvejui tirti ir iki spalio 30
dienos, galutinių rinkimų rezultatų tvirtino, turi apsispręsti, ar
teisėsaugos tiriamos veikos galėjo turėti esminių įtakų rinkimų
rezultatams, tokiu atveju rezultatai galėtų būti naikinami.
Partija „Tvarka ir teisingumas“ Šilutėje gavo 2053 balsus.
Iš viso daugiamandatėje apygardoje partija laimėjo 5 mandatus, o su
antrojo turo nugalėtojais – 8 mandatus. Šioje apygardoje iškeltas
partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Kęstas Komskis
dalyvaudamas rinkimuose surinko 2305 balsus ir liko trečias. Bendrame
partijos sąraše po reitingavimo K.Komskis surinko 6098 pirmumo
taškus ir nukrito iš antros į ketvirtą vietą.
Policijai paskelbus apie ikiteisminį tyrimą Šilutėje,
K.Komskis paskelbė stabdantis narystę partijoje.