„Zombių“ kaimas Lietuvoje: ar naujai valdžiai įmanoma jį išgelbėti?

Vienas atokiausių Lietuvos kaimų, kurį iš trijų pusių riboja Baltarusija, – Didžiasalis. Kaimas jau seniai nešioja zombių gyvenvietės etiketę, nors zombių čia ir su žiburiu nerasi.

Didžiasalis išgarsėjo tada, kai iš Vilniaus buvo atvežti butus verteivoms pusvelčiui pardavę girtuokliai.<br>„Lietuvos ryto“ televizijos nuotr.
Didžiasalis išgarsėjo tada, kai iš Vilniaus buvo atvežti butus verteivoms pusvelčiui pardavę girtuokliai.<br>„Lietuvos ryto“ televizijos nuotr.
Didžiasalis išgarsėjo tada, kai iš Vilniaus buvo atvežti butus verteivoms pusvelčiui pardavę girtuokliai.<br>„Lietuvos ryto“ televizijos nuotr.
Didžiasalis išgarsėjo tada, kai iš Vilniaus buvo atvežti butus verteivoms pusvelčiui pardavę girtuokliai.<br>„Lietuvos ryto“ televizijos nuotr.
Didžiasalis išgarsėjo tada, kai iš Vilniaus buvo atvežti butus verteivoms pusvelčiui pardavę girtuokliai.<br>„Lietuvos ryto“ televizijos nuotr.
Didžiasalis išgarsėjo tada, kai iš Vilniaus buvo atvežti butus verteivoms pusvelčiui pardavę girtuokliai.<br>„Lietuvos ryto“ televizijos nuotr.
Didžiasalis išgarsėjo tada, kai iš Vilniaus buvo atvežti butus verteivoms pusvelčiui pardavę girtuokliai.<br>„Lietuvos ryto“ televizijos nuotr.
Didžiasalis išgarsėjo tada, kai iš Vilniaus buvo atvežti butus verteivoms pusvelčiui pardavę girtuokliai.<br>„Lietuvos ryto“ televizijos nuotr.
Didžiasalis išgarsėjo tada, kai iš Vilniaus buvo atvežti butus verteivoms pusvelčiui pardavę girtuokliai.<br>„Lietuvos ryto“ televizijos nuotr.
Didžiasalis išgarsėjo tada, kai iš Vilniaus buvo atvežti butus verteivoms pusvelčiui pardavę girtuokliai.<br>„Lietuvos ryto“ televizijos nuotr.
Didžiasalis gyventojai jaučiasi užmiršti.<br>„Lietuvos ryto“ televizijos nuotr.
Didžiasalis gyventojai jaučiasi užmiršti.<br>„Lietuvos ryto“ televizijos nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Rasuolė Bauraitė, Asta Martišiūtė („Lietuvos ryto“ televizija)

Nov 7, 2016, 9:20 PM, atnaujinta Apr 18, 2017, 2:34 PM

Didžiasaliui visos valdžios dalijo pažadus, sugriautam plytų fabrikėliui atstatyti investuotojo ieškojo net pats prezidentas Valdas Adamkus. Vietiniai sako, kad pažadai skambėdavo prieš kiekvienus rinkimus. Jie buvo tokie garsūs, kad į Didžiasalio griuvėsius investuoti susigundė net verslininkas iš Kinijos.

Investicijos taip ir žuvo griuvėsiuose, o kaimo pakraštyje išdygo lietuviškasis Šanchajus – lūšnelių kvartalas, gelbėjantis vietinius nuo bado.

Didžiasalis – išbandymas Seimo naujokams ir naujokų Vyriausybei. Ramūno Karbauskio vadovaujamos ir rinkimus nušlavusios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos programoje įrašyta tai, ko reikia Didžiasalio kaimui, – nenukrypstant nuo pažadų kurso po kelerių metų visų užmirštas kaimas turėtų suklestėti. Ar pavyks Seimo mandatus laimėjusiems valstiečiams Didžiasalį paversti naujaisiais Naisiais, domėjosi „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „24/7“ komanda.

Gelbėdavo gyvų gyvulių kumpis

Dar sovietmečio laikais žmonės, kurie neturėjo savo žemės, buvo sukišti į daugiabučius Didžiasalyje. Kai dar turėjo darbo fabrike, žemės nereikėjo, o kai darbo nebėra, žemės lopinėlis gali išgelbėti nuo bado. Tai Didžiasalyje žino net vaikai.

Štai keturiolikmetis Vaidas čia augina keturias vištas, gaidį ir du triušus. Juos maitina pats kelis kartus per dieną. Gyvūnus jaunuolis augina mėsai.

Lūšnelių kvartalas Didžiasalyje pramintas Šanchajumi. Čia ūkininkauja ne vienas kaimo gyventojas. Tvarteliai suręsti iš įvairiausių statybinių atliekų, apkaišyti skudurais, apkalti kartonų likučiais.

Didžiasalio gyventoja Kotryna Berlinskienė augina vištas, kelias ožkas, kurios ir ožiukų atsiveda. Moters šeima valgo šių gyvulių mėsą, pieną, iš kurio daro ir sūrius.

Didžiasalis išgarsėjo tada, kai iš Vilniaus buvo atvežti butus verteivoms pusvelčiui pardavę girtuokliai. Neturėdami ko valgyti, anuomet jie iš gyvų gyvulių išsipjaudavo kumpio. Nuo to laiko kaimas gavo zombių pavadinimą, nors pačių zombių jau seniai nelikę. Žmonės sako, kad vištas kartais pavagia, tačiau ne žmonės, o lapės.

Visi gyvena iš pašalpų

Didžiasalio Šanchajų vietos seniūnas Antanas Pauliukėnas vadina žmonių darbštumo įrodymu. Jokia paslaptis, kad didžioji dalis Didžiasalio gyventojų gyvena iš pašalpų, tačiau seniūnas sako, kad valstybė pati išmokė taip gyventi.

„Dalis naudojasi tuo, kad suteikiamos sąlygos normaliai gyventi ir nedirbant – iš pašalpų, išmokų. Dar viena problema ta, kad dirbantis žmogus, kuris gauna minimalią algą, faktiškai viską išleidžia mokesčiams, o gyventi už ką nelabai ir belieka.

Tas, kuris dirba nuo ryto iki vakaro, dar po darbo turi galvoti, kaip šeimą išlaikyti, pamaitinti, o tas, kuris gyvena išlaikomas valstybės, tam niekas nerūpi“ – sakė A. Pauliukėnas.

Šalia Didžiasalio veikia žuvininkystės ūkis, kuris per metus išaugina ir parduoda 600 tonų žuvų ir tiekia jas didesniems prekybos tinklams. UAB „Birvėtos tvenkiniai“ direktorė Edita Brukštuvienė sako, kad čia įdarbinta apie 30 vietos gyventojų, o įmonės planuose – tolesnė plėtra.

„Mūsų ateities planai yra pasistatyti žuvies perdirbimo cechą. Aš labai daug tikiuosi, kad kadangi keičiasi valdžia, bus didesnis dėmesys regionams, kad bus sprendžiamos problemos“, – kalbėjo E. Brukštuvienė. Anot jos, vienas svarbiausių valdžios prioritetų turėtų būti švietimas – mokyklos neturėtų būti uždarinėjamos, jei Didžiasalis ateityje nori sulaukti jaunų specialistų.

„Koks jaunas specialistas norės važiuoti, jei nebus mokyklos, prieinamų sveikatos paslaugų. Jei reikės vežti į mokyklą 50 kilometrų, tai nežinau, kaip norės, kad ten būtų ir gyventų. Kiekvienas normalus tėvas galvoja apie savo vaikus“, – teigė E. Brukštuvienė.

Bijo, kad uždarys mokyklą

O Didžiasalio mokykloje nuolat tvyro baimė, kad kaimo mokykla, kaip ir daugelis kitų, bus uždaryta, nes nuolat mažėja mokinių. Kai kuriose klasėse nėra ir reikiamo įstatymuose numatyto vaikų skaičiaus.

„Mane vienais metais labai įžeidė straipsnis pedagoginėje spaudoje, brandos egzaminų aptarimas, kuris buvo pavadintas – paribio prasčiokai. Tokia paribio prasčiokų etiketė klijuojama. Visada smagu dirbti su rinktiniais mokiniais, bet mes dirbame su tuo, ką turime“, – pasakojo Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos mokytoja Nijolė Keraitienė.

Nors vaikai čia mokosi ne patys turtingiausi, mokytojams tai nerūpi. Jie nuolat stengiasi, kad ir Didžiasalio mokiniai nesijaustų nuskriausti.

„Žmonės gyvena iš pašalpų, labai daug mokinių tėvų – pašalpiniai. Per pastaruosius metus tai gerėja, bet visados būna taip, kad važiuoji su mokiniais į ekskursiją, bet ateina vaikas ir pasako – mokytoja, aš negalėsiu važiuoti, nes mama pašalpos negavo. Tada sakai – tai aš paskolinsiu. Taip ir važiuojame į ekskursijas, ir tai kartojasi metai iš metų“, – pasakojo mokytoja N.Keraitienė.

Tačiau tie paribio prasčiokai sugebėjo nurungti kitas rajono mokyklas ir iš mokyklos tapti gimnazija. Mokiniai skina laurus rajono ir netgi respublikiniuose konkursuose. Tai liudija padėkos raštais ir diplomais nukabinėtos mokyklos sienos. Mokykloje veikia ir muziejus, į kurį įėjimas nemokamas, ekskursijos taip pat, o mokytojai muziejuje dirba iš idėjos.

Vis dėlto atoki Lietuvos mokykla jaučiasi skriaudžiama.

„Mokinio krepšelis netinka mažoms mokykloms. Ministro Gintaro Steponavičiaus laikais liberali politika manė, kad padės diferencijuoti, skatino konkurenciją tarp mokyklų. Su kuo mes galime konkuruoti – su Baltarusija, esančia iš trijų pusių, Ignalina, esančia už 40 kilometrų? Kaip direktorė jaučiuosi baisiai. Apmokėjimas, ugdymo planas yra minimalus, sumažintas pamokų skaičius, koeficientai mokytojams iki šių metų rugsėjo buvo minimalūs“, – piktinosi Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos direktorė Elena Sekonienė.

Jaučiasi nuskriausti

Išsakyti tokias bėdas Seimo rinkimų favoritams – tas pats, kas pakuždėti pačiam Dievui į ausį. Valstiečių programoje parašyta – atsisakysime „mokinio krepšelio“, įvesime „klasės krepšelį“, išsaugosime kaimo mokyklas. Šūkiai yra, belieka laukti, kada bus įgyvendinti.

Europos Sąjungos parama turi siekti, kad verslas ir darbo vietos būtų kuriamos ten, kur žmonės gyvena, – tokie žodžiai skamba valdžią perimančios partijos programoje. O Didžiasaliui toks įrašas – dar viena viltis, kad darbo vietų atsiras.

Didžiasalyje gyventojų – daugiau kaip pusantro tūkstančio, o verslu užsiimančius žmones pirštais galima suskaičiuoti. Tik du kioskai, kuriuose pardavėjomis dirba pačios savininkės. Ir jos verslo sąlygomis nėra patenkintos, mat patentą reikia mokėti tokio pat dydžio, kaip ir Vilniuje.

Europos pinigų į Didžiasalį ir be naujų pažadų turėtų ateiti, nes projektai parengti. Mokykla jau renovuota, bibliotekininkai persikėlė į naujas patalpas, dalis naujų šaligatvių jau nutiesta, kitą dalį žadama nutiesti, be to, pažadėtas ir naujas asfaltas.

Užtektų vieno kito teisės akto pakeitimo, ir kaimas galėtų atsikratyti visus gąsdinančių pastatų vaiduoklių. Du daugiabučiai stovi visiškai tušti, čia niekas negyvena. Kaimo atstovai netgi buvo suradę firmą, kuri daugiabučius išmontuotų ir išsivežtų, tačiau jei registruose įrašyta, kad žmogus, kurio tai nuosavybė, dar gyvas, ta nuosavybė neliečiama, nesvarbu, kokios būklės.

Didžiasalis neturi jokio mecenato, bet kultūra pamažu skleidžiasi. Kaimo biblioteka Ignalinos rajone pirmauja pagal perskaitytų knygų skaičių. Net ir kaimo dailininkas Denisas Cvetkovas jau prisijaukino nemažą būrį gerbėjų.

Kad ir kaip būtų, Didžiasalio gyventojai jaučiasi nuskriausti ir niekam nerūpintys.

„Visiems mes esame smulkmė. Pakraščiai visada yra pakraščiai. Tam tikra prasme mes svarbi paraštė, mes Europos Sąjungos siena, čia laikome lietuvybę“, – nusivylimo neslėpė Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos mokytoja E.Keraitienė.

Vis dėlto džiaugtis Didžiasalis tikrai turi kuo. Čia, kaip ir Lietuvos didmiesčiuose, norint patekti į vaikų darželį, laukia eilė. Darželyje veikia dvi grupės, kurios sąraše yra 36 vaikai, o keli vaikai dar stovi eilėje.

Jeigu būtų įgyvendinta „valstiečių“ partijos programa, už kiekvieną vaiką būtų mokami vaiko pinigai – po 60 eurų kas mėnesį. Be to, pažadėta subsidijuoti išlaidas už būstą, jeigu jis nėra didmiestyje. Įgyvendinus rinkimams parengtą programą ir Didžiasalis turi šansų atsigauti.

O kol kas šis didžiulis miesto tipo kaimas neturi net policininko. Viena vienintelė pareigūnė į šį užkampį užsuka porai valandų kartą ar du per savaitę. Didžiasaliui skaudu, nes jis išaugino dabartinį policijos komisarą Liną Pernavą.

„24/7“ – šeštadieniais 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.