Toks siūlymas sulaukia ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK),
ir prieš korupciją kovojančių nevyriausybinių organizacijų
pastabų, kad gali kilti skaidrumo problemų.
„Sudarysime galimybę gyventojams šį 1 proc. savo sumokėto
GPM sumos skirti sveiką gyvenimo būdą skatinančioms organizacijoms
kartu panaikindami privilegiją politinėms partijoms gauti papildomą
1 proc. sumokėto GPM dydžio paramą“, – rašoma LVŽS rinkimų
programoje, pavadintoje „Darni Lietuva“.
LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad šios nuostatos
nėra atsisakoma ir ji bus derinama su potencialiais koalicijos
partneriais socialdemokratais.
„Tokia diskusija yra dėl to, kad daugelis žmonių nesinaudoja
šia galimybe, nes požiūris į partijas yra neigiamas (...). Tai yra
svarbiausias dalykas, dėl ko mes tą klausimą keliame“, –
BNS teigė R.Karbauskis.
VMI duomenimis, pernai partijos gavo beveik 0,9 mln. eurų
paramos, kurią skyrė 67 tūkst. gyventojų. Didžiausią sumą iš 1
proc. gyventojų pajamų mokesčio – 210 tūkst. eurų – gavo
Liberalų sąjūdis. Jų rėmėjai, kaip matyti iš VMI išrašo, yra
ir daugiausia uždirbantys. Antri pagal paramą – potencialūs
LVŽS koalicijos partneriai socialdemokratai, gavę per 190 tūkst.,
treti – konservatoriai su 178 tūkst. gyventojų parama. Vieną
parlamentarą šią kadenciją turėjusi LVŽS gavo beveik 28 tūkst.
eurų paramos iš GPM 2015-aisiais.
VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas sako, kad gyventojų skiriama
suma partijoms yra sąlyginai nedidelė, tačiau kai kurioms
politinėms jėgoms reikšminga. Jo nuomone, įgyvendinus tokį LVŽS
siūlymą atsinaujintų ir diskusijos dėl verslo paramos partijoms
grąžinimo.
„Tai yra tiesioginis rinkėjo valios pasireiškimas pačiam
skirstyti finansus nepaliekant tų pinigų biudžetui. Čia nėra tos
didelės sumos, bet rinkėjai nebeturėtų tos teisės paremti
tiesiogiai. Tada kiltų kitas klausimas – ar nereikėtų
sugrąžinti paramos galimybės juridiniams asmenims. Kai kurios
partijos turėtų teisę pradėti dejuoti, kad mes neturime pinigų,
tai leiskite juridiniams asmenims mus finansuoti. Jie to klausimo
programoje nekelia, nors partijoms trūks plyš reikia pinigų“, –
BNS sako Z.Vaigauskas.
Tuo metu nevyriausybininkai kelia ir kitą dilemą – kaip
elgtųsi LVŽS atstovai Seime, jei tokios pataisos būtų priimamos ir
parama iš tiesų būtų permesta sveikatinimu užsiimančioms
organizacijoms, kurių steigėjai yra jie patys.
LVŽS pirmininkas R.Karbauskis, kaip VRK pateiktoje biografijoje
teigia pats, yra įvairių kultūrinių, švietimo ir sveikatos
projektų mecenatas ir steigėjas. Tačiau mažiausiai dar keli
būsimieji LVŽS parlamentarai yra tiesiogiai susiję su įvairiomis
sveiką gyvenimo būdą skatinančiomis
organizacijomis.
Žinomiausias šioje srityje –
LVŽS vicepirmininkas Dainius Kepenis, skelbiantis, jog yra
įkūręs šalyje per 60 sveikuolių klubų, taip pat yra Lietuvos
sveikatos rūmų steigėjas, kelių šimtų sveikatingumo švenčių
organizatorius. Greta Kildišienė prisistato kaip blaivybę ir
sveiką gyvenseną skatinančių Naisių vasaros projektų bei Naisių
vasaros teatro ambasadorė.
Virginija Vingrienė yra iniciatyvos žali.lt, propaguojančios
žaliąsias ir sveikos gyvensenos idėjas, viena iniciatorių,
steigėjų ir vadovių. Levutė Staniuvienė VRK nurodo, jog yra
įkūrusi sveikatos namus. Habilituotas medicinos daktaras Algimantas
Kirkutis yra Gyvenimo būdo medicinos asociacijos steigėjas ir
vadovas, Zenonas Streikus yra švietėjiškos organizacijos
asociacijos „Šviesuva“, užsiimančios švietimo ir sveikatinimo
projektais, tarybos narys.
Organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus
vadovas Sergejus Muravjovas sako, kad priimti tokias pataisas yra
LVŽS teisė. Jis taip pat sutinka su Z.Vaigausku sakydamas, kad tai
gali reikšmingai paveikti politinių partijų finansus ir jos siektų
praradimus kompensuoti iš kitų šaltinių.
„Klausimas, ar jos dėtų daugiau pastangų didinti savo
narystę (narių skaičių ir nario mokestį – BNS), ar ieškotų
kitų būdų didinti savo biudžetus“, – BNS sakė S.Muravjovas.
Vis dėlto, jo nuomone, vien tai, kad LVŽS atstovai veikia ar
yra susiję su sveikatinimo siekiančiomis organizacijomis
„nebūtinai reiškia interesų konfliktą“ ir viskas priklausys
nuo to, kaip bus sugebėta atskirti, kas yra nevyriausybinė, ne pelno
siekianti organizacija ir „kas yra verslas, kuris slepiasi už
viešosios įstaigos iškaba“.
„Jie, aišku, turi interesą, klausimas, kaip jie tą interesą
suvaldys. Viskas priklausytų nuo to, ar (...) priimant sprendimą jie
nusišalins, kai jiems iškils reali konflikto grėsmė „, –
teigė jis.
R.Karbauskis tikina, kad partijos atstovai turės nusišalinti nuo
bet kokios veiklos, kuri gali kelti interesų konfliktą.
„Suprantame, kad turi būti vengiama bet kokios minties, bet
kokio santykio – tie žmonės, kurie turėjo vienokią ar kitokią
veiklą, susijusią su šiais interesais – jie ją turi nutraukti.
Bet žiūrint į pačią pasiūlymo esmę, turbūt sutiksite, kad
šnekama apie labai svarbius dalykus“, – sako jis.
R.Karbauskis tikina, kad jam pačiam dėl to interesų konfliktas
nekyla, nes jis pats šiuo metu neturi nė vienos įstaigos ar fondo,
kuriame eitų pareigas.