Jis dar sustiprins tokių balsavimo
rezultatų aiškinimų paieškas. Kaip rodo JK referendumo rezultatų
interpretacijos, daug kas eina paprasčiausiu keliu, aiškindami
tokius įvykius taip, kad jos patvirtintų išankstines aiškintojų
nuostatas. Pagrindinis iššūkis ekspertams yra pripažinti savo
ankstesnių aiškinimų ribotumą ir nebijoti kelti nepatogius
klausimus.
Ne mažiau svarbus už nusivylusių rinkėjų balsavimo
priežasčių supratimą yra klausimas apie naują situaciją po šių
rinkimų ir JAV politiką. Vienas iš JAV prezidento rinkimų ir JK
referendumo dėl išstojimo iš ES paradoksų yra tai, kad daug
rinkėjų balsavo už tai, kas gali prieštarauti jų lūkesčiams. JK
išstojimo iš ES iniciatoriai laimėjo ir dėl to, jog į jų
raginimus atsiliepė imigracija, tarptautine konkurencija ir savo
ekonomine padėtimi nepatenkinti rinkėjai.
Tačiau balsuodami už
išstojimą iš ES, jie tuo pačiu pasisakė ir už tai, kad ES taiko
pernelyg protekcionistinę politiką, per daug varžo JK užsienio
prekybą. Kol kas neaišku, kaip JK vyriausybei pavyks suderinti
šiuos prieštaringus dalykus. Premjerės Th. May pasisakymai kol kas
taip pat palieka dvilypį įspūdį – savo partijos susirinkime ji
kalba apie būtinybę atsižvelgti į dirbančių žmonių poreikius,
o lankydamasi Indijoje pabrėžia JK prekybos su Indija kliūčių
šalinimą bei geresnes sąlygas šios šalies gyventojų atvykimui
dirbti į JK.
D. Trumpas savo kampanijos metu irgi akcentavo poreikį apsaugoti
amerikiečius nuo pigių prekių importo iš Kinijos bei darbininkų
iš Meksikos keliamos konkurencijos. Tuo pačiu jis žadėjo mažinti
mokesčius ir dereguliuoti ekonomiką. Koks būtų šių priemonių
derinio rezultatas prognozuoti sudėtinga. Jei iš tiesų būtų
imtasi importo ribojimo, jis pabrangintų prekes ir paslaugas, tad
smuktų amerikiečių perkamoji galia, o dėl didelio netikrumo
sumažėtų investicijos.
Mokesčių sumažinimas veikiausiai
padidintų JAV biudžeto deficitą ir įsiskolinimą, nebent tuo
pačiu būtų atitinkamai mažinamos biudžeto išlaidos. Tikimybė,
kad taip būtų išlaisvintas amerikiečių verslumas ir ekonomikos
augimas kompensuotų prarastas įplaukas dėl mažesnių mokesčių
yra, bet turbūt ne to tikėjosi nemaža dalis balsavusių už
naująjį JAV prezidentą. Tačiau šiuo metu ir JK, ir JAV naujos
situacijos architektams labiau rūpi ne strateginis klausimas, kaip
jų prieštaringas kalbėjimas gali atsiliepti dar kituose rinkimuose,
bet kaip elgtis jau rytoj.
Įvertinant šiuos prieštaravimus, labiausiai tikėtina, kad
dabar prasidės akistata su realybe ir tokiais aprobojimais, kaip
poreikis derinti sprendimus su Kongresu, atsižvelgti į rinkų
reakcijas, JAV sąjungininkų ir konkurentų pasaulyje pozicijas. Visa
tai reikš rinkiminių pasisakymų korekcijas. Gali būti priimami
simboliškai svarbūs sprendimai vidaus politikoje, bet užsienio
politikoje JAV nuostatos nesikeis arba keisis kitaip, nei buvo
prognozuota. Gali būti skiriama daugiau dėmesio saugumui, įskaitant
ir NATO, aktyvesniam JAV vaidmeniui Vidurio Rytuose. Neatmestinas ir
mėginimas atgaivinti transatlantinės prekybos ir investicijų
sutarties derybas, nors tai priklausys ir nuo rinkimų kitais metais
Vokietijoje bei Prancūzijoje. Prekyba su Kinija gali būti ribojama,
bet su Azijos šalimis, kurios derėjosi su JAV dėl prekybos
liberalizavimo, lengvinama. Beje, daugelis apklausiamų amerikiečių,
įskaitant ir D. Trumpo rėmėjus, nuogastaudami dėl globalios
ekonomikos padarinių, tuo pačiu palaiko JAV vaidmenį pasaulio
politikoje ir bendrą su sąjungininkais veikimą. Pirmieji
išrinktojo prezidento pasisakymai, rodantys ketinimus sutelkti JAV
gyventojus, rodo, kad toks scenarijus labai tikėtinas. Ypač svarbus
formuojant išrinktojo JAV prezidento poziciją šiais klausimais bus
sutarimas su Kongreso respublikonų dauguma.
Visa tai, kas vyksta JK ir JAV galima būtų stebėti tik su
sportiniu interesu, panašiai kaip stebime pasaulio futbolo
čempionato finalą. Deja, Lietuva ir apskritai mūsų regiono šalys
neturi tokios prabangos. JAV yra svarbiausia Lietuvos strateginė
partnerė, nuo kurios priklauso šalies saugumas. Nors Vokietija,
Lenkija ir kitos ES šalys prisideda prie NATO buvimo Baltijos
šalyse, tačiau jų svarba neprilygsta JAV. Kitų metų rinkimai
Vokietijoje ir Prancūzijoje taip pat koreguos šių šalių
politiką. Jų vyriausybės turės skirti daugiau dėmesio saugumo ir
ES išorės sienų apsaugos klausimams. Tai yra ir galimybė Lietuvai,
jei pavyks suderinti bendrą ES šalių veikimą, išsaugoti JK
dėmesį Europos saugumo reikalams, vykstant ginčams dėl jos
išstojimo iš ES sąlygų, ir parodyti JAV, kad ES šalys adekvačiai
supranta savo atsakomybę už savo interesų apgynimą.
Prof. Ramūnas Vilpišauskas yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius