S.Skvernelis savo anketoje buvo nurodęs, kad moka anglų, rusų ir lenkų kalbas, tačiau ketvirtadienį paklaustas žurnalistų buvo atviras: „Tikrai ne puikiai kalbu angliškai. Čia yra vienas iš trūkumų. Aš mokausi, stengiuosi. Kiek man reikėjo kalbėti neformaliai, užteko, tačiau šiandien to jau nepakanka“, – po prisistatymo Seimui pripažino S.Skvernelis.
Tapęs premjeru jis neketina keltis į Turniškes ir žadėjo padaryti viską, kad išvengtų kraustymosi. Kandidatas į premjerus pakartojo, kad jam svarbiausia – šeima.
S.Skvernelis augina du mažamečius vaikus. „Man vaikai ir šeima yra pats svarbiausias dalykas. Privalau suderinti ir rasti tinkamą balansą tarp darbo ir namų“, – sakė jis.
– Kaip jaučiatės po pranešimo?, - Seime S.Skvernelio pasiteiravo žurnalistai.
– Jaučiu galimą atsakomybę. Yra gana daug sričių, o jose daug mažesnių ar didesnių problemų. Teks dirbti pasiraitojus rankoves.
– Kokie yra jūsų ketverių metų prioritetai?
– Norėtųsi, kad šita Vyriausybė, kuri dirbs ketverius metus, būtų laikoma veržlia, modernia, skaidria, neskandalinga. Kad po jos vadovavimo laikotarpio žmonės galėtų pasakyti: „Mes turėjome mūsų Vyriausybę, esame šiek tiek sotesni, saugesni ir laimingesni.“
Kalbėdami apie biudžeto formavimą turime prieiti prie to, ką ir Valstybės kontrolė ne kartą minėjo, – kad valstybės biudžetas būtų susietas su konkrečiais ir pamatuojamais tikslais.
– Kaip sekasi rinkti komandą?
– Nenoriu spjaudytis per petį, bet kol kas gerai. Manau, jei antradienį Seime bus priimtas sprendimas, tada prasidės oficialūs susitikimai su kandidatais į ministrus. Iki antradienio neatskleisiu (kandidatų pavardžių. – Red. past.), o po to sužinosite, kokie žmonės dalyvauja susitikimuose.
– Anksčiau turėjote konfliktą su prezidente. Dabar bendravime matomas pagerėjimas.
– Tai buvo ne konfliktas, o viešas apsikeitimas nuomonėmis dėl konkrečios situacijos vertinimo, bet nebenorėčiau grįžti. Santykiai yra darbiniai, konstruktyvūs, racionalūs. Manau, privalome, kad tokie santykiai išliktų.
Tai, kaip dabar yra su dabartine Vyriausybe, tikrai kenkia valstybei ir tai visiškai nenormalu. Aš darysiu viską, kad iki tokios padėties net teoriškai negalėtume prieiti.
Kiek girdėjau, premjeras jau daugiau kaip pusmetį tiesiogiai nebendrauja. Susitikimai turi būti reguliarūs, manau, taip ir bus. Koks periodiškumas, tai nuspręs šalies vadovė.
– Kiek atsižvelgsite į prezidentę, kai reikės priimti sprendimus?
– Ir šiandien kalboje paminėjo tam tikrą bendrą atsakomybę. Dėl to mes turime derinti ir ieškoti bendrų interesų, kompromisų. Jei jie argumentuoti, racionalūs, į tai privaloma atsižvelgti. Jei sugebėsiu įtikinti ir bus kitokie argumentai, tai bus kitokie sprendimai.
– Ar krašto apsaugos ministro ir užsienio reikalų ministro kandidatūros jau aptartos su prezidente?
– Kalbėjome apie galimas kandidatūras ir ieškome geriausio sprendimo. Dabar po nelabai malonių įvykių krašto apsaugos sistemai reikalingas stiprus vadybininkas, gerai išmanantis ir jaučiantis gynybinę sferą, sugebantis suvaldyti ministeriją ir finansus.
– Paminėjote, kad žinote savo silpnąsias puses. Galbūt tai yra jūsų emocionalumas?
– Tai viena iš tokių savybių. Kai dirbu darbą, tikrai darau tai iš širdies, nuoširdžiai. Todėl kartais tos emocijos prasiveržia. Manau, ypač tokiose pozicijose reikia gebėti valdyti emocijas. Bet tada žmogus būna toks valdžiažmogis, o aš nenorėčiau toks būti.
Stengiuosi susivokti ir ypač skaudu, kai matai melą ir neteisybę, tuomet būna tokia reakcija. Šiaip esu kompromiso žmogus.
